A. Karaliūnas: nepatinka tauro skulptūra? Pažvelkite, kas dedasi Kauno senamiestyje – Kas vyksta Kaune

A. Karaliūnas: nepatinka tauro skulptūra? Pažvelkite, kas dedasi Kauno senamiestyje

Lrytas.lt / Arūnas Karaliūnas 2023/03/04 12:24
Naujas Kauno akcentas
R. Tenio nuotr.

Tviskantis plieninis tauras, iškilęs ties pagrindiniais Kauno vartais, tapo labiausiai aptarinėjamu kūriniu mieste per kelis pastaruosius metus ir įpylė degalų į ikirinkiminių aistrų laužą.

Rinkimų fonas verčia kritiškai vertinti tiek miesto valdžios sumanymą pasipuikuoti šiuo kūriniu, tiek oponentų teiginius, esą Muravos sankryžoje pastatyta tauro skulptūra – visiškas nesusipratimas, kuris miesto biudžetui kainavo 176 tūkst. eurų. Nuomonių gali būti įvairių, tačiau abejonių nekyla – kažkas su ta tauro skulptūra negerai ir kritikos bangos nereikėtų sieti vien tik su sumenkusiu dalies politikų ir pačių kauniečių palankumu Kauno merui V.Matijošaičiui.

Kai prieš penkerius metus prie Kauno pilies buvo pastatyta Laisvės kario skulptūra, niekam nekilo minčių pasakyti, kad Vytis gadina miesto vaizdą ir nedera senamiesčio fone. Nes tokiam vertinimui nebuvo jokio pagrindo. Pirmasis pavojaus varpais dėl tauro pradėjo skambinti kultūros ministras S.Kairys, kuris pats dar visai neseniai Kauno savivaldybėje ėjo įvairias pareigas.

Ministrui labiausiai užkliuvo aplinkybė, kad labai panašią skulptūrą planuoja statyti Krasnodaro (Rusija) valdžia. Dėl kūrinio meninės vertės – nė žodžio. Jeigu ministras S.Kairys būtų bent trumpam prisėdęs prie paieškos internete, jis gausybę panašių skulptūrų rastų Prancūzijoje, Ispanijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse.

Sąsajų su Rusija šiuo atveju nereikėtų bijoti – rusai per ketverius metus nesugebėjo pastatyti skulptūros ir turbūt nepastatys. Rimtesnis klausimas – kas ir kodėl sugalvojo statyti būtent tokią skulptūrą vienoje matomiausių miesto vietų. Kūrinio autorius – gerai žinomas menininkas T.Vosylius, kuris dalyvavo idėjų konkurse „Kauno akcentai“ ir savo pasiūlymu įtiko Kauno valdžiai, sumaniusiai pastatyti miesto simbolį.

Konkurso komisijai vadovauja pats Kauno meras V.Matijošaitis, kuris po pirmųjų atgarsių apie skulptūrą dudeno, esą jam gražūs visi mieste iškilę kūriniai, o menininkams niekas nenurodinėja, ką ir kaip reikia kurti. V.Matijošaičiui ir visai miesto valdžiai smarkiai kliuvo už tokį pasirinkimą. Galbūt pačiam merui tikrai trūksta įgūdžių tinkamai įvertinti meno kūrinį, tačiau jo pašonėje visada sukiojasi dailės ir architektūros specialistas prof. J.Audėjaitis.

Miesto valdžiai priekaištauta, kodėl tokiam svarbiam miesto simboliui nebuvo paskelbtas konkursas, nesurengtas kauniečių balsavimas. Atsiklausti gyventojų nuomonės visada pravartu, nors tiek Kauno, tiek kitų šalies miestų valdžia beveik nesinaudoja šiuo demokratijos įrankiu, tačiau kyla abejonių, ar šiuo atveju būtų pavykę išvengti dar didesnio susiskaldymo. Kiltų didelis ginčas tiek tarp gyventojų, tiek tarp pačių ekspertų, ir dalis jų būtinai liktų nepatenkinti pasirinkimu. Galbūt tokiu atveju verta vadovautis taisykle, kad geriau jokios tauro skulptūros negu tokia?

Žmonių noras palikti pėdsaką – begalinis. Kažkas sodina medį, kažkas stato namą, kažkas bando sužavėti neįprastais meniniais sprendimais. V.Matijošaitis su komanda antrąją kadenciją įamžino tauro skulptūra, kuri jau lyginama su garsiuoju „vamzdžiu“ Neries krantinėje Vilniuje.

Šis „Krantinės arka“ pavadintas kūrinys lig šiol neliko užmirštas ir prisimenamas kaskart, kai norima pasišaipyti iš kūrėjų ir jų kūrybos užsakovų. Panašų šedevrą, tik šiek tiek užmirštą, turi ir Kaunas. Ir ne bet kur, o pačiame miesto senamiestyje, vos kelios dešimtys metrų nuo Rotušės aikštės! 2014-ųjų gegužę apleistame skverelyje Muitinės bei V.Kuzmos gatvių sankirtoje buvo atidengtas paminklas Rutinai.

Iš masyvaus 8 milimetrų rūdinto plieno lakšto pagamintas paminklas primena piramidę nupjautu viršumi ir atsirado festivalio „Dizaino savaitė“ bei gatvės meno festivalio „Nykoka“ rėmuose. Ant paminklo matyti užrašas „Čia, šioje vietoje, 2014 metų gegužės 11 dieną nieko ypatingo neįvyko“.

Kaip paaiškinti pirmą kartą į Kauną atvykusiam žmogui, kodėl atsirado toks paminklas ir kodėl jis nebuvo pašalintas pasibaigus festivaliui? Niekas tuo metu nekalbėjo apie šio kūrinio meninę vertę, nesiginčijo dėl parinktos vietos ir nesidairė kopijų užsienyje.

O kodėl dar Kaune neatidengtas paminklas išmetamosioms automobilių dujoms, bebrams arba pernykščiam sniegui? Tauro skulptūros kūrėjas gali pasijusti tikru meno kūrinio virtuozu – tikrai gali būti blogiau.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA