Kauno mero asmeninio pasitikėjimo komandą sudarys 11 valstybės tarnautojų – Kas vyksta Kaune

Kauno mero asmeninio pasitikėjimo komandą sudarys 11 valstybės tarnautojų

Paskutinis Kauno tarybos posėdis
R. Tenio nuotr.

Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio iniciatyva parengtas tarybos sprendimo projektas, kuriam vakar pritarusi savivaldybės taryba, patvirtino merui darbe talkinti reikalingų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių. Tarybos sprendimo projektą parengė Tarybos ir mero sekretoriatas.

Konkurso įsidarbinti arčiau mero nebus

Jo komandą sudarys vicemerų, tarybos posėdžių sekretorių, mero patarėjų ir kitų teisės aktuose numatytų politinio, mero asmeninio pasitikėjimo pareigybių valstybės tarnautojai. Iš viso – 11 darbuotojų. Savivaldybė nestokoja tinkamų darbuotojų ir dabar, tad tikėtina, neprireiks šauktis kažką „iš gatvės“ užimti darbo vietas mero komandoje.

Tai netaikytina mero patarėjams, kurias gali tapti su viešuoju administravimu iki šiol jokių sąsajų neturėję asmenys. Juolab, kad gerus pažįstamus, garsius žmones, biznio partnerius, draugus galima įtraukti į visuomeninių patarėjų sąrašą. Per savo pirmąjį „meravimą“ V. Matijošaitis turėjo apie 20 visuomeninių patarėjų. Ką konkretaus jie patarė, nelabai žinoma. Pabandžius pasiaiškinti, iš vieno šių patarėjų sąraše buvusio patarėjo šių eilučių autorė išgirdo pašmaikštavimą, kad mero patarėjais, pavyzdžiui, krepšinio klausimais, gali būti visi kauniečiai…

Kiek visuomeninių patarėjų meras V. Matijošaitis turėjo per savo antrąją kadenciją, neteko aptikti viešai skelbiant. Savaime aišku, kad galima ir be tokių „tituluotų visuomenininkų“ apsieiti. Kam tie formalumai, jei merui prireikia, pavyzdžiui, susitikti bei pasitarti su kokiu architektu, mediku ar verslininku..?

Tie, kurie mero oficialioje komandoje tarnauja ir algas gauna savivaldybėje, yra valstybės tarnautojai. Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojus skiria (ir atleidžia, jei to nori) pats meras.

Kas sudarys savivaldybėje jau 3-ąją tiesiogiai kauniečių išrinkto mero kadenciją nuo balandžio mėnesio pradėsiančio V. Matijošaičio „asmeninę“ komandą, antradienį vykusiame tarybos posėdyje nepagarsinta. Nors neoficialiai spėjama, kad viskas bus kaip tame posakyje „ta pati panelė, – tik kita suknelė“ (ponaičių atveju „suknelės“ neminimos).

Kol kas dar nėra žinomas 11-os mero asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų išlaikymui reikalingų Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų poreikis. Jis paaiškės tik merui paskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojus į pareigas bei nustačius jiems tarnybinio atlyginimo dydžius. Ne „iš akies“ ar pagal pasitikėjimo „lygį“, bet teisės aktų reglamentuojama tvarka. Tačiau vis tiek daug kas šioje tarnyboje priklausys nuo darbdavio malonės.

Jei potvynis ar gaisras namus nuniokos, tikėkis ir mero pagalbos

Kitu priimtu Kauno miesto tarybos sprendimu šią savaitę patvirtinta ir Mero rezervo fondo lėšų naudojimo tvarka. Pagal ją, šio rezervo lėšos naudojamos: „ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) ekstremaliesiems įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti; gaisrų, stichinių nelaimių ir kitų įvykių padariniams likviduoti ir jų padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti; dėl nepaprastosios padėties atsiradusioms išlaidoms iš dalies apmokėti ir (arba) jos padariniams šalinti“.

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad ekstremalių situacijų atvejais iki šiol buvo galima pasinaudoti savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondo pinigais. Tačiau pernai pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui, tenka keisti ir fondo „valdytoją“. Todėl nuo 2012-ųjų Kauno savivaldybėje veikęs miesto tarybos sprendimas dėl Administracijos direktoriaus rezervo fondo jau neteko savo galios su visais iki šiol buvusiais pakeitimais bei papildymais.

Balandžio 1-ąją įsigalioja naujas tarybos sprendimas, o tai reiškia, kad rezervo lėšomis disponuos meras. Konkretų rezervo dydį kasmet nustato Savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės biudžetą. Rezervo lėšas skirsto Savivaldybės meras.

Tiesa, nebus „apeitas“ ir administracijos vadovas. Pagal naująją tvarką, savivaldybės administracijos direktorius merui teikia prašymą skirti lėšų iš rezervo. Prašyme turi būti nurodyta administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus informacija apie rezervo lėšų likutį. Kai meras pritaria prašymui, rengiamas savivaldybės mero potvarkis dėl jų skyrimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Kiek šiemet bus pinigų ekstremaliais atvejais galinčioje atsiverti „mero piniginėje“

Kaip antradienį vykusiame miesto tarybos posėdyje politikams aiškino savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė, 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo dalies straipsnių pakeitimo įstatymu, kuris įsigalioja nuo 2023 m. balandžio 1 d., o nuostatos pradedamos taikyti, kai naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį, buvo pakeistas straipsnis, reglamentuojantis Mero rezervo fondo dydį ir jo lėšų naudojimo tvarką.

Mero rezervas turi būti ne mažesnis kaip 0,25 procento ir ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant valstybės dotacijų savivaldybių biudžetams). Taip pat numatyta, kad Mero rezervo lėšos naudojamos ir dėl nepaprastosios padėties atsiradusioms išlaidoms iš dalies padengti ir (arba) jos padariniams šalinti.

Tačiau šis rezervas gali būti didesnis kaip 1 procentas, kai yra paskelbta valstybės ir (arba) savivaldybės lygio ekstremalioji situacija ir (arba) įvesta nepaprastoji padėtis. Savivaldybės taryba, tikslindama savivaldybės biudžetą, nepanaudotas rezervo lėšas gali per metus perskirstyti kitoms savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms atlikti. Metams pasibaigus, informaciją apie rezervo lėšų panaudojimą Kauno miesto savivaldybės meras V. Matijošaitis turės pateikti tarybai kartu su metiniu ataskaitų rinkiniu.

Kauno miesto savivaldybės 2023 metų biudžete patvirtintas 850 tūkst. eurų rezervo dydis, kuris sudaro 0,25 proc. patvirtintų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant valstybės dotacijų savivaldybių biudžetams).

„Iki 2023 metų kovo 7 dienos rezerve numatyti asignavimai nebuvo naudojami. Tikriausiai, nebuvo ir tokių nelaimių, kurių padariniams šalinti ar bent sumažinti būtų prireikę rezervo fondo lėšų“, – tarybos posėdyje pristačiusi sprendimo projektą, teigė R. Vosylienė.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA