Pietų šioje Kauno vietoje gali gauti visi norintys – ateinančiųjų pajamų čia niekas netikrina | Kas vyksta Kaune

Pietų šioje Kauno vietoje gali gauti visi norintys – ateinančiųjų pajamų čia niekas netikrina

Lrytas.lt / Miglė Piečytė „Laikinoji sostinė“ „Lietuvos rytas“ 2023/03/28 16:35
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Brangstant maisto produktams, paslaugoms, energijos ištekliams tūkstančiai Kauno miesto gyventojų priversti kreiptis pagalbos, nes nebeišgali sudurti galo su galu. Per metus socialinės paramos prašančių Kauno gyventojų padaugėjo daugiau kaip septyniais šimtais.

2022 metų sausio–kovo mėnesiais socialinę pašalpą gavo 6460 asmenų, o nuo 2023 metų pradžios iki šios dienos kreipėsi 7185 asmenys. Lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, socialinę pašalpą gaunančių kauniečių skaičius ūgtelėjo 11,22 procento.

Padvigubėjo asmenų, besikreipiančių dėl būsto šildymo išlaidų bei geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų, skaičius.

Padėtį pablogino infliacija

„Socialinė pašalpa teikiama, jei pajamos asmeniui neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį, kurios šiuo metu siekia 172,70 euro“, – aiškino Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė.

Tai, kad paramos gavėjų skaičius šovė į aukštumas, jos nenustebino. Situaciją pašnekovė sieja su keliomis priežastimis.

„Tikėtina, kad socialinės paramos gavėjų skaičius didėjo, nes atvyko piliečių iš Ukrainos dėl karo veiksmų jų šalyje. Įtakos turėjo prekių ir paslaugų brangimas, išaugusios kuro, maisto, elektros kainos“, – vardijo Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Dažniausiai skurstantys kauniečiai savivaldybės prašo paramos maistu.

„Šiais metais dėl paramos maisto produktais kreipėsi 9137 asmenys, vasario–kovo mėnesiais buvo išdalinti 7194 maisto paketai, 1390 paketų asmenys neatvyko atsiimti. Savivaldybė nepasiturintiems asmenims skiria ir higienos priemonių paketą“, – pabrėžė Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė.

Kauno savivaldybė taip pat perka ir maitinimo paslaugą valgykloje, kurioje pietauti gali visi norintys – jų pajamos netikrinamos.

„Paramą organizuoja Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija. Pietūs teikiami Partizanų gatvės 5 numeriu pažymėtame pastate kiekvieną darbo dieną nuo 12 iki 14 valandos“, – priminė J. Baltaduonytė.

Sausio ir vasario mėnesiais čia buvo pamaitinti 5029 asmenys. Šilto maisto rinkinį sudaro sriuba ir antrasis patiekalas.

Pagalbos nepakanka

Pagalbos kauniečiai ieško ne tik miesto savivaldybės koridoriuose.

Kauno arkivyskupijos „Caritas“ direktorius Arūnas Kučikas patvirtino pastebėjęs, kad prašančiųjų pagalbos vis daugėja.

„Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl svarbiausių dalykų – maisto produktų, buities priemonių, vaistų ar slaugos priemonių, avalynės ir drabužių. Vieni prašo greitos vienkartinės pagalbos, kiti ateina pakartotinai ir prašo tęstinės pagalbos. Taip pat padaugėjo asmenų, besikreipiančių į „Caritas“ benamystės dienos centrą. Jie kreipiasi dėl maisto, ateina sušilti, išgerti arbatos, prašo pagalbos ieškant darbo“, – pasakojo A. Kučikas.

Dažniausiai į savanorius kreipiasi benamiai, neįgalieji, pensininkai ir daugiavaikės šeimos.

„Vis daugiau iššūkių patiria asmenys, sergantys psichikos ligomis. Dažnai šie asmenys eina nuo vienos įstaigos prie kitos, nepripažindami ar nesuvokdami esamos savo psichinės sveikatos situacijos, o tai sukelia iššūkių pasirūpinti savimi. Kita vertus, ir teikiama pagalba ne iki galo tenkina tikruosius jų poreikius“, – pripažino Kauno arkivyskupijos „Caritas“ direktorius.

Jis priminė, kad į arkivyskupiją visuomet pagalbos gali kreiptis kelios tikslinės grupės: epilepsija sergantys asmenys, benamiai, teistieji, įvaikinti ar globojami vaikai ir jų įtėviai ar globėjai. Pagalba teikiama ir skurdžiai gyvenantiems žmonėms – jie čia gali gauti maisto produktų, drabužių, buičiai skirtų daiktų.

/ M. Patašiaus nuotr.

Sunkiausia – Dainavoje

Neseniai Kauno parduotuvėse buvo rengiama labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ akcija. Per ją suaukota daugiau kaip 255 tūkstančiai vienetų maisto produktų, kurių preliminari vertė – 384 688 eurai. Vieno paaukoto krepšelio vidutinė vertė šiais metais rekordinė – 4,6 euro.

„Surinkti maisto produktai stokojantiems bus išdalinti artimiausiu metu. Skaičiuojame, kad bendrai Lietuvoje surinkta parama pasieks apie 30 tūkstančių sunkiau gyvenančių žmonių, o „Maisto bankas“ per mėnesį vidutiniškai remia 180 tūkstančių žmonių“, – pabrėžė „Maisto banko“ Kauno regiono vadovė Martyna Žirgulė.

„Maisto banko“ paramą Kauno mieste gaus 8584 gyventojai. Praėjusiais metais šis skaičius buvo gerokai mažesnis – 4569.

„Mokesčiai šią žiemą tapo labai didele našta. Į mus kreipiasi daug asmenų, kurie susiduria su sunkiomis ligomis, neįgalumu, nelaimėmis, artimo žmogaus mirtimi“, – pasakojo M. Žirgulė.

Daugiausia vargingai gyvenančių miestiečių apsistoję Dainavos rajone – čia paramą vasario mėnesį gavo 1401 žmogus, taip pat Šilainiuose (paramos gavėjų čia – 1237) ir Vilijampolėje (1064 paramos gavėjai). Po maždaug 700 paramos gavėjų gyvena Gričiupyje, Eiguliuose, Šančiuose ir Žaliakalnyje, po maždaug 500 – Aleksote, Petrašiūnuose. Kiek mažiau (po 300–400) gyvena centre bei Panemunėje.

Suskaičiuoti ne visi asmenys, kuriems reikalinga pagalba. Šiame sąraše atsiduria tie, kurių pajamos yra ne didesnės kaip 235 eurai per mėnesį, tačiau pagalbos reikia ir daugeliui kitų – kartais gaunamos pajamos nėra vienintelis rodiklis, svarbu ir išlaidos.

Situacija šiais metais prastėjo visoje Lietuvoje

Šių metų vasario mėnesio Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 12 proc. Lietuvos gyventojų trūko pinigų maistui, o 23 proc. – lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams.

Apklausoje taip pat buvo teirautasi, ar žmonėms trūksta pinigų nuomai ir komunaliniams mokesčiams. Pernai sausį žemiausioje pajamų grupėje (iki 500 eurų asmeniui) teigiančių, kad trūko pinigų būstui išlaikyti, buvo 26,2 proc. apklaustųjų, o šių metų vasarį tokių žmonių šioje grupėje buvo 39,3 proc. Kalbant apie būsto išlaikymą, stebimas neigiamas pokytis ir kitose pajamų grupėse.

Drastiškai išaugus infliacijai buvo padidintas galinčių gauti kompensacijas už šildymą ratas: asmenys, uždirbantys iki vidutinių pajamų, galėjo jos kreiptis. Taip pat buvo palengvintos sąlygos kompensacijai už šildymą gauti. 2022 metais 13,2 proc. visų šalies gyventojų gavo būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas. 2022 metais, palyginti su 2021 metais, kompensacijų už šildymą gavėjų skaičius vidutiniškai išaugo dvigubai.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA