Ekspertas paaiškino, kodėl įkliuvusieji už šiurpius nusikaltimus iki nuosprendžių vaikšto laisvėje – Kas vyksta Kaune

Ekspertas paaiškino, kodėl įkliuvusieji už šiurpius nusikaltimus iki nuosprendžių vaikšto laisvėje

Lrytas.lt / Vygandas Trainys 2023/03/28 11:42
Lrytas.lt nuotr.

Visuomenę domina, kodėl tam tikrais atvejais baudžiamosiose bylose priimami sprendimai neskirti suėmimo įtariamiesiems ir kaltinamiesiems, kas išvis lemia kardomųjų priemonių rūšių parinkimą, į kokius faktorius atsižvelgiama jas taikant.

Konkrečių kardomųjų priemonių taikymas, ypač rezonansinėse bylose, sukelia nemažai ginčių, diskusijų ir svarstymų, todėl portalas lrytas.lt nusprendė pasidomėti jų ypatumais, įstatymine baze, teisinio reglamentavimo aspektais.

Visuomenėje kilo ne viena pasipiktinimo banga, paaiškėjus, kad nuosprendžių laisvėje laukia nepilnamečių prievartavimu ir tvirkinimu įtariamas buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, Kauno „Kamuolinių“ gaujos vadeiva Giedrius Janonis-Kamuolys, taip pat Tomas Gaidanka, Deividas Čereška, Rolandas Borisovas, Artūras Osmankinas ir kiti kartu su Kamuoliu teisiami nusikalstamam pasauliui priskiriami kauniečiai, manekenės Dovilės Didžiūnaitytės žūties byloje teisiamųjų suole atsidūrę prodiuseris Ričardas Pinikas ir Aivaras Miltenis, dėl masinio mergaičių tvirkinimo net trejose bylose šiuo metu teisiamas kaunietis Algimantas Ulvidas.

Taip pat plačiai nuskambėjo atvejai, kuomet švelnesnės kardomosios priemonės nei suėmimas iki nuosprendžių buvo skirtos 16-metę išprievartavusiam, itin žiauriai ją sumušusiam jurbarkiečiui Mantui Icikevičiui, savo žmoną nužudyti sieros rūgštimi pasikėsinusiam alytiškiui Gintautui Banevičiui, didelį atgarsį sukėlė ir daugelio kitų bylų pavyzdžiai.

Į portalo lrytas.lt klausimus, susijusius su kardomųjų priemonių skyrimu, atsakė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Darius Kantaravičius.

Kokias kardomąsias priemones numato įstatymai?

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnis numato devynias pagrindines kardomąsias priemones nuo griežčiausios iki švelniausios.

Tai – suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, užstatas, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Specialiesiems subjektams – kariams ir nepilnamečiams – galima dar skirti šias specifines kardomąsias priemones: karinio dalinio, kuriame tarnauja karys, vadovybės stebėjimą, o nepilnamečiui – atidavimą tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti.

Vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, jų skaičius nėra ribojamas.

Kokiais atvejais kardomąsias priemones skiria teismai, o kokiais – prokuratūra?

Kardomoji priemonė gali būti skiriama visose baudžiamojo proceso stadijose, t. y. įtariamajam ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamajam bylos nagrinėjimo bet kurios instancijos teisme metu ir nuteistajam nuosprendžio vykdymo metu.

Paskutinėse dvejose proceso stadijose bet kurią kardomąją priemonę paskirti, jos terminą pratęsti, pakeisti ar panaikinti gali tik teismas, kuris nagrinėja bylą.

Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo proceso stadijoje, priklausomai nuo kardomosios priemonės griežtumo, ši kompetencija padalinta tarp ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno.

BPK 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios keturios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – gali būti skiriamos tik teisėjo nutartimi, o kitos kardomosios priemonės – prokuroro nutarimu.

Tačiau dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kario karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas ir nepilnamečio atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti, – neatidėliotinais atvejais gali būti paskirtos ir ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu.

Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo nedelsdamas raštu apie paskirtą kardomąją priemonę pranešti prokurorui.

Kokie yra bendrieji suėmimo pagrindai?

Bet kokia kardomoji priemonė, tame tarpe ir suėmimas, gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Tai reiškia, kad kardomosios priemonės skyrimo metu nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas, tačiau byloje surinkti faktiniai duomenys, pvz., įtariamojo parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialistų išvados ir pan. leidžia pagrįstai manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Skiriant kardomąją priemonę (ar pratęsiant jos terminą), nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį, tačiau jo dar nesant, duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, turi pakakti.

Šis duomenų pakankamumo laipsnis yra motyvuojamas tyrėjo, prokuroro nutarime ar teisėjo nutartyje.

Bet kokią kardomąją priemonę skiriantis pareigūnas turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

Šalia duomenų pakankamumo požymio ir nusikalstamos veikos sunkumą bei ją galimai padariusįjį asmenį apibūdinančių aplinkybių, suėmimui paskirti ar jo terminui pratęsti dar būtinas bent vienas baudžiamojo proceso įstatyme numatytas tik suėmimui būdingas pagrindas: pagrįstas ir motyvuotas manymas, kad įtariamasis 1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys naujus vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, arba šiuos apysunkius nusikaltimus – atvirą vagystę, vagystę su įsibrovimu, kišenvagystę, automobilio vagystę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarančios turtą ar jos dalies vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, visuotinai pavojingu būdu, didelės vertės ar didelės mokslinės, istorinės, kultūrinės reikšmės turinčių vertybių svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

Be to, suėmimo pagrindas yra prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, užsienio valstybės prašymas laikinai sulaikyti ieškomą asmenį, kol bus atsiųstas prašymas dėl asmens ekstradicijos ar Europos arešto orderis, ir užsienio valstybės prašymas suimti nuteistą asmenį, kol bus priimtas sprendimas dėl užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo.

Įstatymų leidėjas yra numatęs dar du saugiklius suėmimui paskirti, t. y. 1) suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir 2) suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis kodeksas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Visi išvardinti bendrieji pagrindai, aktualūs skiriant bet kurią kardomąją priemonę, ir specialieji pagrindai, būtini suėmimo skyrimui, turi būti motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais bylos duomenimis.

Ar kardomosios priemonės skiriamos, atsižvelgiant į nusikaltimų rūšis? Kokioms nusikaltimo rūšims esant taikomas suėmimas (sunkiems/labai sunkiems ar ir kitų nusikaltimų rūšių atvejais)?

Teismų praktikoje įžvelgiama tendencija – kuo sunkesnis nusikaltimas, tuo skiriama ir griežtesnė kardomoji priemonė. Taip manyti leidžia vienas iš suėmimo pagrindų – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Pagal suformuotą teismų praktiką, būtent nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta terminuota laisvės atėmimo bausmė ar netgi maksimali laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skiriant suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo.

Visgi gresianti laisvės atėmimo bausmė savaime nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Gresiančios bausmės griežtumas yra reikšmingas kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali pagrįsti didelę asmens pabėgimo (pasislėpimo) tikimybę.

Ši rizika įvertinama nustatant asmens šeiminę padėtį, jo socialinių ryšių stiprumą, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas konkrečias aplinkybes.

Taigi, net ir labai sunkų nusikaltimą (pvz., nužudymą) įvykdęs asmuo nebūtinai turi būti suimtas, jeigu jo pabėgimo, trukdymo procesui ar naujų nusikaltimų darymo rizika yra maža. Tokių bylų, kuriose išvis nebūna paskirta kardomoji priemonė, teisme gaunama išties nemažai, ši tendencija stebima finansinių nusikaltimų bylose.

Tačiau už baudžiamuosius nusižengimus, neatsargius, nesunkius ar kitus nei minėta apysunkius nusikaltimus gali būti skiriamos gana griežtos kardomosios priemonės, priklausomai nuo konkrečių tiek nusikalstamą veiką, tiek ir paties kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą.

Esminiai kriterijai, sudarantys pagrindą, skirti ar neskirti kardomąją priemonę, yra argumentuota būtinybė užtikrinti asmens dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Kodėl suėmimai ne visuomet skiriami, kai asmenys yra įtariami sunkių/labai sunkių nusikaltimų padarymu? Ar tai priklauso nuo asmens pozicijos (kaltės pripažinimas, sutikimas bendradarbiauti), jo socialinio statuso (turi darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą ir t. t.)?

Nusikaltimo sunkumas paprastai susijęs su bylos apimtimi, proceso dalyvių skaičiumi, nusikaltimų kiekiu, taigi, sudėtingesniu ir labiau komplikuotu tyrimu.

Proceso metu reikia apklausti kelias dešimtis liudytojų, laukti specialistų išvadų pvz. dėl kūno sužalojimo masto, DNR tyrimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšies bei kiekio, dažnai ir turto tyrimo išvadų, patikrinti kaltininkų alibi, jų vaidmenį darant nusikaltimą ir pan.

Kol šie duomenys byloje bus gauti, būtina preciziškai vertinti, ar proporcinga taikyti suėmimą. Pastebėtina, kad kūno sužalojimų, nužudymų, išžaginimų, plėšimų, turto prievartavimo bylose paprastai taikomas suėmimas, baiminantis, kad būdamas laisvėje asmuo gali įtakoti procesą paveikdamas dar neapklaustus liudytojus, nukentėjusius, kitus bendrininkus, slėpti nusikaltimo pėdsakus, bijodamas griežtos laisvės atėmimo bausmės pabėgti arba vėl kartoti smurtinius nusikaltimus.

Tuo tarpu korupcinių, finansinių nusikaltimų atvejais pakartotinio nusikalstamumo rizika arba asmens pabėgimo tikimybė yra gana žema, kadangi asmens socialiniai ryšiai paprastai būna tvirti, šiuos nusikaltimus padarę kaltininkai dažniausiai aktyviai dalyvauja procese, pateikia daugybę gynybinių versijų ir siekia kuo greitesnės proceso baigties, nors pasitaiko ir išimčių.

Darius Kantaravičius / Kauno apygardos teismo nuotr.

Kokio pobūdžio bylose dažniausiai skiriami suėmimai Kauno apygardos teisme (nužudymų, sunkių sveikatos sutrikdymo, organizuoto nusikalstamumo, plėšimų, seksualinių nusikaltimų ar kt.) bylose? Kokiais atvejais Kauno apygardos teismas nagrinėja baudžiamąsias bylas kaip pirmoji instancija?

Kauno apygardos teismas pirmosios instancijos tvarka nagrinėja visas baudžiamąsias bylas dėl labai sunkių nusikaltimų (kurių maksimali sankcija viršija 10 metų laisvės atėmimo), dėl sunkių nusikaltimų (kurių maksimali sankcija viršija 6 metus, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo), išskyrus trylika sunkių nusikaltimų rūšių, kuriuos nagrinėja apylinkės teismai, ir bet kokio sunkumo nusikaltimus, dėl kurių padarymo kaltinami veikos padarymo metu buvę Respublikos Prezidentas, Seimo ar Vyriausybės narys, Konstitucinio Teismo teisėjas, teisėjas ar prokuroras.

Kauno apygardos teisme 2022 metais tokių pirmosios instancijos bylų teisme buvo gauta 366 bylos.

Visas kitas baudžiamąsias bylas per 18 000 km2, t. y. trečdalio šalies teritorijos plote esančioje Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje nagrinėja trylika rūmų turintys trys apylinkės teismai (Alytaus, Kauno ir Marijampolės), kurių priimtus nuosprendžius apeliacinės instancijos tvarka peržiūri tas pats Kauno apygardos teismas.

Šio pobūdžio apeliacinių baudžiamųjų bylų dėl apylinkės teismų priimtų nuosprendžių apskundimo Kauno apygardos teisme 2022 m. gauta 626 bylos.

Pažymėtina, kad visose šiose bylose gali būti keliamas klausimas ir dėl kardomosios priemonės taikymo ar jos termino pratęsimo, priklausomai nuo to, ar ta priemonė yra būtina proceso tikslams pasiekti, o jeigu būtina – kokio griežtumo.

Paprastai suėmimai skiriami ar pratęsiami nužudymų, sunkių sveikatos sutrikdymų, nusikalstamo susivienijimo, organizuoto nusikalstamumo, plėšimų, seksualinių nusikaltimų bylose.

Ne rečiau nei kas tris mėnesius būtina spręsti, ar reikia pratęsti suėmimo terminą ir kodėl, kaskart įvertinant suėmimo taikymo pagrindus, proceso eigą, proporcingumą.

Kadangi kardomosios priemonės yra griežčiausios procesinės prievartos priemonės, todėl kiekvienu atveju teismas itin kruopščiai sprendžia ar jas taikyti yra tikrai būtina, o jei taip – kokia apimtimi.

Taikant asmeniui suėmimą esmingai apribojamos jo teisės ir laisvės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti įkalinimo ir jo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad asmens bėgimo (slėpimosi) rizika turi būti tinkamai pagrįsta, o teismo argumentai šiuo klausimu negali būti abstraktūs, bendri ar stereotipiški. Vien formalaus konstatavimo ir prielaidų, kad asmuo bėgs (slėpsis) neužtenka.

Kokiais atvejais asmenims skiriama intensyvi priežiūra (elektroninė apykojė)?

Intensyvi priežiūra gali būti skiriama ir kaip kardomoji priemonė, ir kaip bausmės specialioji sąlyga.

Kaip kardomoji priemonė ši įtariamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis prokuroro prašymu skiriama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.

Intensyvios priežiūros paskyrimo klausimas sprendžiamas teismo posėdyje, į kurį kviečiami prokuroras, įtariamasis ir jo gynėjas.

Kai byla jau yra perduota į teismą, dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Intensyvios priežiūros terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartyje skirti intensyvią priežiūrą, tačiau iš karto intensyvi priežiūra negali viršyti šešių mėnesių.

Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas.

Įtariamasis įspėjamas, kad už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą ir už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą jam gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas.

Įtariamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, laikytis nustatytos dienotvarkės. Įtariamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V1–863 buvo patvirtintos intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklės.

Pagal jas policijos įstaigos elektroninėmis stebėjimo priemonėmis kontroliuoja, ar asmenys, kuriems paskirta intensyvi priežiūra, nepažeidžia ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų.

Pareigūnas nedelsdamas kartu su kontroliuojamu asmeniu vyksta į jo gyvenamąją vietą, kur įsitikina, ar yra techninės galimybės (elektra, judrusis (mobilusis) ryšys ir kt.) sumontuoti stacionarų elektroninį stebėjimo įtaisą ir užtikrinti jo veikimą, sumontuoja stacionarų elektroninį stebėjimo įtaisą ir pritvirtina prie kontroliuojamo asmens mobilų elektroninį stebėjimo įtaisą (vadinamą apykoję), pasirašytinai supažindina su elektroninių stebėjimo priemonių naudojimo instrukcija.

Apie intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, pareigų ir draudimų nesilaikymą ar sutrikusį elektroninių stebėjimo priemonių veikimą policijos įstaiga nedelsdama elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teismą, kurio žinioje yra byla. Jeigu apykojė trukdo kontroliuojamam asmeniui teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, policijos pareigūnas ją pritvirtina prie kitos asmens kūno vietos.

O jei nėra galimybės mobilų elektroninį stebėjimo įtaisą pritvirtinti prie kitos asmens kūno vietos, šį įtaisą nuima, kartu su asmeniu dalyvauja kol bus suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o po to apykoję vėl pritvirtina.

Baudžiamasis įstatymas numato galimybę teismui paskirti intensyvią priežiūrą skiriant laisvės apribojimo bausmę arba atidedant arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šiuo atveju intensyvios priežiūros vykdymą ir kontrolę atlieka probacijos tarnybos pareigūnai.

Ši priemonė yra didelė paskata ir nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę. Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu tokio sutikimo nedavę nuteistieji. Tokiu atveju probacijos tarnyba užtikrina, kad lygtinai paleistam nuteistajam intensyvi priežiūra ir probacija būtų pradėta vykdyti nuo jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos momento.

Ar teismas gali, matydamas tam būtinybę, skirti asmenims griežtesnę kardomąją priemonę nei prašo prokuratūra?

Ikiteisminio tyrimo metu teisėjas skiria 4 rūšių kardomąsias priemones (suėmimą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu) tik prokuroro pareiškimu, o ne savo iniciatyva.

Vadinasi, ikiteisminio tyrimo teisėjas negali viršyti prokuroro pareiškimo ribų ir paskirti griežtesnę kardomąją priemonę, nei to prašo prokuroras.

Be to, prokuroras turi savarankišką teisę priimti nutarimą paleisti į laisvę ikiteisminio tyrimo teisėjo suimtą įtariamąjį arba panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, arba sušvelninti šių kardomųjų priemonių taikymo sąlygas, apie tai pranešęs ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Tai paaiškinama tuo, kad ne teisėjas, o tik prokuroras pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį turi įgaliojimus organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti.

Tačiau atlikus ikiteisminį tyrimą ir prokurorui bylą perdavus į teismą, bylos šeimininku tampa teismas, kuris gali bet kurią kardomąją priemonę paskirti, panaikinti ar pakeisti pats savo iniciatyva, nepriklausomai, ar dėl to yra gautas prokuroro, kaltinamojo, gynėjo ar nukentėjusiojo prašymas.

Pvz., teismas, iš policijos įstaigos gavęs pranešimą, jog asmuo pažeidinėja intensyvios priežiūros dienotvarkę, surengęs teismo posėdį ir išklausęs kaltinamąjį, gynėją, prokurorą, gali paskirti suėmimą, jeigu yra tam pagrindas.

Koks yra maksimalus suėmimo terminas? Ar yra nustatyta, kiek asmuo iš viso gali būti laikomas suimtas ikiteisminio tyrimo metu (arba iki nuosprendžio paskelbimo), atsižvelgiant į nusikaltimų rūšis?

Ikiteisminio tyrimo metu suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Konkretų suėmimo terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje skirti suėmimą, tačiau iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesniam kaip trijų mėnesių terminui.

Nepilnamečiui iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesniam kaip dviejų mėnesių terminui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas gali pratęsti suėmimo taikymo terminą, bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių, o nepilnamečiams – ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių.

Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties ikiteisminio tyrimo metu šį suėmimo terminą apygardos teismo teisėjas gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių, o nepilnamečiams – ne ilgiau kaip iki dviejų mėnesių.

Suėmimo terminas gali būti pratęstas pakartotinai, bet ikiteisminio tyrimo metu terminas negali tęstis ilgiau kaip devynis mėnesius, o nepilnamečių asmenų suėmimo terminas – ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

Bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, taip pat bylose, kuriose nusikalstamų veikų padarymu įtariami ar kaltinami bendrininkų grupės, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariai, arba kai asmenys suimti užsienio valstybėje, ikiteisminio tyrimo metu suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių, o nepilnamečių asmenų suėmimo terminas – ilgiau kaip dvylika mėnesių.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas arba apygardos teismo teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, jei nustato, kad per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius nebuvo imtasi visų įstatymuose numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, ir prokuroras nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tai nebuvo daroma.

Kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia neatsižvelgdamas ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotiems asmenims suėmimo terminai taikomi nuo jų perdavimo Lietuvos Respublikai momento. Bet kokiu atveju viso baudžiamojo proceso metu (ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kartu sudėjus) suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.

Kiek bent apytiksliai per tam tikrą laikotarpį (pvz., per mėnesį, metus) Kauno apygardos teisme yra pateikiama prašymų dėl suėmimo skyrimo ir kokia dalis iš jų yra patenkinama?

Viešoje Kauno apygardos teismo darbo apžvalgoje pažymėta, kad 2022 m. teisme buvo gauti 185 skundai dėl žemesniųjų teismų nutarčių paskirti suėmimą arba pratęsti suėmimo terminą apskundimo.

Šis skaičius apima skundus, gautus dėl suėmimo nutarčių, priimtų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek Alytaus, Kauno bei Marijampolės apylinkės teismuose bylų nagrinėjimo metu.

Kauno apygardos teismas pernai gavo 31 prokurorų pareiškimą ikiteisminio tyrimo metu pratęsti suėmimo terminą virš 6 mėnesių pilnamečiams arba virš 4 mėnesių nepilnamečiams asmenims.

Nors neturime statistikos, kiek kartų buvo taikytas suėmimas ar pratęstas jo terminas bylas nagrinėjant Kauno apygardos teisme, tačiau teismas šį klausimą visais atvejais sprendė tose bylose, kuriose asmeniui suėmimas buvo taikomas bylos perdavimo teismui metu.

Paprastai nužudymų, neteisėto disponavimo narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai dideliu kiekiu, organizuoto nusikalstamumo ar nusikalstamo susivienijimo bylose suėmimo terminas tęsiamas ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ne rečiau nei kas tris mėnesius šis klausimas sprendžiamas iš naujo, ir visuomet įvertinama ar neišnyko ir nepasikeitė suėmimo taikymo pagrindai.

Ar klausimai dėl suėmimo dažniau svarstomi, nagrinėjant baudžiamąsias bylas Kauno apygardos teisme kaip pirmoje instancijoje?

Kauno apygardos teismui pirmąja instancija nagrinėjant pačias sunkiausias, sudėtingiausias ir pavojingiausių nusikaltimų bylas, natūralu, kad beveik kiekvienoje jų kyla suėmimo taikymo ar pratęsimo klausimai.

Iš vadovavimo Baudžiamųjų bylų skyriui ketverių metų patirties galiu patvirtinti, kad šios griežčiausios kardomosios priemonės klausimai dažniau svarstomi būtent teisme pirmosios instancijos tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas.

Tuo tarpu apylinkės teismuose nagrinėjant mažesnio pavojingumo bylas suėmimas taikomas tik išimtiniais ir gana retais atvejais, tad ir skundų dėl apylinkės teismų nutarčių paskirti, pratęsti suėmimą ar jo neskirti apygardos teisme gaunama mažiau, nei pirmosios instancijos baudžiamųjų bylų.

Visgi, noriu pasidžiaugti itin profesionaliais ir didelę darbo patirtį sukaupusiais Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjais ir jų komandomis, kad nepaisant neadekvataus darbo užmokesčio ir didžiausio šalyje tarp visų apygardos teismų darbo krūvio, kiekvienu atveju jautriausias ir bene labiausiai žmogaus teises varžantis kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo klausimas išsprendžiamas išsamiai įsigilinus į bylos medžiagą, išklausius visus proceso dalyvius ir giliai įsitikinus suėmimo būtinybe.

Didžiuojuosi būdamas šio kolektyvo dalimi ir, naudodamasis proga, noriu visiems padėkoti už darbą bei palinkėti profesinės sėkmės ir asmeninės laimės.

Ačiū už atsakymus.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA