Kovo 25-ąją Baltarusijai minint Laisvės dieną, baltai raudonos vėliavos suplevėsavo ir Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Kultūrininkai, visuomenininkai ir valstybės tarnautojai pagerbė Lietuvoje ilgą laiką gyvenusio ir ne vieną pastatą suprojektavusio inžinieriaus Klaudijaus Dušausko-Duž atminimą. Prie architekto kapo atidengtas atnaujintas paminklas.
K. Dušauskas-Duž, kaip nurodoma redakcijai šeštadienio vakarą adresuotame laiške, yra istorinės baltai raudonos Baltarusijos vėliavos kūrėjas. Tai buvo oficiali 1918-ųjų kovo 25 d. įsteigtos Baltarusijos Liaudies Respublikos vėliava.
Prieš 105 metus įkurta valstybė tapo nepriklausomos Baltarusijos pirmtake. Kaimyninėje šalyje kovo 25-oji prilygsta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, minimai vasario 16-ąją.
Baltarusijoje gimęs K. Dušauskas-Duž dėl baltarusių nacionalinio identiteto palaikymo kentė represijas, o jo gyvenimas artimai susijęs su Lietuva. Inžinierius architektas ilgai gyveno Kaune ir mūsų šalyje suprojektavo daug funkcionalizmo pastatų. Mirė 1959 m. vasario 25 d., palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Šeštadienį prie jo kapo atidengtas paminklas, atnaujintas suaukotomis lėšomis. Ceremonijoje dalyvavo K. Dušausko-Duž proanūkis bei inžinieriaus nuo nacių genocido išgelbėtų žydų palikuonys – į Kauną jie atskrido specialiai šiai progai.
Ceremonijoje taip pat dalyvavo LR ambasados Baltarusijoje ambasadorė ypatingiems pavedimams Asta Andrijauskienė, poetė Vanda Martins, operos dainininkė Margarita Levchuk, prodiuseris ir Kultūros tarybos atstovas Aleksandras Čachovskis, buvęs politinis kalinys Dmitrijus Furmanovas.
Iš viso susirinko apie 120 žmonių, iš Vilniaus į Kauną vyko visa baltai raudonomis vėliavomis pasipuošusi automobilių kolona.
Su Laisvės diena Baltarusijos žmones šeštadienį sveikino ir aukščiausi Lietuvos vadovai. Prezidentas Gitanas Nausėda savo sveikinime teigė, kad nepailstanti baltarusių tautos kova už laisvę ir demokratišką Baltarusijos ateitį patvirtina, kad visi esame europiečiai, vienijami bendrų pamatinių vertybių. Pasak prezidento, Baltarusijos žmonių tautinė savimonė yra esminis išlikimo ramstis.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nuoširdžiai sveikino Baltarusijos demokratinės visuomenės lyderius, išeivijos atstovus, visus laisvę mylinčius baltarusius.
Kaip primenama portale „Modernizmas ateičiai“, K. Dušauskas-Duž mokslus baigė 1927 m. ir įgijo diplomuoto inžinieriaus teises. Vienas pirmųjų jo darbų – drauge su prof. Vladu Dubeneckiu paruoštas kino teatro „Metropolitain“ pastato projektas.
1930–1931 m. K. Dušauskas-Duž dirbo akcinėje bendrovėje „Maistas“, kur rūpinosi infrastruktūros plėtra, statė fabrikus Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Vėliau pradėjo dirbti Susisiekimo ministerijoje. Užėmęs Pašto valdybos referento statybos reikalams pareigas, jis projektavo pašto rūmus ir kitus pastatus, tarp jų – 1935 m. iškilusius pašto rūmus Žemuosiuose Šančiuose.
