Sėkmingo jaunimo mentoriaus ir verslininko iš Kauno įkurta viešoji įstaiga tapo priedanga gašliems seksualiniams troškimams | Kas vyksta Kaune

Sėkmingo jaunimo mentoriaus ir verslininko iš Kauno įkurta viešoji įstaiga tapo priedanga gašliems seksualiniams troškimams

delfi.lt / Dainius Sinkevičius 2023/03/02 14:26
Remigijus Jakštys / DELFI nuotr.

„Gimęs po laiminga žvaigžde“, „jau 16 metų dirbo tarptautinėse kompanijose, o paskui sukūrė savo verslą“, – taip prieš porą metų Remigijaus Jakščio iš Kauno paveikslą piešė žiniasklaidos priemonės. Tik tada žurnalistai dar nežinojo, kas iš tikrųjų slepiasi po šio „sėkmingo verslininko“ kauke – jo įkurta viešoji įstaiga „Mokinio karjera“ tapo puikia priedanga siekiant įgyvendinti gašlius seksualinius troškimus.

„Didžiausias mano tikslas – pakeisti Lietuvoje žmonių požiūrį į moksleivį, suteikti jam darbo, praktikos galimybes, kad jis nebūtų nurašytas“, – anksčiau viename interviu teigė R. Jakštys, pasakojęs, kaip jį, dar kūdikį, motina paliko vaikų namuose, vėliau jis pateko į globos įstaigą ir tik sulaukęs pilnametystės sužinojo skaudžią savo šeimos istoriją.

Bet šis tekstas ne apie tai – po ilgalaikio tyrimo prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje R. Jakštys yra kaltinamas panaudojęs seksualinę prievartą prieš paauglius. Jiems R. Jakštys atrodė vos ne kaip idealiausias žmogus pasaulyje – visada atskubantis į pagalbą, padrąsinantis ir net paguodžiantis, kai to reikia.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, išgirdusi istoriją, į kurią pateko daugybė nepilnamečių, neslėpė pasipiktinimo – juk R. Jakštys prisistatydavo sėkmingu jaunimo mentoriumi, bendradarbiavo su daugybe švietimo įstaigų, vaikus vežė į tarptautines stovyklas ir net kalbėdavo apie galimybę filmuotis „Netflix“ kuriamuose filmuose. O iš tikrųjų, kaip paaiškėjo, šių išvykų metu jis jauniems berniukams siūlydavo „atsipalaiduoti ir išeiti iš komforto zonos“.

Po prievartos – draudimas bendrauti su vaikais

„Kai jis mane lietė, aš buvau išsigandęs, prakaitavau, galvojau, jis yra maniakas, jei ką nors ne taip pasakysiu, jis man kažką padarys“, – per apklausą vienas keturiolikmetis berniukas prisipažino, kad bijojo pasipriešinti R. Jakščiui.

Bijojo ar nedrįso ir kiti paaugliai, pirmą kartą gyvenime susidūrę su seksualine prievarta. Jie net nežinojo ką daryti, kaip reaguoti ir elgtis toliau. Ir tik tada, kai vienas paauglių nutarė apie savo šokiruojančius patyrimus papasakoti savo motinai, yla išlindo iš maišo.

Delfi.lt susisiekė su R. Jakščiu ir paprašė pakomentuoti jam pateiktus kaltinimus dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, tačiau kalbėti nei apie anksčiau jau išnagrinėtą, nei dabar teismui perduotą bylą jis nenorėjo, siūlė kalbėtis su jį ginančia advokate Aušra Ručiene, tačiau, kaip ši nurodė, kalbėti apie neviešame procese nagrinėjamą bylą ji neturi teisės.

Remigijus Jakštys / DELFI nuotr.

Ar šiuo metu teismui perduotoje byloje R. Jakščiui pareikšti kaltinimai yra pagrįsti ar ne, dar išsiaiškins teisėjai, tuo metu vos šiek tiek daugiau kaip prieš metus išnagrinėtoje kitoje byloje viešosios įstaigos „Mokinio karjera“ direktorius pripažino, kad Lenkijos ir Vokietijos viešbučiuose seksualiai išnaudojo keturis nepilnamečius.

Neįtikėtina, bet dėl šių nusikaltimų R. Jakščiui buvo skirta vos vienerių metų laisvės apribojimo bausmė – jos metu nuteistajam buvo uždrausta lankytis įstaigose, kuriose mokosi ar gyvena nepilnamečiai, taip pat uždrausta bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

Iš nuteistojo teismas taip pat dviem nepilnamečiams priteisė po 5 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti – teisme R. Jakštys aiškino, kad tai pernelyg didelė suma, tačiau teismas pažymėjo, jog šios sumos atitinka teismų praktiką, o nuteistasis spaudoje bei kituose viešuose pasisakymuose deklaruoja, kad gauna itin dideles pajamas.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad R. Jakštys 2020 m. spalio mėnesį viešbučiuose Varšuvoje ir Berlyne prieš keturis vaikus atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, „galinčius sukelti jaunesnių nei šešiolikos metų asmenų lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą“.

„Negaliu paaiškinti, kodėl taip pasielgiau“, – teisme sakė visiškai kaltę pripažinęs R. Jakštys.

Daugiau kalbėti apie tai, kaip atliko tvirkinamuosius veiksmus prieš paauglius, jis nebuvo linkęs kalbėti, tik pripažino, jog savo veiksmais vaikus psichologiškai sutrikdė ir traumavo.

Vaikų ieškojo visoje Lietuvoje

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kaip R. Jakštys susirasdavo aukų – įsteigęs viešąją įstaigą „Mokinio karjera“ jis įvairioms Lietuvos mokykloms ir gimnazijoms išsiųsdavo informaciją apie mokiniams organizuojamas karjeros ugdymo pažintines ir pramogines stovyklas.

Pedagoge dirbanti vieno moksleivio, vykusio į Lenkiją, motina pareigūnams sakė, kad buvo girdėjusi apie R. Jakštį ir jo organizuojamas stovyklas bei seminarus, todėl gautu pasiūlymu susidomėjo ir nusprendė į šią stovyklą išsiųsti savo sūnų. Taip pat pasiūlė ir jo bendraklasiui – kelionės kaina (200 Eur) nepasirodė per didelė. Bet vėliau dėl to gailėjosi – dar sūnui būnant Lenkijoje ji gavo žinutę, kurioje sūnus pasakojo, kaip prie jo naktį viešbučio kambaryje priekabiavo R. Jakštys. Motina nutarė nieko nelaukti – kai tik sūnus grįžo į Lietuvą, kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus.

Tuo metu pats nepilnametis sakė, kad stovyklą, į kurią vyko, vadinosi „Netflix“, nes esą vaikams buvo pažadėta, kad jie dalyvaus atrankoje į šios kino kompanijos kuriamus filmus. Vaikas teigė, kad viename kambaryje gyveno su dar trimis bendraamžiais, o dienos metu klausydavosi įvairių paskaitų.

„Vienos paskaitos metu R. Jakštys pasakojo apie karjeros galimybes, kaip jos siekti, – kalbėjo paauglys. – Šios paskaitos metu buvo vienas punktas, kaip reikia „nešokinėti“ ant įtakingų žmonių – Remigijus pateikė pavyzdį. Jis sakė, kad buvo apkaltintas pedofilija ar kažkuo panašiai, kalbėjo, jog tas kaltinimus pateikęs žmogus melavo, nes kai policijos komisariate atsisėdo vienas prieš kitą ir jis šio paklausė, ką jis jam padarė, tas žmogus tiesiog mikčiojo, nieko nepasakė. Ir tas žmogus, kuris jį apkaltino, gavo labai didžiulę baudą – kiek pamenu, jis minėjo, jog 60 tūkst. Eur.“

Anot nukentėjusiojo, R. Jakštys save įvardijo kaip įtakingą žmogų, tačiau kuo jis yra įtakingas, paauglys taip ir nesuprato – gal dėl to, kad vadovauja kelioms kompanijoms.

Remigijus Jakštys / DELFI nuotr.

„Bus blogai ir tau, ir man“

Vaikas taip pat prisiminė, kaip viešbučio kambaryje patyrė prievartą – vidurnaktį į kambarį atėjęs R. Jakštys pasiūlė pasikalbėti, paskui kitiems nematant ėmė liesti berniuko lytinį organą, vyras nesiliovė net tada, kai į kambarį atėjo kita kelionės vadovė, bet ji nieko negalėjo matyti, nes tuo metu šviesa buvo užgesinta, o šoką patyręs vaikas net nežinojo, ką daryti.

„Neprasitark apie šitą niekam, nes bus blogai ir tau, ir man“, – vėliau nepilnamečiui rėžė R. Jakštys.

Nepilnametis neslėpė, kad tik po šio įvykio suprato, kodėl kelionės vadovas seminaro metu pateikė pavyzdį apie kaltinimus pedofilija: „Manau, jis siekė įbauginti vaikus, kad jie nieko nepasakotų apie nakties įvykius. Tik dabar suprantu, kad tai buvo gilesnė mintis, nei atrodė seminaro metu.“

Kitas nepilnametis, prabilęs apie patirtą prievartą, sakė, kad vėlai vakare į kambarį atėjęs R. Jakštys jam pasiūlė „išeiti iš komforto zonos“.

„Jis sakė, kad „arba tu išeini iš komforto zonos, arba daugiau manęs nematysi“, o aš nenorėjau nustoti su juo bendrauti, mes gerai sutarėme, – penkiolikmetis sakė, kad leido su savimi atlikti tvirkinamuosius veiksmus, nes manė, jog su R. Jakščiu bus draugai. – Vėliau jis pasakė, kad esu šaunuolis ir išėjau iš komforto zonos. Tada jis išėjo – buvau ištiktas šoko, nes aš dar su moterimi nebuvau turėjęs santykių.“

„Aš dabar bijau vyrų“, – per apklausą nurodė kitas berniukas, kuriam tuo metu, kai patyrė prievartą, buvo keturiolika metų. Tos pačios kelionės metu nukentėjo ir jo draugas.

Tuo metu vieno nepilnamečio motina prisipažino, kad nieko apie sūnaus patirtą prievartą nežinojo, kol nesulaukė skambučio iš policijos tyrėjos – ikiteisminį tyrimą atliekanti pareigūnė domėjosi, ar negalėjo nuo R. Jakščio nukentėti daugiau vaikų.

„Man sūnus nieko nebuvo pasakojęs, bet kai su juo apie tai pasikalbėjau, jis prisipažino, kad R. Jakštys jį lietė viešbučio kambaryje“, – teigė moteris.

O prieš tai motina džiaugėsi, kad sūnus buvo išvykęs į užsienį – grįžęs vaikas atrodė laimingas.

„Jis grįžo įkvėptas pozityviam pokyčiui, ketino keisti savo įvaizdį, aprangą, – per apklausą kalbėjo vaiko motina. – Sūnus pasakojo, kad R. Jakštys su juo labai daug kalbėjo, padėjo jam suvokti, koks jis yra, kokios jo galimybės gyvenime. Sūnus labai žavėjosi R. Jakščio pasiekimais, kad jis toks jaunas sukūrė verslą, dirba su „Netflix“, yra siekiantis užsibrėžto tikslo. Sūnus patikėjo, kad užsibrėžus siekti tikslo ir išėjus iš komforto zonos galima daug pasiekti.“

Vaiką vadino savo broliu

Moteris neslėpė, kad po kelionės buvo susitikusi su R. Jakščiu – šis atvyko į mokyklą, kurioje ji dirbo: „Man buvo smalsu sužinoti, kokias jis taiko metodikas, galbūt galėtų bendradarbiauti šias metodikas taikant ir mūsų ugdymo įstaigoje. Jis sakė, kad naudoja skandinaviškas metodikas, visą laiką kalbėjo sklandžiai, užtikrintai, susidarė įspūdis, jog jis geba savo veiklą pristatyti įspūdingai.“

Vėliau moteris pakeitė nuomonę apie R. Jakštį – iš sūnaus sužinojo, kad šis jį vadina broliu.

„Sūnus sakė, kad R. Jakštys supyksta dėl smulkmenų, reikalauja dėmesio, jis vertė sūnų jaustis kaltą – toks suaugusio žmogaus elgesys yra neadekvatus, paaiškinau tai sūnui“, – teigė moteris.

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai apklausė ir moterį, kurią R. Jakštys vadindavo savo močiute, nors iš tikrųjų jų nesieja giminystės ryšiai – Raseinių rajone gyvenanti moteris sakė, kad su „Mokinio karjeros“ vadovu susipažino po vienos televizijos laidos, kurioje R. Jakštys pasakojo apie liūdną savo vaikystę ir sėkmingą karjerą. Kadangi moteris šiek tiek pažinojo jo motiną, su juo susisiekė ir nutarė papasakoti jo šeimos istoriją.

„Nuo to laiko pradėjome bendrauti, jis mane laikė močiute“, – sakė moteris. Tačiau tai, ką ji papasakojo per apklausą pareigūnams, išties šokiruoja.

Pasak liudytojos, nors R. Jakštys girdavosi, kad turi daug pinigų, sakydavo, jog darbus dažnai keičia, nes jam per mažai moka, tačiau kartą pasiskolinęs tūkstantį eurų taip ir nesugebėjo jų sugrąžinti laiku.

„Man jis pasirodė nepatikimas, daug kalbantis netiesos ir daug besigiriantis“, – sakė ji.

Linksmybės su vaikais kaimo pirtyje

Moteris teigė, kad nuo 2020 m. vasaros R. Jakštys ėmė lankytis dažniau – norėdavo maudytis sodyboje esančioje pirtyje. Iš pradžių ji neprieštaravo, tačiau labai nustebdavo, kai vėlai vakare į pirtį jis atsiveždavo berniukų.

„Tokių atvejų buvo gal keturi, aš jo klausdavau, kodėl jis važiuoja iš Kauno maudytis taip toli, ar negali Kaune nusiprausti, bet jis teisindavosi, jog yra sugedęs dušas, – policijoje pasakojo moteris. – Visi tie berniukai, kuriuos jis atsivežė, buvo jauni – 14 ar 15 metų.“

Kai paskutinį kartą į jos sodybą su berniuku atvyko R. Jakštys, moteris nuėjo pasižiūrėti į pirtį.

„Eidama išgirdau triukšmą, juokus, – sakė ji. – Kadangi R. Jakštys nebuvo nuo lango nuleidęs žaliuzių, pamačiau, kad jis pirtyje su tuo berniuku yra visiškai nuogi.“

Moteris neslėpė, kad toks vaizdas ją šokiravo: „Aš jam pasakiau, ar jis yra (necenzūrinis žodis), kad nuogas su svetimais vaikais maudosi, nes mano vyras su broliu ir tai maudosi su trumpikėmis. Pasakiau, kad daugiau jis čia nevažiuotų.“

Ši istorija yra puikiai žinoma Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovei K. Mišinienei, kuri stebėjosi, kad prieš vos daugiau kaip metus vykusį teismo procesą Kaune nerašė nė viena žiniasklaidos priemonė. O tokios informacijos paviešinimas galėjo būti labai stiprus ginklas – būtina apsaugoti vaikus nuo jiems gresiančių pavojų.

Kristina Mišinienė / DELFI nuotr.

„Atversdami šios, savo laiku visiškai nepatraukusios visuomenės dėmesio bylos puslapius, mes, pagalbą teikiantys seksualinio smurto ir išnaudojimo aukoms, specialistai – šiurpstame, – kalbėjo K. Mišinienė. – Kiek čia daug neįvertinto pavojaus ženklų! Sėkmingas jaunimo mentorius, tarptautinių stovyklų organizatorius ir lektorius, savas KTU ir ISM įstaigose, yra nuolat paauglių būryje, jis nuo jų neatstoja ir nakties metu, labai tikslingai, psichologiškai paspausdamas ar pagirdamas, kviečia berniukus „atsipalaiduoti ir išeiti iš komforto zonos“. Tačiau jis siekia tik vieno, jaunimo lyderiui rūpi fizinis kontaktais su vaikais, jų lytiniais organais, visa mentorystė susitelkia į masažą ir vaikų masturbavimą.“

Kodėl tai nėra teisingumo triumfas?

Anot jos, nemalonu skaityti šias eilutes, tačiau tikriausiai jų reikia, kad suaugusieji – tėvai, mokytojai – galų gale atsibustų ir pradėtų jausti atsakomybę už savo vaikų saugumą.

„Neįtikėtina, tačiau šio liguisto, realiai nieko bendra su jaunimo lyderyste neturinčiu žmogumi kolegos buvo girdėję ir istorijas apie neva jo pastatytą į vietą šeimą, neteisingai jį apkaltinusią vaiko tvirkinimu, matė sutrikusius stovykloje berniukus, tačiau į nieką nesikišo, – stebėjosi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė. – Dar baisiau yra girdėti šio tvirkintojo artimos aplinkos liudijimus apie nuolat į pirtį atsivežamus paauglius ir nuogas maudynes.“

„Ar mes galime tada kalbėti ne tik apie pačių nusikaltėlių pedofilinius, hebefilinius polinkius, bet ir platesnės bendruomenės toleranciją šiems reiškiniams?“ – klausė ji.

K. Mišinienė taip pat stebėjosi R. Jakščiui skirta bausme dėl keturių berniukų tvirkinimo.

„Šios bylos nuosprendis manęs taip pat labai neįkvėpė, jis man nepanašus į teisingumo atkūrimą – Kauno apylinkės teismo teisėja, skirdama 22 metų vaikų tvirkintojui bausmę, uždraudžia jam metus laiko lankytis vaikų susibūrimo vietose, – sakė ji. – Kodėl to nelaikyčiau teisingumo triumfu? Jei teismas būtų labiau pasigilinęs į šio jaunimo mentoriaus, „daug pasiekusio žmogaus“, veiksmų su paaugliais logiką, tai jo nuolatinis gašlus susitelkimas į tam tikro amžiaus vaikų lytinius organus turėjo signalizuoti apie seksualinio potraukio sutrikimą, apie nevaldomus net kitų suaugusių akivaizdoje impulsus. Ir čia tokiu silpnučiu draudimu lankytis vaikų susibūrimo vietose kitų aukų neapsaugosi. O tai, deja, ir parodė kitas pradėtas ikiteisminis tyrimas.“

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Kur kreiptis emocinės (psichologinės) pagalbos

Emocinės pagalbos tarnyba Kontaktai
„Jaunimo linija“ 8 800 28888
(visą parą)
www.jaunimolinija.lt
„Vaikų linija“ 116 111
Kasdien 11:00 - 23:00
www.vaikulinija.lt
„Linija Doverija“
paaugliams ir jaunimui
(parama teikiama rusų kalba)
8 800 77277
II - VI 16:00 - 20:00
(išskyrus valstybės švenčių dienas)
„Pagalbos linija moterims“ 8 800 66366
(visą parą)
pagalba@moteriai.lt
„Vilties linija“ suaugusiems 116 123
(visą parą)
www.viltieslinija.lt
vilties.linija@gmail.com
​„Tu ne vienas“ pagalbos linija www.tunevienas.lt
„Sidabrinė linija“
draugystė, bendravimas ir pagalba telefonu garbaus amžiaus žmonėms
8 800 80020
Darbo dienomis 8:00 - 20:00
www.sidabrinelinija.lt
pasikalbekime@sidabrinelinija.lt
Krizinio nėštumo centras
Nemokama pagalba teikiama gyvai, telefonu, internetu. Priklausomai nuo pagalbos poreikio, pagalbą teikia šie specialistai: psichologai, teisininkai, socialiniai darbuotojai, ginekologai, dulos, žindymo specialistės.
Pagalba galima visoje Lietuvoje.
+370 603 57912
Darbo dienomis 09:00 - 17:00
www.neplanuotasnestumas.lt
pagalba@neplanuotasnestumas.lt
Krizių įveikimo centras
Skubi, nemokama ir anonimiška psichologinė pagalba išgyvenantiems psichologinę krizę.
+370 640 51555
Darbo dienomis 16:00 - 20:00
Šeštadieniais 12:00 - 16:00
www.krizesiveikimas.lt
info@krizesiveikimas.lt
Facebook Messenger
Skype susirašinėjimas
Skype skambutis
Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda
Nemokama pagalba organizacijoms ir šeimoms, įvykus kriziniams atvejams (po savižudybės, žmogaus mirties, dingimo, avarijų ir t.t.). Konsultuoja įmonių vadovybes gyvai ar nuotoliu.
1815
kriziukomanda.lt
Programėlė „Pagalba Sau“ ne tik padeda stebėti savo būseną, bet ir suteikia informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą, prireikus pagalbos.
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA