Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praneša, kad siekdama, jog mokytis vokiečių ir prancūzų kalbas rinktųsi daugiau šalies mokinių, juos ir jų tėvus kviečia į pažintines nuotolines prancūzų ir vokiečių kalbų pamokas. Jos rengiamos kartu su Prancūzų ir Goethe‘s institutais.
Siekiama skatinti rinktis ES kalbas
Pasitelkus interaktyvias priemones pamokose vaikai galės susipažinti su kalbomis, jų ypatumais, išmokti pirmų žodžių, dalyvauti viktorinose, užduoti klausimų mokytojoms, susidaryti savo įspūdį apie kalbą. Pamokos orientuotos į 4–5 klasių mokinius.
„Anglų kalba yra šiuolaikinio pasaulio kalba – dauguma ją mokame, be jos sunku įsivaizduoti ne tik keliones, bet ir įprastą darbo dieną Lietuvoje. Antroji užsienio kalba jau yra privalumas, galintis atverti gerokai daugiau bendravimo, mokymosi, profesijos pasirinkimo, studijų, karjeros galimybių.
Lietuva palaiko glaudžius ryšius su Vakarų Europos šalimis, yra Europos Sąjungos narė, puoselėjame tas pačias demokratines vertybes. Todėl noriu paraginti ir paskatinti dabartinių pradinukų ir penktokų tėvus padėti savo vaikams pasirinkti tą antrąją užsienio kalbą, kuri atvertų jiems kuo platesnį langą į laisvą pasaulį“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Besirenkančių mokytis vokiečių ar prancūzų kalbą daugėja. Šiuo metu rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą mokosi 73 proc. mokinių, vokiečių – 17,8 proc., prancūzų – 7 proc. mokinių. Priėmus numatomas įvairias priemones, palaipsniui mažės rusų, kaip antrosios kalbos, pasirinkimas, o po penkerių metų mokinių, besimokančių rusų kalbos, dalis turėtų sumažėtų iki 30 proc.
Šiais mokslo metais, kaip antrąją užsienio kalbą, mokytis vokiečių pasirinko 21,6 proc. (praėjusiais – 15,4 proc.), prancūzų – 8,2 proc. (pernai – 6,8 proc.) šalies šeštų klasių mokinių.
Sudaryti galimybę mokytis daugiau mokinių
Pirmąją užsienio kalbą mokiniai renkasi nuo 2 kl., antrąją užsienio kalbą mokiniai renkasi nuo 6 kl. ir ji yra privaloma iki 10 kl.
Siekiama, kad nuo 2023-2024 mokslo metų mokiniai visose mokyklose galėtų rinktis antrą užsienio kalbą bent iš dviejų kalbų, kaip ir numatyta ugdymo programose, o nuo 2024-2025 mokslo metų visos mokyklos turės pasiūlyti rinktis bent iš dviejų ES kalbų.
Šiuo metu mokyklose dirba per mažai vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojų, todėl ministerija skatina mokyklų bendradarbiavimą ir siūlo išmėginti jungtines nuotolines užsienio kalbų pamokas. Nuotolinės pamokos nuo kitų mokslo metų atvertų galimybę rinktis iš kelių užsienio kalbų ir tiems mokiniams, kurių mokyklose nėra šių kalbų mokytojų.
Pažintines pamokas ves patyrusios mokytojos
Vieša nuotolinė prancūzų kalbos pamoka bus transliuojama vasario 22 d. 13 val.
Ją ves Alytaus Dzūkijos mokyklos prancūzų kalbos mokytoja, frankofoniško teatro būrelio vadovė Neringa Svinkūnienė. Kaip pasakoja pati mokytoja, prancūzų kalba ją sužavėjo pirmą kartą nuvykus į Prancūziją. Prancūzų kalba, kultūra, žmonės, istorija ir visa kita ją taip pakerėjo, kad būdama 15 metų jau žinojo, ką norės studijuoti ir su kuo sies savo gyvenimą. N. Svinkūnienė prancūzų kalbos filologiją studijavo tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete, vėliau kalbos mokė VGTU inžinerijos licėjuje, Prancūzų institute, ISM universitete, Užsienio kalbų mokymo centre, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijoje.
Į pažintinę vokiečių kalbos pamoką mokiniai ir tėvai kviečiami kovo 7 d. 13 val.
Šią pamoką ves vokiečių kalbos mokytoja Laura Frolovaitė. Ji šios kalbos pradėjo mokytis dar pradinėje mokykloje, vėliau Vilniaus universitete baigė vokiečių filologijos bakalauro ir magistro studijas. Šiuo metu dirbu vokiečių kalbos mokytoja keliose progimnazinėse klasėse „Saulės gojaus“ ir „Diemedžio“ mokyklose, bendradarbiauja su Goethe’s institutu Vilniuje kaip tarptautinių jaunimui skirtų projektų koordinatorė. L. Frolovaitė, remdamasi savo patirtimi dvikalbiame darželyje „Saulės gojus“, parengė valstybines rekomendacijas „Lietuvių kalbos mokymo(si) organizavimo modeliai tautinių mažumų mokyklose“ bei patarimus tėveliams „Kalbų mokymas(is) ankstyvajame amžiuje“ ir „Kodėl verta skaityti vaikams ankstyvajame amžiuje“.
„Vokiečių kalba yra ir mano šeimos kalba, auginame dvikalbius vaikus. Tikiu, kad daugiakalbystė atveria pluoštą galimybių, tad mokytis kalbų tikrai verta“, – sako L. Frolovaitė.
Prie abiejų pamokų galima prisijungti čia. Kai kurioms užduotims atlikti mokiniams reikės mobiliųjų telefonų.
Tokios viešos pažintinės prancūzų ir vokiečių kalbų pamokos bus kartojamos, taip pat vyks ir daugiau renginių, skirtų pristatyti šių kalbų atveriamas studijų, mokslo, karjeros galimybes tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstybėse. Informacija apie tai tėvus pasieks per elektroninius dienynus, mokyklas, socialinę mediją.
