Merų rinkimų debatai persikėlė į savivaldybę: gal patrumpinam? | Kas vyksta Kaune

Merų rinkimų debatai persikėlė į savivaldybę: gal patrumpinam?

R. Tenio nuotr.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) kandidatus į miesto merus ketvirtadienio pavakarę pakvietė pristatyti savo idėjas ir planus verslininkams. Savivaldybės didžiojoje salėje susirinko beveik visi pretendentai po gero mėnesio atsisėsti pagrindinės tribūnos viduryje. Dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis užėmė jam kiek neįprastą vietą kitoje tos tribūnos pusėje, o netoliese įsitaisė Vytautas Juozapaitis, debatus vietomis vertę dialogu; Mantas Bertulis nusimetė „gerojo Visvaldo“ švarką, tuo metu kandidatai dalijosi komercinėmis, kultūrinėmis ir socialinėmis miesto perspektyvomis.

Pramonininkų surengtuose kandidatų į Kauno miesto savivaldybės merus debatuose sudalyvavo visi pretendentai užimti šį postą išskyrus Tautos ir teisingumo sąjungos kandidatę Rūtą Zabielienę. Diskusijos, kurią moderavo Raigardas Musnickas, rinkosi paklausyti Kauno verslininkai, keli mero komandos nariai ir kitų politikų rėmėjai, savivaldybės administracijos darbuotojai.

„Džiaugiuosi matydamas gausiai susirinkusius. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų pagrindinis uždavinys – atstovavimas verslui, tad tuo ir rūpinamės, organizuojame susitikimus su centrine vadžia, taip pat mus domina savivaldos lygmuo. Rengiame rinkimų debatus visuose regionuose, ne tik Kaune. Verslui svarbu vietinė valdžia, nuo kurios priklauso sąlygos smulkiems verslininkams. <…>

Reikia džiaugtis, kad Europoje Kaunas yra matomas. Šiandien norime išgirsti, kokią regite mūsų miesto ateitį, kaip jis bus vystomas. Pagrindinė debatų tema – ekonominė ir socialinė Kauno raida ateinančiu laikotarpiu“, – į kandidatus susitikimo pradžioje kreipėsi KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius.

Čia pat užbėgdamas prisistatymams už akių V. Matijošaitis pasiūlė pasisakymo trukmę patrumpinti nuo minutės iki pusės, nes išklausyti 12 kandidatų esą gali ilgokai trukti. R. Musnickas merą maloniai nuramino – organizatoriai skaičiavimus padarė iš anksto ir debatų dalyviams dėl to jaudintis nereikia. Mero nekantrumas suprantamas, mat Kauno savivaldybės taryba yra, ko gero, operatyviausia šalyje – posėdžiai retai tęsiasi ilgiau nei porą valandų, o gerą dieną politikai kaip pavyzdingi mokiniai apsisuka ir greičiau.

Debatai savivaldybėje
Debatai Kauno savivaldybėje / R. Tenio nuotr.

Toliau pateikiami debatų dalyvių prisistatymai verslininkams ir esminės idėjos Kaunui abėcėline tvarka, kokia skambėjo renginyje.

Mantas Bertulis (Laisvės partija): „Bendruomenių įtraukimas į savivaldą, mažų referendumų rengimas, upių gaivinimas. Tai nukeltų eismą nuo magistralės, būtų ekonomiška ir ekologiška. Naktinio gyvenimo, kultūrinių renginių skatinimas, kad atvykėliai iš kitų miestų turėtų, ką nuveikti. Švietimo gerinimas.“

Ieva Budraitė (Lietuvos žaliųjų partija): „Atstovauju tikrų žaliųjų, ne valstiečių partijai. Turime tris prioritetus. Demokratijos stiprinimas, kad būtų labiau klausomasi bendruomenių. Taršos mažinimas, nuo istorinės taršos židinių užkardymo iki transporto ir kitų sričių taršos mažinimo. Socialinis sąžiningumas – kad viešosios paslaugos atitiktų žmonių lūkesčius.“

Vytautas Juozapaitis (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai): „Lengva širdim sakau, kad nesu naujas jūsų susibūrimuose. Dėkoju Kauno merui ir daugumai už padarytus tikrai gerus darbus, kurių galima išvardyti ne vieną, ne du ir ne tris. Tačiau pastebimas šioks toks demokratijos trūkumas, ką galbūt iš inercijos pademonstravo meras, ragindamas šnekėti mažiau. Yra niuansų, kuriems gal netaikytina baudžiamoji, tačiau yra politinė atsakomybė, apie kurią niekas nekalba. Aš apie ją noriu kalbėti.“

Gintautas Labanauskas (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“): „Malonu, kad pradedame nuo pozityvo. Džiaugiuosi, kad ir KPPAR prezidentas pagyrė merą. Manau, panaudodamas gyvenimišką patirtį, padėsiu dirbti pozityviai, kad turėtume mažiau rietenų ir daugiau konstruktyvaus darbo. <…> Achilo kulnas Kaune – teritorijų planų tvirtinimas, statybos leidimų išdavimas, nusivylimas viešųjų pirkimų konkursų rezultatais.

Visvaldas Matijošaitis (Vieningas Kaunas): „Malonu matyti susirinkusius. Man atrodo, vieni kitus pažįstame, gal net per gerai, tad ilgų prisistatymų nereikia, tegul pasirinks patys žmonės, o tada pamatysime, ką kiekvienas sugeba daryti. Svarbu, kad dirbtumėt ne liežuviais, o pastangomis. Čia yra visų miestiečių uždirbti pinigai, kuriuos reikia išleisti protingai.“

Nijolė Putrienė (Liberalų sąjūdis): „Švietimas ir kultūra – miesto ir valstybės augimui svarbios sritys. Ne tik gatvės ir asfaltas. Kauną matau kaip katalizatorių vystant miesto ir rajono projektus, bendradarbiaujant viešam ir privačiam sektoriams.“

Darius Razmislevičius (Lietuvos socialdemokratų partija): „Miestas turi puoselėti ne tik savo aplinką, statinius veiksnius, bet ir gyventojų savijautą. To sieksime.“

Darius Trečiakauskas (Krikščionių sąjunga): „Esu, ko gero, vienintelis iš čia sėdinčių nepartinis ir neatstovaujantis jokiai verslo grupuotei. Smulkusis šeimos verslas turėtų būti mūsų verslo pagrindas. Deja, Kaune turime tik dvi šeimas, kurios viską uzurpavusios. Viena – švietimo srityje, kita – sklypų ir miesto vystymo. Taip neturėtų būti. Tie visų pinigai turėtų būti skirstomi ne vieno žmogaus, o bendradarbiaujant su miestiečiais.“

Dainius Varnas (Partija „Laisvė ir teisingumas“): „Savivalda turi tarnauti žmonėms ir apimti visą paslaugų spektrą. Mūsų miestas auga, stiprėja, gražėja – tai vyksta jūsų, sukuriančių darbo vietas ir gebančių jas išlaikyti, dėka. Bet ir gerai dirbančią valdžią reikia kontroliuoti, kad ir kaip būtų giriamas meras. Nevaldoma demokratija išsigimsta į autokratiją. Ateiname tai keisti.“

Marijus Velička (Darbo partija): „Esu teisininkas, advokatas. Turiu daug atvejų, kai su Kauno savivaldybe kyla didelių problemų dėl teritorijų planavimo ir pastatų statymo. Jei nepriklausai vienai ar kitai interesų grupių, tavo projektai yra stabdomi, tai vieša paslaptis. Mes esame smulkaus ir vidutinio verslo rėmėjai ir savivaldybė galėtų būti šiems verslininkams didelis partneris.“

Aurelijus Veryga (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga): „Manau, vienas mano privalumų – nacionalinės politikos žinojimas. Miestas turi tam tikrus projektus, kuriais didžiuojamės mes ir visa šalis. Kaunas yra Lietuvos kelių sankirta, čia stipri akademinė bendruomenė. Patys verslininkai turėtų išsakyti, ko jiems labiausiai reikia. Mes skatinsime išvažiuojamąjį turizmą, smulkų ir vidutinį verslą – kad žmonės patys sau susikurtų darbo vietas.“

Miestas ir LEZ – konkurentai ar sąjungininkai?

Verslininkų bendruomenė pirmiausia norėjo sužinoti, ar Kaunas gali konkuruoti su Kauno laisvąja ekonomine zona (LEZ) ir kaip kandidatai į miestą ketina pritraukti daugiau investicijų. I. Budraitė siūlė vesti miesto ūkį prie atsinaujinančių energijos išteklių, kas siųstų verslui stabilios aplinkos žinią.

G. Labanauskas pažymėjo, kad pirmiausia reikia skaidrinti savivaldybės veiklą: „Trūksta skaidrumo, apie kokias investicijas kalbame? Kai visi matys, kad sąlygos vienodos ir konkurencingos, tada ir ateis. Dabar neturime nieko. Jeigu, kaip sako Visvaldas, esi ne iš tos chebros, nieko negali daryti.“

V. Matijošaitis į chebros remarką replikuoti atsisakė: „Gal praleisiu. Manote, kad negirdėjęs tų klausimų ir seksualinių fantazijų.“

Debatai savivaldybėje
Debatai Kauno savivaldybėje / R. Tenio nuotr.

Kaip atkreipė dėmesį V. Juozapaitis, Kaunas esą labiau yra inžinerinės, maisto, smulkios pramonės miestas. Panašų požiūrį išsakė M. Velička: „Manau, neturi konkuruoti. Kauno LEZ pritraukia daug gerų kompanijų, sudaryti geresnes sąlygas konkuruojant su tomis įmonėmis yra neefektyvu ir to nereikia daryti. Savivaldybė Kaune galėtų labiau skatinti ir bendradarbiauti su smulkiuoju ir vidutiniu verslu.“

D. Trečiakauskas antrino, kad Kauno miesto savivaldybės ir LEZ investicinė aplinka nesulyginama, o M. Bertulis dar aštrino diskusiją primindamas, kad taivaniečiai vietoj Kauno investicijoms pasirinko Vilnių, nes „nebuvo išgirsti“.

Kauno meras M. Veličkai paprieštaravo dėl anksčiau išsakytų projektavimo sunkumų: „Kaune statybos leidimai išduodami laiku, jei būna diskusijos, kažkiek gali pavėluoti. Bet per 8 mėnesius garantuotai gausite leidimą, jeigu pastatas bus suprojektuotas pagal visus reikalavimus. Sėkmingas „Moxy“ pavyzdys – siūlau artimiau susipažinti.“

Kalbėdamas apie pridėtinės vertės auginimą A. Veryga siūlė įvertinti Kauno specialistų pasiūlą, kreipė žvilgsnį į aukštųjų technologijų, biomedicinos verslus, kurie jau vystosi mieste. G. Labanauskas replikavo, kad specialistus reikia paruošti, sukurti patrauklią bazę jiems mokytis ir gyventi. M. Bertulis ragino kurti ekosistemą startuoliams, kviesti juos asmeniškai. D. Varno manymu, Kaune turi būti malonu gyventi paprastiems darbininkams, o D. Trečiakausko galva, ne valdžia turi spręsti, o verslas ateiti ir sakyti, ko trūksta.

V. Matijošaitis oponentams turėjo kontrargumentų dėl verslui patrauklios aplinkos kūrimo mieste: „Buvusioje aviacijos remonto bazėje įkūrėme Aleksoto industrinį parką. Jau paruošti sklypai, atvestos komunikacijos. Ši teritorija skirta aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybai.“

Be pinigų kultūros nebus

R. Musnickui uždavus kitą klausimą – kaip išlaikyti gerą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ duotą toną ir didinti turistų skaičių – V. Juozapaitis teigė, kad viskas priklausys tiek nuo aukščiausio Kauno pareigūno, tiek nuo tarybos daugumos supratimo apie kultūros reikšmę vystant miestą. „Nepadarykite klaidos“, – nuskambėjo konservatorių kandidato įspėjimas.

N. Putrienė ragino neiššvaistyti žmonių, kūrusių KEKS: įdarbinti miesto kultūros įstaigose, sudaryti sąlygas vystyti smulkias iniciatyvas, finansuoti bent vieno pasaulinio masto renginio atvežimą į miestą. Tai esą nėra labai jau brangu, Williamo Kentridge’o paroda – brangiausias KEKS renginys – N. Putrienės žiniomis kainavo apie 600 tūkst. eurų.

Kultūros forume akcentavo problemą: Kaune trūksta salių, tad apie garsius šiuolaikinio meno festivalius galima tik pasvajoti

„Savivaldybė turi dalyvauti tarptautiniuose konkursuose ir pirkti tokius renginius. Tiesioginė investicija – renginio pirkimas ir platinimas visoje Europoje, kad atvyktų žmonės vien dėl to renginio. Tai pasiteisinusi, labai gera injekcija į Kauno kultūrinį gyvenimą ir populiarinimą“, – didelius užmojus išreiškė M. Velička.

Anot A. Verygos, KEKS buvo sėkmingas ne tik dėl investicijų bei įdomių renginių, bet ir dėl tęstinumo, kad tai vyko visus metus. Politiko teigimu, Kaunas turėtų dirbti su Lietuvos diplomatais, reprezentuojančiais šalį svetur, kad pastarieji žinotų, ką papasakoti apie mūsų miestą. Taip pat reikėtų pritraukti daugiau skrydžių, kad čia būtų patogu atvykti. M. Bertulis oro uosto tvarkaraštyje norėtų matyti daugiau transatlantinių skrydžių, o miesto renginiuose – dažniau dalyvaujantį merą.

V. Matijošaitis sutiko, kad KEKS buvo unikalus renginys, per kelerius metus išlaikęs tą pačią vieningą komandą, kuri tęsia veiklą. „Iš miesto biudžeto šiemet kultūrai skyrėme pusantro milijono eurų. Vėliau KEKS galėtų atsirasti kaimynystėje, gretimame mieste ir šalyje turėtume daugiau kultūros. <…> Fantazuoti galima daug, bet Kaune gyvena tik 300 tūkstančių gyventojų. Po konservatorių nemažai reikėjo valyti gatves, kad būtų įmanoma praeiti, o dabar galima galvoti ir apie naktinę ekonomiką.“

Neskundžiama nutartis: savivaldybė turi suderinti „Kaunas Pride“ maršrutą

I. Budraitė pastebėjo, kad dirbtinis LGBT eitynių stabdymas neprisideda prie kultūrai patrauklios terpės kūrimo. D. Razmislevičius apgailestavo, jog Vyriausybė nusisuko nuo Kauno dėl Eurolygos finalo ketverto. V. Juozapaitis pabrėžė, kad Vyriausybė negali finansuoti privačių iniciatyvų, bet gali finansuoti savivaldybė, ką šiuo atveju ir padarė. O apie kultūros sostinę su meru kalbėti esą neverta. Išgirdus tokį pareiškimą, V. Matijošaitį galbūt nuliejo beprasmybės jausmas – meras papriekaištavo, kad kandidatai debatuoja jau dvi su puse valandos.

Kaip Kaunui uždirbti daugiau?

Išmušus auditorijos laikui, klausimą uždavė transporto įmonės vadovas Andrius Būda: „Kaip ir visose savivaldybėse, vyksta lenktynės, kas gudriau moka išleisti miesto pinigus. O ar jūsų partija turi planą, kaip miestui uždirbti daugiau pinigų neskriaudžiant miestiečių?“

G. Labanausko teigimu, savivaldybė „negali tiesiog pasisemti pinigų iš kažkokio aruodo, nes visus pinigus uždirba miestiečiai. Turime kurti investicijoms patrauklią aplinką. Jaunoms šeimoms galėtume statyti būstus“.

Kalbai pasisukus apie šeimas, M. Velička pažymėjo, kad savivaldybė turėtų finansuoti dienos centrus ir juos mikrorajonuose steigti pagal gyventojų skaičių. N. Putrienė replikavo, kad popamokinės veiklos ir dienos centrų į vieną krepšį dėti nedera, nes pastarieji skirti tam tikrai žmonių grupei.

Personalo specialistė dr. Rūta Klimašauskienė prašė įvardyti vieną-dvi priemones, kurios pagerintų investicinę aplinką Kaune. Politinių oponentų propaguojamą „konservatorių sąmokslo“ leitmotyvą pašiepęs V. Juozapaitis siūlė dabartinio mero klausti, kodėl tarp didmiesčių pagal investicijas Kaunas tik penktas, ir kvietė didinti skaidrumą, priėjimą prie duomenų savivaldybės ištekliuose.

Debatai savivaldybėje
Debatai Kauno savivaldybėje / R. Tenio nuotr.

„Nepilnai suvesti duomenys, tą pačią frazę girdžiu kelintuose debatuose, atsibodo“, – reikia suprasti, „Transparency International“ tyrimą kritikavo V. Matijošaitis. Tuo metu M. Bertulis siūlė merui asmeniškai komunikuoti su potencialiais užsienio investuotojais.

„Negalvokite, kad LEZ užsistatė mano ar Makūno dėka. Katinas visus pravežė pro čia“, – buvusio „Investuok Lietuvoje“ direktoriaus Manto Katino nuopelnus įvardijo V. Matijošaitis, pridūręs, jog į miestą pritraukiant investicijas neblogai dirba ir „Kaunas IN“.

M. Velička tvirtino negirdėjęs, kad pastaroji įstaiga būtų atvedusi nors vieną tarptautinę investiciją, o LEZ yra „kita istorija“. M. Veličkos duomenimis, virš 70 proc. „Investuok Lietuvoje“ pritrauktų investicijų keliauja į Vilnių, Kaunui ir kitiems miestams „tenka trupiniai arba nieko netenka“.

Kaip skelbia KPPAR, tai – jau septintas organizacijos rengiamas debatų ciklas. Pirmieji rūmų organizuoti debatai įvyko prieš 2011 m. savivaldos rinkimus. 2023-iųjų savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kovo 5 d.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA