Miesto taryba ateinančią savaitę turėtų iš dalies pakeisti mažiau nei prieš metus (2022 m. kovo 22 d.) priimtą savo sprendimą „Dėl maksimalių socialinės globos ir socialinės priežiūros išlaidų finansavimo Kauno miesto savivaldybės teritorijos gyventojams dydžių nustatymo“. O tai reiškia, kad socialinių paslaugų finansavimui galimai bus nustatyti mažesni nei pernai dydžiai, pagal kuriuos apskaičiuojamos paslaugų teikėjams mokėtinos valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų sumos.
Jolantos Baltaduonytės vadovaujamo savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus duomenimis, „Kauno mieste šiuo metu yra 577 šeimos, kurioms įvairias socialinės priežiūros paslaugas teikia socialiniai darbuotojai ir individualios priežiūros specialistai, psichosocialinė pagalba teikiama vidutiniškai 20-30 asmenų (šeimų) vienu metu.
Socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugą yra akreditavusios Kauno mieste 23 įstaigos, kuriose numatyta 1120 vietų, tad neįgaliesiems ir jų šeimos nariams bus užtikrintas dar vienos iš socialinės priežiūros paslaugų teikimas“.
Tarybos sprendimo projekto autorės – Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus Paslaugų šeimai ir vaikui poskyrio Giedrė Vareikienė bei vyriausioji specialistė Erika Mockienė. Aiškinamajame rašte jos pažymi, jog pernai kovą priimto sprendimo atitinkamo priedo būsimas pakeitimas susijęs su pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, o taip pat – atsižvelgiant ir į praktinio taikymo metu paaiškėjusius netikslumus.
Todėl siūloma „detalizuoti maksimalius akredituotos socialinės priežiūros paslaugų (socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo asmens (šeimos) namuose; socialinės priežiūros šeimoms ir psichosocialinės pagalbos) teikimo maksimalius dydžius, atsižvelgiant į teikiamos paslaugos pobūdį, trukmę ir paslaugas teikiančius darbuotojus bei į paslaugos teikėjų pateiktus įkainius ir panašių (ar tapačių) paslaugų teikimo įkainių vidurkius Lietuvoje“.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog praėjusiais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad Kaune už kai kurias socialines paslaugas jų teikėjams mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto lėšų išleidžiama gerokai daugiau nei vidutiniškai šalyje.
Daugiau šia tema
Kaune dabar siūloma nustatyti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo asmens (šeimos) namuose maksimalų finansuotiną dydį iki 5,4 bazinės socialinės išmokos (BSI) sumos (264,60 Eur) už mėnesį 1 šeimai, kai paslaugas šeimai teikia socialinis darbuotojas ir iki 0,22 BSI (10,78 Eur) už 1 val. (bet ne daugiau kaip 25 val. per mėnesį), kai paslaugas šeimai teikia individualios priežiūros darbuotojas.
„Valandinį įkainį siūlome įtvirtinti tam, kad vertinant asmens (šeimos) poreikius, galima būtų parinkti labiausiai asmens (šeimos) poreikius atitinkančią paslaugos formą ir paslaugų teikimą organizuoti ne tik priskiriant socialinį darbuotoją, teikiantį įvairią bendrinę pagalbą, bet ir pagal atvejo vadybininko įvertintą konkretų paslaugų poreikį bei jų dedamąsias ir jų apimtis laike (pvz. konkrečių paslaugų poreikis valandomis), paskiriant individualios priežiūros darbuotoją ir užtikrinti apmokėjimą už faktinį paslaugų suteikimą.
Panašių paslaugų valandinių įkainių vidurkis Lietuvoje yra 7,08 Eur, Kauno mieste siūloma nustatyti maksimalų finansuotiną dydį, atsižvelgiant į Kauno mieste paslaugas teikiančių paslaugų teikėjų pateiktas kainas“, – paaiškino miesto politikams parengto sprendimo projekto autorės.
Už socialinės priežiūros šeimoms paslaugų teikimą siūlomas maksimalus finansuotinas dydis – taip pat neviršys 5,4 BSI (264,60 Eur) už mėnesį 1 šeimai, kai jai paslaugas teikia socialinis darbuotojas ir iki 0,2 BSI (9,8 Eur) už 1 val. (bet ne daugiau kaip 10 val. per savaitę), kai paslaugas šeimai teikia individualios priežiūros darbuotojas.
Įkainiai (mėnesinis ir valandinis) nustatomi atsižvelgiant į Socialinių paslaugų kataloge nurodytus reikalavimus paslaugų sudėčiai. Panašių paslaugų valandinių įkainių vidurkis Lietuvoje yra 7,08 Eur, Kauno mieste siūloma nustatyti maksimalų finansuotiną dydį, atsižvelgiant į mieste paslaugas teikiančių paslaugų teikėjų pateiktas kainas. Į jas atsižvelgiama ir kitais panašiais atvejais, apskaičiuojant paslaugų finansavimo maksimalius dydžius.
Numatoma nustatyti psichosocialinės pagalbos maksimalų finansuotiną dydį iki 1 BSI (49,00 Eur) už 1 valandą (bet ne daugiau kaip 4 val. per mėnesį ir iki 4 BSI (196,00 už mėnesį) 1 asmeniui, kai yra teikiamos individualios konsultacijos bei iki 0,4 BSI (19,60 Eur) už 1 valandą 1 asmeniui (bet ne daugiau kaip 4 val. per mėnesį ir 12 val. per metus), kai yra teikiamos grupinės konsultacijos.
Panašių paslaugų valandinių įkainių vidurkis Lietuvoje yra 7,08 Eur, „Maksimalų valandų skaičių siūlome nustatyti, atsižvelgiant į praktinio paslaugų teikimo metu paaiškėjusias aplinkybes, t.y. apie vidutiniškai 1 asmeniui (šeimai) per mėnesį galimų suteikti paslaugų kiekį“, – aiškina specialistės.
Pagal savivaldybės tarybos sprendimo projektą dar siūloma nustatyti ir „socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje maksimalų finansuotiną dydį iki 0,35 BSI (17,15 Eur) bazinės socialinės išmokos per mėnesį už kiekvieną socialinėje reabilitacijoje praėjusį mėnesį dalyvavusį asmenį. Toks dydis įtvirtintas ir nacionaliniame teisės akte“.
Socialinių paslaugų skyriaus darbuotojų teigimu, laikino apnakvindinimo paslaugoje derėtų naudoti kitokią sąvoką – vietoje žodžio „dieną“ rašyti „kartą“, kadangi paslaugos gavėjai šią paslaugą gauna dažniausiai nuo 18 val. iki 8 val. , ne visą dieną. Siūlomas teisinis reglamentavimas, pasak miesto politikams pateikto sprendimo projekto rengėjų, užtikrins paslaugų gavėjams galimybę gauti jiems nustatytas reikalingas paslaugų valandas.
Tačiau svarbu tai, kad „patys paslaugų teikėjai negalės piktnaudžiauti, didindami paslaugos kainas, neatsižvelgdami į Lietuvoje nustatytas panašių paslaugų kainas bei nepagrįstai didinant teikiamų paslaugų apimtis.
Pavyzdžiui, kelis kartus iš eilės teikiant tokias pat grupines konsultacijas, arba skiriant nepagrįstai daug individualios pagalbos darbuotojų darbo valandų, kas reikštų, kad asmeniui jos galimai neduoda naudos ar pagal asmens (šeimos) savarankiškumą ir gebėjimą tvarkytis buityje ir pan., neatitinka asmens poreikių“.
Dera pabrėžti, kad už anksčiau minėtas socialines paslaugas moka ne šeimos, bet valstybė bei Kauno miesto savivaldybė.
Pagal Aiškinamajame rašte nurodomą lėšų poreikį ir šaltinius konstatuota, jog socialinėms paslaugoms (tarp jų – socialinei priežiūrai šeimoms, socialinių įgūdžių ugdymui, palaikymui ir (ar) atkūrimui, bei psichosocialinei pagalbai) finansuoti 2023 metais numatoma (planuojant Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus poreikį, šios lėšos buvo nurodytos) savivaldybės biudžeto lėšų suma – 219 730 Eur., valstybės skiriamos lėšos sudaro 2 mln. 125 300 eurų.
Tikimasi, kad šiemet tokioms paslaugoms apmokėti jų teikėjams papildomų lėšų Kauno miesto savivaldybei neprireiks, ne taip, kaip nutiko pernai.
