Visuomenė, pastaraisiais metais prisiklausiusi nemažai kalbų apie kai kurių Lietuvos verslininkų nenorą nutraukti bambagyslės su įsiveržusia į Ukrainą ir visai Europai trečiojo pasaulinio karo grėsmę sukėlusia agresore Rusija, vis labiau akcentuoja, jog tarp tokių verslininkų yra ir politikų.
O šie, kaip, pavyzdžiui, Kauno miesto mero šeima, teisinasi, jog Rusijoje, Kaliningrado srityje, gaminami maisto produktai bei juos gaminanti „Vičiūnų…“ įmonė nėra įtraukti į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcionuojamų subjektų bei prekių sąrašus. Tad jei kas iš politinių oponentų viešai merui primena, jog amoralu remti agresorės Rusijos ekonomiką (tai reiškia – ir kruvinąjį karą), gali iš jo susilaukti „svaraus“ argumento: „tu man juokingas“.
„Laisvas tas, kuris gali nemeluoti“ (Alberas Kamiu – Nobelio premijos laureatas)
Nuo kruvinojo Rusijos karo Ukrainoje pradžios pasaulis skaičiuoja jau antruosius metus. Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog Kaliningrado srityje savo verslą vystantys politikai Matijošaičiai ne kartą žadėjo, kad iš agresorės šalies pasitrauks.
Paskutinis oficialus „Vičiūnų grupės“ pranešimas, kuriame buvo nurodytas apytikris pasitraukimo iš Rusijos terminas, išėjo pernai liepą. Jame teigta, kad grupė intensyviai bendrauja su potencialiais pirkėjais, o verslas, tikėtina, bus parduotas per vasarą.
„Esame tikri, kad būsime vieni pirmųjų gamintojų, realiai išėjusių iš Rusijos rinkos. Ne tik paskelbusių apie ketinimus ar pradėjusių išėjimo procesą, bet ir realiai palikusių Rusiją bei visiškai nutraukusių su ja visus verslo santykius“, – tokią ambiciją, kurios sėkmę teįvertina skaitytojas, tąkart išreiškė „Vičiūnų grupės“ valdybos narys Dainius Matijošaitis.
„Vičiūnų grupė“ atsakė į viešą kritiką ir įvardijo, kada tikisi parduoti verslą
2022-ųjų rugpjūčio antroje pusėje Matijošaičių verslo pardavimo Rusijoje konsultantai „Ernst & Young“ jau „nesiėmė spręsti, kiek užtruks procesas iki finalinio pardavimo sutarties pasirašymo“. Grupės teisininkai net parengė pardavimo sutarties šabloną, kurio pagrindu turėjo vykti derybos su finaliniu pirkėju, bet parašai nebuvo suraityti, o pranešimai apie pasitraukimą nuo rudens visai nutilo.
„Tesiderina kalba su gyvenimu“ (Seneka – senovės romėnų politinis veikėjas, filosofas)
Moralumo „sankcijų“ sąrašai juk nesudaryti, ir nuostatos, kurios leidžia meluoti, žadėti ir nesilaikyti žodžio, vis dar tebegyvuoja. Beje, gyvavo ir anksčiau, daugybę amžių…
Už savo ir už mūsų laisvą šalį kovojantys ukrainiečiai karo pradžia laiko gerokai ankstesnę datą nei 2022-ųjų vasario 24-oji. Dera pažymėti, kad „Vičiūnų…“ įmonė savo gamybos bazę Rusijoje įkūrė taip pat ne pernai.
2014-aisiais, tuoj po to, kai Rusija užėmė dalį Ukrainos teritorijos, tuometinis Kauno miesto tarybos narys, žuvų perdirbimo įmonės (su filialu Kryme) savininkas Visvaldas Matijošaitis, žurnalistų kalbintas tų metų kovo mėnesį, apgailestavo dėl būsimų didelių nuostolių, kurių įmonė neišvengs Ukrainoje. Tačiau sakė, kad įsipareigojimai bus tęsiami. Tuomet jis neabejojo, kad „galima į viską numoti ranka ir viską persivežti ten, kur padėtis yra normali. Bet išėjęs iš rinkos, kurioje įsitvirtinti prireikė ne vienerių metų darbo, atgal į ją gali ir nebesugrįžti.“
„Todėl kad ir kokie praradimai bei nuostoliai bebūtų, stengsimės dirbti taip, kaip esame pratę ir įsipareigoję vietinei rinkai bei, žinoma, – mūsų produktų pirkėjams. Tuo pačiu jausdami atsakomybę už mūsų įmonių Lietuvoje, Estijoje ar Rusijoje darbuotojus, kurie dirba bei savo šeimoms išlaikyti pinigus uždirba. Niekas negali pasakyti, kaip čia toliau Kryme viskas bus. Kol kas už prekes pirkėjai atsiskaito grivinomis, ne rubliais. Nenoriu veltis į politiką ir daryti kažkokių ryžtingų pareiškimų. Bet, savaime aišku, jeigu niekas čia nesikeis į gerą, žinoma, teks priimti sprendimus dėl mūsų verslo pertvarkymo“, – 2014-ųjų kovą „Eltai“ sakė V. Matijošaitis.
Panašią atsakomybę už „Vičiūnų…“ darbuotojus jis pirmiausia paminėjo ir televizijos žurnalistų pernai paklaustas prasidėjus kruvinai Rusijos invazijai į Ukrainą. Tačiau paskui nustojo „gailėtis“ Rusijoje dirbančių Matijošaičių verslo įmonės darbuotojų, ir visi paaiškinimai buvo nukreipti į techninius pasitraukimo iš agresorės šalies aspektus, kuriuos įgyvendinti gali trukti ne mėnesį ir ne du.
Kalbėdamas apie „Vičiūnų“ situaciją Rusijoje ir Ukrainoje, Kauno meras V. Matijošaitis susigraudino
„Augantį turtą vejasi rūpesčiai“ (Horacijus – romėnų poetas)
Kaip bebūtų, į politiką seniai įsivelta. Ir pasirengus joje dar ilgiau laikytis, įsitvirtinus su visa šeima bei „prijaučiančiaisiais“, tenka pagalvoti ne tik apie savo ambicijas, siekius, bet ir moralinį pagrindą. Nes akivaizdu, jog tuo pat metu, besigiriant kauniečių labui jų pačių pinigais iki šiol nuveiktais gerais darbais, minimai verslininkų šeimai nesiseka pamiršti ir to, kas „arčiau skūros“.
Tik vis sunkiau išvengti priekaištų, kad Kauno meras, deklaruojantis apie „nuolatinę miesto paramą kovojančiai Ukrainai“, šeimos verslo uždirbtais Rusijoje pinigais remia kruviną karą Ukrainoje. Ir nesiruošia trauktis, netgi plečia verslą Kaliningrade.
O kol šeimos politikai ir toliau laikosi mados neatskleisti, kokie įsipareigojimai ir kam duoti, neleidžia iš Rusijos pasitraukti „Vičiūnų…“ verslui (netgi padeda jį plėsti), kai ką esminio išaiškino tyrėjai iš „Sienos“.
Pernai rugsėjį publikuoto žurnalistinio tyrimo duomenimis, 2022-aisiais viešai registruoti bent septyni susitarimai, kuriais „Vičiūnai Rus“ turtas įkeistas VTB, „Gazprombank“ ir subjektams, Rusijos valdžios įslaptintiems dėl sankcijų. Penki iš septynių turto įkeitimo susitarimų registruoti po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Straipsnio publikavimo metu paskutinis sandoris buvo registruotas rugsėjo 1–ąją.
„Komentaro nebus, nes dabar visas vadovybės dėmesys sutelktas į Rusijos įmonės pardavimo procesą“, – po geros savaitės laukimo „Sieną“ informavo „Vičiūnų grupei“ ryšių su visuomene paslaugas teikianti bendrovė „PR Service“.
V. Matijošaičio verslui Rusijoje – šviežios paskolos iš Kremliaus slepiamų skolintojų
„Iš karo negalima laukti jokių gėrybių“
…kažkada pasakė kitas romėnų poetas, Vergilijus. Bet žvelgiant pro grynai pragmatinius akinius, tenka pripažinti, jog jis nebuvo teisus. Būtent iš karu Ukrainą ir pasaulį gąsdinančios Rusijos Kauno merui V. Matijošaičiui pavyko gauti netgi apdovanojimą ir kitokių jo šeimos verslo rezultatų įvertinimų.
Štai sausį paskelbti Rusijos rinkos tyrimų kompanijos „Online Market Intelligence“ (OMI) duomenys parodė, kad 2022 m. „Viči“ produkcija buvo antra populiariausia šalyje agresorėje. Delo.ua žiniomis, 2021 m. „Viči“ Rusijoje gavo 236 mln. JAV dolerių pajamų ir uždirbo 4,74 mln. JAV dolerių grynojo pelno.
„Viči“ produkcija – antra mėgstamiausia tarp Rusijos vartotojų
Rusus pamėgtomis krabų lazdelėmis maitinantis „Vichiunai-Rus“ fabrikas už dviejų rūšių produktus praėjusių metų rugpjūtį įvertintas Rusijos kokybės ženklais. Kaip žinia, kreivų veidrodžių karalijoje vardu Tarybų Sąjunga apdovanojimus gaudavo ne gerai dirbdavę, o karštai komunizmo idealus išpažindavę ir valdžiai pasitarnauti galėdavę. Nors perėjo prie rinkos ekonomikos, neapsakomai naivu būtų manyti, kad buvusio kagėbisto dešimtmečius valdoma valstybė patyrė fundamentalią transformaciją, o verslas ten išaugo spekuliacijos marškinėlius.
Šiame uždumblėjusios istorijos kontekste tarsi vakarietiška lietuvių gamykla Kaliningrade gali atrodyti kosmiškai pažangi. Ar gali būti krauju susitepusiam autoritariniam režimui ji naudinga? Paklauskite Kauno mero, bet nors pusiau rimto atsakymo išgirsti nesitikėkite.
