Automobiliai priešpriešinio eismo juosta važiuoja itin retai, tačiau jų susidūrimai dažniausiai baigiasi tragiškai – taip kalba kelių policijos pareigūnai, nesiliaujantys aptarinėti tragiško įvykio prie Kauno.
Vėlų šeštadienio vakarą visureigis „Mercedes-Benz GL550“, vairuojamas 42 metų verslininko iš Šiaulių, lėkė Islandijos plentu ir rėžėsi į du automobilius.
„Mercedes-Benz GL550“ sudegė, žuvo pats visureigio vairuotojas ir dar vienas vyras, du žmonės patyrė sužalojimų.
Tyrėjai mėgina atkurti tragiško įvykio aplinkybes ir įtaria, kad „Mercedes-Benz GL550“ į Islandijos plentą įsuko ties jo sankirta su Savanorių prospektu.
Jeigu ši versija teisinga, automobilis priešpriešinio eismo juosta link Klaipėdos važiavo apie 3 kilometrus. Tikėtina, kad vairuotojas tokiu būdu bandė sutrumpinti kelią ir išvengti transporto mazgų.
Daugiau šia tema
Viena tikroviškiausių versijų – šiaulietis ketino įsukti į Jonavos gatvę. Judėti toliau jam būtų dar pavojingiau, nes būtų tekę įveikti A.Meškinio tiltą.
Liudininkai pasakojo neva „Mercedes-Benz GL550“ galėjo skrieti 150 kilometrų per valandą greičiu.
Vairuotojas buvo pasirinkęs antrąją eismo juostą ir tai didžia dalimi lėmė, kad ilgai susidūrimo pavyko išvengti, mat vėlų šeštadienio vakarą transporto priemonių srautas buvo gerokai sumažėjęs ir dauguma vairuotojų rinkosi pirmąją juostą.
„Reikėtų atskirti du dalykus – išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiuoti“, – kalbėjo Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius.
Jo nuomone, 90–95 proc. atvejų yra netyčiniai, kai vairuotojas pasiklysta nežinomoje vietovėje ar sudėtingame transporto mazge, pritrūksta dėmesingumo bei atidumo.
V.Lukošius prisiminė tragišką atvejį, nutikusį daugiau kaip prieš aštuonerius metus Jonavos rajone. Tąkart 26 metų moters vairuojamas automobilis „Volkswagen Polo“ išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su miškovežiu.
Lengvasis automobilis užsiliepsnojo, o ugnyje žuvo moteris ir jos dvejų metų sūnelis.
Liudininkai pasakojo, kad prieš pat smūgį „Volkswagen Polo“ be jokios aiškios priežasties atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje ir plojosi į vilkiko kabiną.
Likusieji atvejai – tai chuliganiški poelgiai, kai vairuotojas bando sutrumpinti kelią ar aplenkti kliūtį.
„Kaip žmogus tiek laiko galėjo nesuvokti, kad važiuoja priešpriešinio eismo juosta?“ – prisiminęs šeštadienio įvykį stebėjosi V.Lukošius.
Po įvykio paaiškėjo, kad „Mercedes-Benz GL550“ vairuotojui už grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus laikinai buvo atimta teisė vairuoti.
Kelių policijos vadovas paneigė mitą, kad tokius pažeidimus dažnai daro žmonės, laikinai grįžę iš Jungtinės Karalystės ar Airijos, mat šiose šalyse eismas vyksta priešingomis eismo juostomis.
„Net nepamenu atvejo, kad jie sukeltų eismo įvykį ar gautume pranešimą dėl tokio pažeidimo“, – tikino V.Lukošius.
Po tragiškos nelaimės Kauno pakraštyje žiniasklaidoje kilo pasipiktinimo banga, kad vairuotojai matė prieš eismą skriejančią transporto priemonę, tačiau apie tai nepranešė policijai.
„Pranešti būtina visais atvejais. Mes juk nežinome, kokią kelio atkarpą žmogus taip nuvažiavo ir kiek dar ketina važiuoti, dėl kokių priežasčių taip elgiasi. Gal žmogus tiesiog pasiklydo nepažįstamoje vietoje ir jam reikia pagalbos“, – kalbėjo V.Lukošius.
Kita vertus, policijos patruliams susekti kelių chuliganą ir jį sustabdyti gali neužtekti laiko net itin palankiai susiklosčius aplinkybėms. Juk įveikti 3 kilometrų atstumą tokiu greičiu pakaktų vos poros minučių.
Kelių policijos vadovas patarė tokiu atveju iniciatyvos imtis kitiems eismo dalyviams – perspėti vairuotoją šviesos ar garso signalais.
„Turbūt kiekvienam vairuotojui yra tekę bent trumpą kelio atkarpą važiuoti netinkama kryptimi. Jeigu žmogus paklydo ir suklydo, gavęs pirmą signalą jis tikrai sureaguos – sustos, įjungs avarinį signalą ir pakeis judėjimo kryptį“, – įsitikinęs V.Lukošius.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
