„Žinome, ko negalima atidėlioti, kas taisytina, nuo to pradėsime. Ir tai bus tikrai ne politika, o komunalinis ūkis. Tiksliau – paslaugų kainos. Kiekviena savivaldybės įmonė turės pateikti ne tik kainas, bet ir jų pagrįstumą. Jei neįrodys, kad tarifai ar kainos tikrai negali būti mažesni, ieškosim būdų, kaip tai sumažinti“, – taip žurnalistams po 2015-ųjų pavasarį surengtų pirmųjų Lietuvoje tiesioginių mero rinkimų, jau kovo viduryje sakė laimėtojas – išrinktasis Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.
Kol kas oficialiai niekas dar neskelbė spaudos konferencijos po šių metų kovo 5-ąją laimėtos trečiosios to paties mero V. Matijošaičio pergalės. Bet meras, drauge su besibaigiančios kadencijos (o gal ir būsimais?) vicemerais jau rinkimų naktį spėjo plačiausiai šypsodamiesi žurnalistams papozuoti, įsikibę į seno laivo (tikėtina, jo neištiko legendinio „Titaniko“ likimas?) vairą. Šypsojosi, tikriausiai, ir tie kauniečiai, kurie už tą trejetą bei likusius „Vieningo Kauno“ kandidatus balsavo…
Nemokamo sūrio nesitikim
…bet mažesnių paslaugų kainų, akivaizdu, ir nesulauksim. Matydami kelerių pastarųjų metų tendencijas, kai visur viskas brangsta, jau nesistebim, bet piktinamės, kad Kaune mokėti tenka net už tai, kas anksčiau nekainavo. Pavyzdžiui, nusipirkus bilietą į renginį „Žalgirio“ arenoje, pastatytoje savivaldybės, valstybės, ES pinigais (ką bendrai nesunku įvardinti mokesčių mokėtojų sudėtomis lėšomis) žiūrovui net rūbinėje striukės nemokamai niekas nepakabins. O juk arenai kasmet savivaldybė pati moka su koncesininku (iš „Ūkio banko“) suderėtą koncesijos mokestį – per milijoną eurų. Šio banko Lietuvos bankininkystės neliko, bet mokestis tebemokamas.
Tačiau arenos rūbinės apmokestinimas, sutikim, – menkas biznis, palyginus su tuo, kurį smarkiai nepopuliarus dabar rašytojas kažkada aprašė knygoje apie Franką Kruką. O kas nuo šio herojaus laikų pasikeitė? Kainos, tiksliau, – valiuta, kuria už visas paslaugas mokame. Ką čia slėpti, ir šiais laikais „pasilaidoti“ – nepigu, tiesa, visiški bėdžiai laidojami valstybės lėšomis. Tiesa, ne taip seniai Lietuvos centrinė valdžia paskelbė, kad savivaldybės negali imti iš gyventojų pinigų už urnų su kremuotais palaikais „laidojimą“ kapinėse. Tačiau tuomet ko ne visos savivaldybės pareiškė, kad tam skirtos vietos greit pasibaigs, o naujų įrengti nebus už ką.
„Kas vyksta Kaune“ ne kartą minėjo, jog Kauno savivaldybės kapinių priežiūros įmonė (monopolininkė) tvarkosi visų miesto kapinių teritorijose, ir konkurentų iš šalies „netoleruoja“. Gal tuomet pati nuo 2015-ųjų sumažino paslaugų kainas? Nejuokaukit, ir padidino, ir naujų įkainių įvedė.
Privačių kapinių Kaune nėra, o privačių (viešų) aikštelių, kur laikinai paliekami automobiliai, miestas turi. Tiek jose, tiek savivaldybės apmokestintose parkavimo vietose parkavimo paslaugos kainuoja. Kai kur privačiose teritorijose jos pigesnės. Tarp kitko, savivaldybės įsteigta įmonė (tiksliau, – biudžetinė įstaiga) rinkliavas už automobilių parkavimą renka kasmet vis didėjančiame skaičiuje Kauno gatvių… Ir tuos „ganyklų plotus“ laimina miesto tarybos valdančioji dauguma.
Daugiau šia tema
Plėsdama gatvėse apmokestintas viešas teritorijas (o iš pradžių kalbėta, jog tokios bus tik Centre, kad jį „atlaisvintų nuo transporto“), panašia intencija savivaldybė apmokestina ir kai kuriuos kiemus. Tuo tarpu ji pati „laisva valia“ atsisakė 50 vietų požeminėje aikštelėje.
Jas aikštelės savininkas – privatus verslas – jai leido eksploatuoti mainais už miesto valdžios jam skirtą sutikimą be konkurso pastatyti tokį iš aikštės prie Karo muziejaus nematomą „garažą“. Kaip kauniečių išrinktiesiems tuomet aiškino savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas (netrukus gėdingai praradęs politinio pasitikėjimo pareigas), atseit, savivaldybei per daug sudėtinga tas 50 automobilių parkavimo vietų eksploatuoti. Jis pasakė, ir „Vieningas Kaunas“ pabalsavo: „atsisakom“. Pinigai iš to „garažo“ į miesto piniginę „nebekapsi“.
„Aukščiausi pareigūnai tampa įtartinų sandorių herojais“
Ne aš taip sakiau, – šitą frazę radau Kauno miesto savivaldybės rinkimų komisijos informaciniame leidinyje. Frazės autorius – šiemetinis kandidatas į merus, ekonomikos mokslų daktaras Gintautas Labanauskas iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. Jis, beje, atkreipė dėmesį ir į tai, kad Kaune nuolat kyla komunalinių paslaugų kainos, netgi teigė: „savivaldybės įmonės nuolat rieda atgal“. Gaila, bent artimiausius ketvertą metų padiskutuoti apie tai savivaldybėje neturės progos, – į miesto tarybą G. Labanauskas nepateko.
Nepateko ir Darius Trečiakauskas, buvęs Krikščionių sąjungos kandidatas, nors žadėjo, kad „pirmasis kubinis metras vandens, viešasis transportas Kauno gyventojams bus nemokamas“. Ir kad „Kaunas bus be biurokratizmo ir oligarchijos apraiškų, savivaldybė – atvira gyventojams, visuomenė – maksimaliai įtraukta į savivaldą“. Ir kad „bendruomenės teritorijoje nebus jokių veiksmų, neaptartų su gyventojais“.
Įdomu būtų žinoti, ar daug rinkėjų, iš tų, kurie ėjo balsuoti (o tokių buvo tik apie pusė turinčių balsavimo teisę kauniečių) iš viso perskaitė tą informacinį leidinį, kuris prieš kovo 5-ąją pasiekė daugelio jų namus? Ir jei būtų perskaitę, tai kokį rinkimų rezultatą Kaune matytume? Bet ir vėl: „yra kaip yra“. Todėl jau ne pirmą kartą tokiu atveju galima sutikti su politologais, kurie sako, kad didelė dalis visuomenės vis dar yra abejinga, nejaučia atsakomybės, o paskui kažką kaltina, savo kaltės nematydama…
Užtat Kauno miesto mero rinkimus laimėjęs V. Matijošaitis patenkintas
Apie ankstesnius pažadus, komunalinių paslaugų kainas ar ginkdie „apie korupciją, VRK informaciniame (priešrinkiminiame) leidinyje, savaime aišku, meras visai neužsiminė. „Laukia Čiurlionio koncertų centras, visa eilė naujų tiltų, Inovacijų pramonės parko startas Aleksote ir kiti miestui didelę pridėtinę vertę kursiantys projektai. Kažkam tai galbūt atrodo tik statybos, pastatų sienos, o aš sakau, kad taip kyla naujos erdvės, skirtos pirmiausia mūsų miesto žmonėms. (…) Kauniečiai gali ir turi jaustis oriai, visa tai rasdami savo mieste, o ne pavydžiai žvalgydamiesi ir keliaudami svetur“ (tai – mero citatos iš informacinio leidinio). Ir dar V. Matijošaitis spausdintu žodžiu pabrėžė, kad „Kauno viešasis transportas tapo „jaunesnis“ už Europos Sąjungos valstybių vidurkį. Jaunės ir toliau, pasipildydamas naujais, aplinkai draugiškais, autobusais“.
O kitas tame pačiame leidinyje prisistatęs kandidatas, beje, kovo 5-ąją išrinktas į Kauno miesto savivaldybės tarybą socialdemokratas Darius Razmislevičius su bendrapartiečiais įsipareigoja: „dvejiems metams įšaldysime vandens ir komunalinių paslaugų kainas, skirsime kiekvienam miestiečiui beveik nemokamą – už 1 eurą per metus – metinį viešojo transporto bilietą, grąžinsime naktinį viešąjį transportą“.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos nario mandatai šį mėnesį bus įteikti tik trims Lietuvos socialdemokratų partijos atstovams. Jie negalės suburti (jei tik Seimas nepriims Vietos savivaldos įstatymo pataisų, kurios aptarinėjamos) savo atskiros frakcijos, kadangi tam šiuo metu reikia 5 narių. Juolab, negalės paveikti mero bei tarybos valdančiosios daugumos pozicijos. Pavyzdžiui, jei ši siūlys didinti važiavimo kainas, kad būtų mažinamos naujiems autobusams ar troleibusams išleistos paskolos, o kažkas siūlys nedidinti (nes mieste tik daugėja socialiai remiamų gyventojų), nespėliokim, kurių politikų siūlymas nulems galutinį sprendimą. Žinoma, niekam nebus kliudoma savo nuomonę pareikšti, nei dėl važiavimo autobusu ar troleibusu bei kitų paslaugų kainų, bet ar kas į tai atsižvelgs, – dar klausimas…
Tad, mieli keleiviai, ne visi pažadai (juolab, – priešrinkiminiai, duoti politikų, kurie gal ne patys juos sugalvojo), pildomi. Todėl dėl viso pikto neskubėkime išmesti transporto kortelių, nes dar ilgai reikės jas periodiškai papildyti savo pinigais. Netgi, viliantis, kad įkandin vandens tiekimo, kuris vasario mieste dvigubai pabrango, nebus branginamas ir važiavimas „jaunesniu už ES vidurkį“ viešuoju Kauno transportu.
