Spektaklis jaunuoliams „Babelio bokštas“ nukelia į kompiuterinį žaidimą ir liepia apsispręsti: žmonija išliks ar susinaikins | Kas vyksta Kaune

Spektaklis jaunuoliams „Babelio bokštas“ nukelia į kompiuterinį žaidimą ir liepia apsispręsti: žmonija išliks ar susinaikins

Spektaklis „Babelio bokštas“./ D. Stankevičiaus nuotr.

13-16 metų auditorijai skirtas tarptautinis teatro projektas „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“ keliauja po šalį. Trečiadienį Kaune jis pristatytas pedagogams, kultūros sektoriaus darbuotojams bei savivaldos atstovams. Vietos į interaktyvų spektaklį išgraibstomos akimirksniu, šiuo metu eilėje laukia 22 mokyklos.

Projektą kūrė interaktyvaus ir įtraukiančio teatro jaunimui atstovai – tarptautinio tinklo PIYL („Participate in Your Life“) nariai: Nacionalinis Kauno dramos teatras (Lietuva), K:13 (Norvegija), kompanija „Bird and Bat“ (Islandija) ir Kava Kulturalis Muhely Egyesulet teatras (Vengrija). Spektaklis brandintas ketverius metus, o 2022 m. rugpjūtį debiutavo Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Pasaulis po ekologinių katastrofų

Spektaklyje „Babelio bokštas“ (rež. iš Norvegijos Hilde Brinchmann) pasakojama fantastinė istorija apie naujo pasaulio ir naujos žmonių genties kūrimą po visuotinės planetos katastrofos. Žiūrovai yra suskirstomi į keturias grupes ir patenka į skirtingas gentis, besistengiančias išgyventi po didžiulių nelaimių: atominio karo, stichinės sausros, išsiliejusios naftos ir užteršto vandenyno.

Spektaklio rengėjai pagrindu pasirinko biblinį pasakojimą apie Babelio bokštą.

„Babelio bokšto mitas yra apie tai, kaip kadaise visi pasaulio žmonės buvo susivieniję ir kartu norėjo pastatyti bokštą, bet tada Dievas suskirstė juos į gentis, kalbančias skirtingomis kalbomis, todėl žmonės nebegalėjo suprasti vienas kito ir pradėjo kariauti tarpusavyje. Aš bandau viską pateikti iš kitos pusės ir pasakyti: mes esame skirtingose gentyse, bet gal, nepaisydami mūsų skirtumų, mes galime vėl susivienyti, kad išspręstume mūsų bendras problemas, tokias kaip klimato kaita, karai, badas ir nelygybė pasaulyje? O gal mes taip nerimaujame dėl savo genčių ir savęs pačių, kad niekada negalėsime to padaryti?“, – yra sakiusi režisierė H. Brinchmann.

Dykumoje. Spektakliui „Babelio bokštas“ scenografiją kūrė Signe Gerda Landfald (Norvegija), kostiumus ruošė Helena Andersson (Norvegija)./ D. Stankevičiaus nuotr.

Kaip kompiuteriniame žaidime

Pirmiausiai spektaklio žiūrovus pasitinka garbi dama Gaja, pasakojanti apie Babelio bokštą, po to ji dalyvių grupes vedasi į paslaptingą juodą kubą su keturiais efektingais kambariais, iš kurių sklinda baugūs garsai (kompozitorius Deividas Gnedinas). Žiūrovų laukia keturi skirtingi pasauliai su po katastrofų išgyvenusiais keliais gyventojais.

Juodas kubas – tai nauja realybė, primenanti kompiuterinį žaidimą, kur spektaklio žiūrovai staiga tampa žaidėjas. Kėdžių čia nėra, tenka nuolat judėti ir sukti galvą kaip išgyventi. Siekiant, kad visi žiūrovai galėtų įsijausti ir patirti spektaklį yra ribojamas dalyvių skaičius: į salę gali patekti daugiausiai 36 žiūrovai. Spektaklio kalba pasirinkta anglų, nes ne tik Lietuvos, bet ir užsienio jaunimas ją puikiai supranta, taip pat yra lietuviškų intarpų, o dalyje spektaklio kalbama išgalvota kalba.

Judėjimas vyksta mažais koridoriukais, pagal laikrodžio rodyklę, tad renginio metu lankytojai apsisuka 360 laipsnių kampu. Muzika jiems sufleruoja, kada judėti į sekančią vietą.

Įdomu, kad spektaklio įrangos pastatymas trunka dvi dienas. Visa tai – dėl 36 žiūrovų ir 9 aktorių.

Spektaklio akimirka./ D. Stankevičiaus nuotr.

Žiūrovai – aktyvūs dalyviai

Prieš eidami į spektaklį paaugliai turi palikti telefonus, kuprines ir tik tuomet leidžiasi į nuotykių erdvę. Nacionalinio Kauno dramos teatro Kultūros projektų ir turizmo vadybininkė Rūta Malaškevičienė teigė, kad tokio unikalaus įtraukiojo spektaklio analogų paaugliams Lietuvoje nėra.

„Tiesa, šiame kontekste galima paminėti interaktyvų spektaklį „Pasaulio bamba“ ar spektaklį „Lė-kiau-lė-kiau“ paaugliams. Gaila, šio amžiaus žiūrovams nėra daug spektaklių, bilietai į juos žaibiškai išgraibstomi“, – atkreipė dėmesį Nacionalinio Kauno dramos teatro direktoriaus pavaduotoja rinkodarai Agnė Burovienė.

Patekę į skirtingas gentis, turinčias savo kostiumus, kalbą ir ritualus, žiūrovai leidžiasi į nuotykių kupiną kelionę. Jų užduotis – atrasti tai, kas buvo prarasta.

Galiausiai visos gentys susitinka ir tuomet ateina esminis sprendimo priėmimo momentas, nulemsiantis visos žmonijos ateitį. Spektaklio baigtis priklauso ne nuo aktorių, o nuo žiūrovų pasirinkimo.

Spektaklyje gvildenama užteršto vandenyno tema./ D. Stankevičiaus nuotr.

Į kūrimą įsitraukė moksleiviai

Į spektaklio kūrimą buvo nuspręsta įtraukti paauglius. Pirmas užsiėmimas vyko Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijoje, vėliau aplankyta Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazija Akademijoje, Garliavos Jonučių progimnazija ir Kauno r. Zapyškio pagrindinė mokykla.

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijoje su moksleiviais buvo daryti interviu, bandyta išsiaiškinti, kas jiems rūpi, dėl ko jie nerimauja, kokią įsivaizduoja savo ateitį. Vėliau vyko dirbtuvės, kurių metu žaistas žaidimas „Draugas ir priešas“.

Tokie susitikimai su paaugliais vyko ir kitose projekto šalyse: Norvegijoje, Islandijoje, Vengrijoje.

Režisierė Hilde Brinchmann surinko medžiagą ir padarė išvadą, kad jaunimą Europoje labiausiai neramina ekologinė tematika, jie pesimistiškai mato ateitį. Būtent šią temą ir nuspręsta aktualizuoti spektaklyje.

Vaidinime pažvelgiama į pasaulį po atominio karo./ D. Stankevičiaus nuotr.

Projekto kūrime dalyvavusi moksleivė Simona Reklaitytė džiaugėsi, kad galėjo dalyvauti kuriant spektaklį jos amžiaus publikai.

„Kuriant spektaklį žaidime „Draugas ir priešas“ buvome išskirstyti į keturias komandas ir niekas nesakė, ką reikia daryti. Įsijungė instinktas – reikia saugoti savo komandą, iš kitų grobti. Po 10 min. mus sustabdė, nepastebėjome, kaip ėmėm lakstyti, grobti daiktus. Intriguojanti detalė – spektaklio pradžioje gauname lobį ir turime nuspręsti: pasiliksime jį sau ar ne? Pasirinksime būti individualistais, toliau niokosime žemę ar prisidėsime prie bendros žmonijos gerovės?“, – esminius klausimus kėlė S. Reklaitytė.

Projekto pristatymas Kaune./ D. Stankevičiaus nuotr.

Po spektaklio – užduotys

Spektaklio metu kilusius pamąstymus galima perkelti į diskusijas, jas palengvins specialiai tam sukurtos užduotys, skelbiamos edukaciniame pakete pedagogams čia.

Projekto kūrėjai rekomenduoja būtinai aptarti spektaklį, nes jis sukelia galybę pasvarstymų ir verčia susimąstyti apie asmeninį sprendimų priėmimą, inicijuoja pokyčius galvoje. Aptarimui tiks diskusija, debatai, komiksų piešimas, mokyklos renginys ar pan.

Artimiausiu metu spektaklis bus vaidinamas Kaune, toliau keliaus į Alytų, Naująją Akmenę, Pagėgius.

Ateityje planuojamos gastrolės Norvegijoje, Islandijoje, Vengrijoje.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA