Aplinkos ministerija (AM) užsimojo koreguoti esamą padangų atliekų surinkimo sistemą. Nuo 2024 m. gyventojai, norintys priduoti senas padangas didelių gabaritų atliekų surinkimo (DGAS) aikštelėse to nebegalėtų padaryti nemokamai.
Šis klausimas visuomenėje sukėlė tikrą diskusijų audrą. Vairuotojai skundžiasi, kad iš jų reikalaujama tinkamai tvarkyti atliekas, bet galimybės tai padaryti tik atimamos ir būgštauja, kad dabar jiems patiems teks aiškintis su autoservisais, o organizacijos kritikuoja, kad problema sprendžiama iš kito galo.
Kas keistųsi?
Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu nuo 2024 m. sausio siūloma tobulinti padangų atliekų surinkimo sistemą, skatinant nemokamą apmokestinamų padangų atliekų surinkimą pagrindiniuose jų susidarymo šaltiniuose: autoservisuose ir padangų platinimo (kitaip – prekybos) vietose.
AM Atliekų politikos grupės patarėjas Mindaugas Kauzonas informavo, kad nemokamas apmokestinamų padangų (į šią kategoriją patenka ir lengvųjų automobilių padangos) atliekų surinkimas bus vykdomas autoservisuose.
Galiojančios Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos nustato prievolę iš klientų nemokomai priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu (keičiant padangas) susidariusias padangų atliekas ir padangų platinimo vietose. Projektu siūloma nustatyti, kad padangų platintojai priimtų padangų atliekas ne tik padangų pirkimo momentu, bet ir vėliau.
Autoservisuose ir padangų platinimo vietose susikaupusių apmokestinamų padangų atliekų sutvarkymą finansuos, kaip ir šiuo metu nustatyta galiojančiame teisiniame reguliavime, apmokestinamųjų padangų gamintojai ir importuotojai.
Siūloma atsisakyti nemokamo buityje susidarančių apmokestinamų padangų (motociklų, lengvųjų automobilių) atliekų iš gyventojų priėmimo DGAS aikštelėse ir nustatyti, kad jose iš fizinių ir juridinių asmenų tokios padangų atliekos (neribojant kiekio) būtų priimamos imant mokestį. Tokį įkainį turėtų nustatyti pačios savivaldybės. DGAS aikštelėse surinktų šių padangų atliekų sutvarkymą finansuos ir bus atsakingi regioniniai atliekų tvarkymo centrai.
DGAS aikštelės, kaip ir šiuo metu, nemokamai iš gyventojų turės priimti buityje susidarančias neapmokestinamų padangų atliekas, pavyzdžiui, dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių, mopedų ir kitas padangas, sveriančias mažiau kaip 3 kg.
Ministerijos vertinimu, priėmus pakeitimus būtų:
– užkirstas kelias autoservisams ir padangų platinimo vietoms piktnaudžiauti, atiduodant padangų atliekas klientui, kad pastarasis jas priduotų DGAS aikštelėje (gyventojai nepatirs papildomų išlaidų ir nesugaiš laiko padangų atliekų transportavimui ir pridavimui į DGAS aikštelę);
– išvengta ginčų tarp apmokestinamųjų padangų importuotojų ir regioninių atliekų tvarkymo centrų dėl DGAS aikštelių eksploatavimo išlaidų finansavimo padangų importuotojams įkainio dydžio ir DGAS aikštelėse surinktų padangų atliekų išvežimo ir sutvarkymo;
– sumažinta finansinė našta stambių padangų (pvz., krovininių, autobusų, žemės ūkio ir t. t.) importuotojams, kurie dabar turi prievolę finansuoti DGAS aikštelėse nemokamai surinktų motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų sutvarkymą, nors jie Lietuvos rinkai netiekia motociklų ir lengvųjų automobilių padangų.
Sukels sumaištį ir nepasitenkinimą
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius sako, kad įsigaliojus pakeitimams regioniniams atliekų tvarkymo centrams teks bandyti gyventojus atpratinti nuo tvarkos prie kurios šie buvo pratinami kone 20 metų. Taip pat teks priimti visas pretenzijas ir aiškinti, kodėl reikia mokėti už tai, kas prieš tai buvo nemokama. Be to, jis mano, kad į DGAS aikšteles patekusių padangų galiausiai nebus kam tvarkyti.
„Iš tiesų mes visi už padangų sutvarkymą jau susimokam jas pirkdami, nes tai įskaičiuota į jų kainą. Siūlyti apmokestinti padangų pridavimą aikštelėse yra paradoksalu, nes žmonės patys tikrai ten nesiveržia vežti senų padangų jei jas gali palikti ten, kur priklauso“, – teigė jis ir sakė, kad norint spręsti problemą reikėtų pradėti juo kito galo: tikrinti, ar tikrai padangas priima parduotuvės bei autoservisai ir kaip jie jomis atsikrato.
VAATC direktoriui taip pat kilo klausimų ir dėl kainos, už kurią DGAS aikštelėse senos padangos iš gyventojų būtų priimamos, bei kas jas tvarkytų.
„Kokia bus kaina yra didžiulė mįslė. Su šiais pokyčiais atsiranda ir problema, kad padangos, kurios vis dėlto bus pristatytos į DGAS aikšteles, negalės būti įtraukiamos į gamintojų–importuotojų užduotis. Gali atsitikti taip, kad tų padangų aikštelėse nebus kam tvarkyti ir tada mes jų negalėsime priimti“, – sako T. Vaitkevičius.
Kad apmokestinus padangų pridavimą į aikšteles teks jas rankioti iš pakelių, pašnekovas nesutinka. Anot jo, daugelis jau įprato tinkamai tvarkyti atliekas, o tie, kuriems tai visai nerūpi, miškuose jas išmesdavo net ir leidžiant priduoti nemokamai.
Kalbinti gyventojai padangų pridavimo į DGAS aikšteles apmokestinimą vertina įvairiai:
„Aš už tai, kad padangas visi paliktų servisuose ir nereikėtų niekur vežti ir dar mokėti už tai. Pati visada palikdavau servise. Jokių problemų dėl to nebūdavo. Geriausia yra keiti padangas ir jas palieki ir tau jokių mokesčių nėra, nes ir taip nėra pinigų.“ Jolanta, 34 m.
„Iki šiol visada kai keisdavome padangas senas palikdavome autoservise. Labai patogu palikti be papildomo užmokesčio. Žinau, kas veža į DGAS aikšteles, bet ten irgi priima tik vieną komplektą, o jei daugiau atveži, turi susimokėti. Esu už tai, kad visi paliktų autoservisuose, bet tikrai nereikia panaikinti galimybės palikti ir aikštelėse, nes gyvenu prie miško ir galiu pasakyti – situacija liūdna. Tenka rinkti iš ten padangas kiekvienais metais, jų vis naujų atsiranda. Turbūt gyventojai, kurie padangas keičia namuose taip ir atsikrato jomis. Reikia įvesti ir patikrinimą, kaip padangomis atsikrato servisai, nes esu girdėjusi, kad nemažai jų išveža padangas į mišką ar karjerą.“ Violeta, 37 m.
„Padangas palieku autoservise, jei jos nusidėvėjusios. Betgi ne visada jos tokios būna. Žieminės padangos gali ir tris metus tarnauti. Bet giminaitis vienas, pavyzdžiui, palieka mūsų sodyboje. Po to į sąvartyną jas vežam. Tikrai reikia palikti žmonėms galimybę priduoti ir aikštelėse nemokamai, nes, pavyzdžiui, kur tada vežti iš miško surinktas padangas, kur žmonės primėto?“ Saulė, 40 m.
Į miškus keliauja iš autoservisų
Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis taip pat mano, kad sprendžiant šį klausimą vertėtų pirmiausiai atsigręžti į padangų keitimo vietas.
„Visi puikiai žino, kad žmonės paprastai padangų patys nesikeičia, tai daroma autoservisuose. Iš jų dauguma padangų ir patenka prie konteinerių, keliauja į miškus ir tas pačias DGAS aikšteles prisidengiant gyventojais. Sistema neveikia būtent ten, kur tos padangos susidaro. Jos iš autoservisų turi keliauti pas perdirbėjus, o ne į DGAS aikšteles ar miškus“, – teigia jis ir sako, kad tai ir reikia spręsti.
Surenkamų padangų DGAS aikštelėse kiekiai sparčiai auga kasmet ir tai tikrai ne dėl pavienių gyventojų, sako A. Skinulis.
„Kai gyventojai nusiperka naujas padangas ir lieka senosios jie veža į aikšteles, bet tokių žmonių nėra labai daug. Kadangi sistema šlubuoja, finansų tvarkyti padangas neužtenka, pagrindinis šaltinis, kas turi tai daryti (autoservisai, – red. past.), nesusitvarko, šiandien aikštelėse susikaupia labai dideli padangų kiekiai, kurie kasmet didėja, ir jei niekas nesikeistų po 5 metų pamatytume, kad visos padangų atliekos susidaro būtent aikštelėse, nors iš tiesų jose turėtų atsidurti tik mažas kiekis iš pavienių gyventojų“, – aiškina pašnekovas.
Anot jo, jei tai, kaip autoservisai surenka padangas ir jomis atsikrato, būtų tinkamai kontroliuojama, problema praktiškai išsispręstų ir DGAS aikštelės nebeatliktų tokio reikšmingo vaidmens kaip dabar.
„Jeigu bus išspręstas šitas klausimas, pavyzdžiui, autoservisai bus įtraukiami į specialų sąrašą iš kurio galės būti išbraukiami, apie ką įstatyme kalbama, išsispręs didžioji dalis padangų tvarkymo“, – priduria A. Skinulis.
Nepriima dirbantys nelegaliai
Lietuvos autoservisų asociacija sako, kad jeigu AM apmokestins padangų pridavimą į DGAS aikšteles, galime pasiruošti jas rankioti už daug brangiau iš miškų, pakelių ir kitų vietų, kur jas tiesiog numes žmonės.
Tvarkingai dirbantys servisai, asociacijos teigimu, keisdami padangas ir parduodami naujas, jau yra įtraukę jų utilizavimo (išvežimo) kaštus į paslaugos kainą ir nemato jokios problemos priimti naudotas padangas iš kliento, nepriima jų tie, kurie visais įmanomais būdais vengia skaidriai mokėti mokesčius.
Vis dėlto asociacija sako, kad nepaisant to, ar įstatymo pakeitimai bus priimti, ar ne, norėdami gyventi saugioje ir švarioje aplinkoje mes vis tiek turime tinkamai tvarkyti atliekas, o tarp jų – ir padangas, ir jei reikės susimokėti tuos kelis eurus. Nenorintiems mokėti jis siūlo pirkti padangas iš jų tiekėjų, o ne perparduodančių parduotuvių, kurios neva taip pat turi priimti senas padangas, bet to kratosi.
Tiesa, kol kas gyventojai nemokamai gali padangas priduoti ir DGAS aikštelėse, o pristatyti pakeitimai dar neįvesti.
AM atstovas M. Kauzonas sako, kad ministerijoje šiemet kovo 20 d. vyko susitikimas su socialiniais–ekonominiais partneriais, kuriame siūlomi įstatymo pakeitimai buvo aptariami. Įvertinusi susitikimo metu verslo įmonių, organizacijų ir valstybės institucijų išsakytą nuomonę bei argumentus, ministerija artimiausiu metu Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje teiks patobulintą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą pakartotiniam derinimui.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
