Viena svarbiausių praėjusios savaitės naujienų tapo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) priimtas sprendimas, bent laikinai atvėręs kalėjimo vartus skandalingajam Antanui Kandrotui-Celofanui. Vos pasirodžius šiai naujienai, Delfi sulaukė intriguojančio laiško iš Pauliaus Boreikos – pagrindinio šios rezonansinės bylos veikėjo.
„Ne vienerius metus nedaviau jokių komentarų, šiandien noriu pasisakyti apie šią bylą, laukiau kol pagaliau bus pasiekta teisybė, iki to laiko buvau kankinamas, kalinamas, atimtas verslas, darbas, pinigai, ramybė ir beveik gyvybė“, – tokį trumpą laišką su pasiūlymu susisiekti atsiuntė P. Boreika.
Pagal bylos duomenis, būtent P. Boreika yra pagrindinis visos aferos organizatorius – jis buvo nuteistas už tai, kad būdamas faktinis įmonės „Maerus“ vadovas iš jos pasisavino 93 533 tūkst. eurus. Tą jis padarė į bendrovės buhalteriją įtraukdamas sąskaitas už įvairias konsultacijas ir kitas paslaugas, kurios realiai suteiktos nebuvo. Celofanas čia padėjo sukurti dalį fiktyvių dokumentų, taip padedant išgryninti 59 290 eurus.
Abu jie kaltinimus kategoriškai neigia – esą nepadarė nieko nelegalaus, tačiau jų įrodymus ir dokumentus visi iki šiol ignoravo.
Be to, P. Boreika akcentuoja, net jei kaltinimai ir yra tiesa, nėra nukentėjusiųjų – įmonės turtas, dėl kurio pasisavinimo vyras nuteistas, neva priklauso jam. Jis taip pat stebėjosi, kad pagal teismo sprendimą, pasisavinta suma turi būti ne grąžinta įmonei, bet ją konfiskuoja valstybė.
Bandant patikrinti šiuos pareiškimus, Delfi prašė prokuratūros nurodyti, kas šioje byloje yra nukentėjusysis. Kauno apygardos prokuratūros atstovė Tautvilė Merkevičiūtė atsakė, kad žalą patyrė valstybė – nuslėpta 22 tūkst. eurų mokesčių. Tačiau toks paaiškinimas nėra teisingas – prokurorai mokesčių slėpimą tik bandė įrodyti, tačiau Apeliacinis teismas galiausiai dėl to P. Boreiką išteisino nustatęs, kad šio nusikaltimo jis nepadarė.
Po LAT sprendimo Apeliacinis teismas iš naujo turės aiškintis ir tai, ar P. Boreika kaltas dėl turto pasisavinimo bei apgaulingos buhalterijos. Tačiau kad ir koks bus sprendimas, bausmę jis jau atliko – pusmetį atsėdėjo kalėjime, o po to dar tiek pat vaikščiojo su apykoje.
Kalbėdamas su Delfi P. Boreika pasakojo ne tik apie šią bylą, tačiau ir apie korumpuotus pareigūnus bei patirtis pataisos namuose. Pokalbio metu jis ne kartą kalbėjo apie mįslingas jėgas, bandančias sugriauti jo gyvenimą.
„Kad man buvo daromas spaudimas, kažkokių asmenų pastangomis, tai faktas. Man žmonės, kurie 30 metų kalėjimuose sėdėję, sakė – tave norėjo dėti į vietą. Užmušti. Sakė, jie tikėjosi, kad tu, toks tvarkingas žmogus, atvažiuosi čia ir nusižudysi, – kalbėjo jis, bet paklaustas, kas konkrečiai žlugdo jo gyvenimą, negalėjo atsakyti. – Aš nežinau. Jeigu žinočiau, tikrai įvardinčiau. Bet tikrai nesuvokiu.“
Pareigūnų korupciją teismai ignoravo
Į A. Kandroto ir P. Boreikos bylą LAT pažiūrėjo itin rimtai – ją nagrinėjo 7 teisėjų kolegija, ji sudaroma tik ieškant atsakymų į pačius sudėtingiausius teisės aiškinimo klausimus.
„Pagarba, lenkiu galvą prieš Aukščiausiąjį Teismą. Tai tikrai profesionalai, kurie įsigilina ir gali paaiškinti savo sprendimą“, – pagyrų teisėjams dėl jam palankaus sprendimo negailėjo P. Boreika.
LAT nusprendė, kad nagrinėjant bylą žemesnių instancijų teismuose, buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, todėl panaikino anksčiau priimtą sprendimą ir įpareigojo Apeliacinį teismą darbą atlikti iš naujo bei atsakyti į klausimus, kurie iki šiol buvo ignoruoti.
Turbūt įdomiausia detalė, į kurią teismai nenorėjo kreipti dėmesio – tyrimo pradžia. Jį kontroliavęs ir organizavęs Kauno prokuroras Donatas Puzinas 2020 m. pats tapo įtariamuoju rezonansinėje byloje dėl įtakingų pareigūnų kyšininkavimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo ir kitų nusikaltimų bei buvo priverstas trauktis iš darbo.
P. Boreika puikiai prisimena šio tyrimo pradžią, nes ten sudalyvavo betarpiškai.
„2020 gegužės 13-osios rytas, skambutis į duris. Ateina 4 vyrukai, iš pradžių pagalvojau, kad ten – Jehovos liudytojai, nes jie juodais kostiumais. Pasirodo tai – Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai. Ir jie manęs klausia: ar pažįstat Donatą Puziną? Sakau, na jis yra mano bylos prokuroras.
Tada jie man paaiškina, kad visoje Lietuvoje vyksta teisėsaugininkų sulaikymai. Jie klausia manęs, ar duosiu kokius nors parodymus ir dar pasakojo, kad nori, jog aš kažką paklausyčiau“, – prisimena P. Boreika.
Pareigūnai jį nusivežė į Kauno valdybą ir ten atskleidė, kad neva yra slaptas įrašas, kuriame D. Puzinas su kažkuo aptarinėja būtent P. Boreikos bylą.
„Tame įraše kalbama, kad man reikia daryti spaudimą. Sakau, na taip, jaučiau spaudimą, – dėstė P. Boreika, tačiau pridūrė, kad galiausiai jo advokatas rekomendavo neduoti parodymų STT. – Jis man sakė, kad aš esu tik mažas sraigtelis tarp aukštų teisėsaugos jėgų konfrontacijos. Reikia pagalvoti, ar kažką sakyti, ar nieko nesakyti.“
„Be to, STT iškart pradėjo teigti, kad aš daviau kyšį. Palaukit, sakau, jūs ką tik man pasakėt, kad yra įraše užfiksuota, jog aš nesutinku duoti kyšio, bet jūs dabar sakot, kad aš jį daviau. Negi aš būčiau teisiamas, jei būčiau davęs kyšį?“ – stebėjosi P. Boreika.
Panašią versiją apie korumpuotus pareigūnus viso bylos nagrinėjimo metu dėstė ir A. Kandrotas, apie tai jis kalbėjo ir savo kasaciniame skunde.
„STT Vilniaus valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame jie abu (P. Boreika ir A. Kandrotas) buvo apklausiami ir sužinojo, jog prokuroras, organizuodamas ir kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą jų byloje, siekė daryti spaudimą kaltinamiesiems, priversdamas juos sumokėti (duoti kyšį) už tyrimo nutraukimą“, – taip be užuolankų rašoma Celofano skunde.
LAT nusprendė, kad ši istorijos detalė privalo būti patikrinta išsamiau. Tai tapo vienu iš dviejų esminių argumentų panaikinant ankstesnį teismo nuosprendį.
„Į informaciją, kad šalia nagrinėjamos baudžiamosios bylos proceso vyksta ir kitas baudžiamasis procesas dėl korupcinio pobūdžio veikos, į kurį P. Boreika ir A. Kandrotas yra įtraukti ir kurią galimai atliko bylos tyrimą organizavęs ir kontroliavęs prokuroras, abiejų grandžių teismai nereagavo, šių aplinkybių ir faktų nelaikė reikšmingais nagrinėjamai bylai ir savo priimtuose sprendimuose jų nevertino.
Susidariusi situacija reikalauja atsakyti į klausimą, ar organizuodamas ikiteisminį tyrimą prokuroras ir jo kontroliuojamas tyrėjas veikė sąžiningai, ar abiejų nuteistųjų kaltumą pagrindžiantys bylos duomenys buvo renkami ir fiksuojami nešališkų pareigūnų“, – rašoma LAT nutartyje.
Bendradarbiavimas – abejotinas
Antruoju svarbiu argumentu, nagrinėjant bylą LAT, tapo neaiškumai, ar nusikaltimus jie išties padarė bendrininkų grupėje, dėl ko sulaukė griežtesnių bausmių.
Tiek A. Kandrotas, tiek P. Boreika viso tyrimo metu tvirtino ne tik nebendradarbiavę, bet išvis tik kelis kartus matę vienas kitą.
„Aš Kandroto nepažįstu, nesu nieko bendro su juo daręs, o pritempiama, kad jis mano padėjėjas, – pažinties kategoriškai kratėsi P. Boreika. – Prieš 6 metus jo įmonė pirko kitą įmonę, o aš tiesiog atstovavau, buvau įgaliotas asmuo, padėjau paruošti dokumentus, taip susipažinome.“
Esą po šios pažinties su A. Kandrotu buvo pasirašytos kelios sutartys, tačiau jis paslaugų taip ir nesuteikė, taigi, kaip sako P. Boreika, jis pats tiesiog buvo apgautas Celofano.
„Bet man juokingiausia, kad pagal bylą aš esu jo bosas, o jis – mano padėjėjas, – kalbėjo P. Boreika. – Antanas buvo išvis susietas su įmonėmis, apie kurių egzistavimą jis net nežinojo. Prokuratūra, FNTT, dėjo visas pastangas mus susieti, nes bendrininkavimas yra sunkesnė nusikaltimo forma.“
P. Boreika aiškino, kad Celofanui pradėjus rengti tiesiogines transliacijas ir aktyviai kovoti su karantino ribojimais, „viskas radikaliai pasikeitė, iškart prasidėjo spaudimas“. Tačiau kuo pasireiškė tas spaudimas, pašnekovas taip ir nepaaiškino. Be to, prieš tai kalbėjo, kad milžinišką spaudimą jautė nuo pat tyrimo pradžios, esą pareigūnai nenorėjo girdėti jo pasiaiškinimų.
Bet nepaisant net šių akivaizdžių prieštaravimų šiame pasakojime, LAT pripažino, kad įrodymai dėl bendrininkavimo – skurdoki.
„Nepatikrintas abiejų nuteistųjų bendrininkavimą įrodančių bylos duomenų pakankamumas ir patikimumas“, – tokią išvadą padarė LAT teisėjai.
Bausmę jau atliko
Nepaisant to, kaip baigsis teismai, P. Boreika bausmę jau atlikęs, jam pusmetį teko praleisti kalėjime, dar tiek pat laiko vaikščioti su apykoje. Tačiau pats jis galvoja, kad buvo nubaustas per griežtai.
„Aš dirbau 4 darbuose, doktorantas neteistas, nesislapstantis. Nėra istorijoje, kad už tokius dalykus skirtų realų laisvės atėmimą“, – pareiškė pašnekovas, nors nepaminėjo, kad savo kaltės niekada nepripažino, o tai smarkiai sumažina šansus tikėtis teismo malonės.
Reiktų pridurti, kad prokuratūra prašė P. Boreiką įkalinti 5 metams, nes už didesnio nei 12 500 eurų turto pasisavinimą šiuo metu įstatyme numatyta itin griežta bausmė: tik laisvės atėmimas iki 10 metų. Pirmosios instancijos teismas jam buvo skyręs kalėti 1 metų ir 3 mėn., tačiau vėliau bausmė sušvelninta, išteisinus jį dėl mokesčių slėpimo.
P. Boreika tvirtina, kad net po griežtos bausmės jis negali grįžti į normalų gyvenimą, niekas nenori su juo turėti reikalų.
„Man sako, Pauliau, bijom, tave taip suėdė, todėl bijom, kad ir prie mūsų neprieitų“, – pasakojo jis.
Pašnekovas minėjo istoriją, kai jam pavyko laimėti konkursą į vadovaujančias pareigas vienoje Latvijos įmonėje, jis net buvo spėjęs nuvykti į Rygą ir pasirašyti darbo sutartį.
„Aš laimingas, planuojuosi darbus. Po dviejų dienų man skambina iš Latvijos ta vadovė. Ji drebančiu balsu sako, viską nutraukiam, mes gavom griežtą skambutį iš Lietuvos, kad viskas būtų nutraukta. Klausiu, kas, kaip. Ji man sako, negaliu nieko komentuoti, – lapkritį įvykusį pokalbį prisiminė jis. – Įsivaizduojat, kažkoks parazitas iš Lietuvos paskambina ir pasako, kad atleistų mane. Tai čia normalu? Kodėl? Aš juk išėjau, atlikau bausmę, niekam nieko nedarau, net su žurnalistais iki šiol nekalbėjau.“
Pašnekovas paminėjo, kad daug žalos jam pridarė ir sąsajos su Celofanu, vienas regioninis laikraštis P. Boreiką net buvo įvardinęs kaip vieną „Šeimų maršo“ lyderių.
„Man pažįstamas parašė, sako, Pauliau, tu susitvarkyk, nes dabar kalba, kad tu maršą organizavai, tu ten lyderis. Nors aš niekaip nesusijęs, aš išvis į politiką nelendu niekaip“, – įdomų incidentą dar tol, kol vyko teismai, prisiminė jis.
Sąlygos – siaubingos
P. Boreika stebėjosi ir tuo, kad bausmę atlikti buvo siunčiamas ne į atvirąją koloniją, o į Pravieniškių pataisos namų 2 sektorių.
„Nenoriu sakyti kas, bet man vienas žmogus yra pasakęs: tikslas buvo mane nužudyti. Įsivaizduokit, aš, intelektualas, tvarkingas žmogus, patenku į žiauriausią Lietuvos kalėjimą – dvoikę, – pasakojo jis ir pridūrė – Būtų bent man skyrę baudą, lygtinumą. Žmonės nesumoka milijonų eurų mokesčių, jie gauna lygtinį laisvės atėmimą. Man iškart skiriamas realus įkalinimas, aš iš karto netenku visų darbų, man areštuoja sąskaitas, man neleidžia net mokytis, nors aš esu doktorantas.“
Prisimindamas laiką už grotų, P. Boreika tvirtina: ten žmonės tikrai nepasitaiso. Ankštose patalpose gyvena po porą dešimčių vyrų, senos lovos, purvina patalynė, puolančios blakės, baisus maistas – kasdienybė.
Jis pasakojo, kad veiklos iš esmės nėra – gali sportuoti, sėdėti ant suoliuko, žaisti šachmatais arba nardais. Pats P. Boreika tvirtina, kad laisvėje jau turėjęs lektoriaus patirties, ėmė organizuoti ekonominio švietimo paskaitas ir kaliniams.
„Žmonės iš kalėjimo valdžios šaipėsi iš manęs, ką ten durniams paskaitas vesti. Tai palaukit, ką mes darom, keičiam tuos žmones, ar ne? Jei nekeičiam, tai suvarykim į dujų kamerą ir nunuodykim. Nes dabar yra taip, kad tie žmonės išeis pikti ant visko. Ten sukurta tokia atmosfera, aš niekada nejaučiai tiek neapykantos, kiek pabuvęs ten. Dabar aš ją prislopinau, bet buvo momentas, jei, pavyzdžiui, einant gatve, į mane atsitrenktų, kažką pasakytų, galėjau ir galvą nulaužti. Tai neadekvatu, liepk mokėti baudą ar dar ką nors, bet koks tikslas uždaryti ir net neleisti mokytis? Kalėjimas tik augina kriminalinį pasaulį, neapykantos pilnus žmones“ – dėstė jis.
Pašnekovo tvirtinimu, primušti ar nužudyti žmogų kalėjime paprasta, rimtos priežiūros čia nėra. Tačiau Profesoriaus pravardę gavęs P. Boreika sutarė su kitais nuteistaisiais.
„Daug žmonių ten nori keistis, jie pozityvūs, jie domisi. Bet administracija to neleidžia, – sakė jis. – Bet nepakeisi žmogaus tiesiog uždaręs.“
Celofanui – problemų gausa
Nepaisant to, kaip baigsis ši byla, A. Kandrotas, tikėtina, ilgai laisve nesidžiaugs.
Praėjusių metų pabaigoje paskelbta, kad jis nuteistas, nes prisidėjo prie aferos, kai iš vienos įmonės pasisavinta 300 tūkst. eurų. Nors šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.
Dar viena byla iki šiol nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Jis teisiamas dėl mokesčių vengimo schemos.
FNTT įtaria, kad iš kelių Vokietijos įmonių buvo įsigyta kiek daugiau nei 5 tūkst. tonos degalų. Oficialiai naftos produktai turėjo būti parduodami Rumunijoje, pritaikant nulinį PVM tarifą. Tačiau manoma, kad iš tiesų jie buvo realizuoti Lietuvoje, taip nesumokant beveik 733 tūkst. eurų mokesčių.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
