Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį Vyriausybei pristatė šaukimo į kariuomenę reformą. Jis reformos pagrindinius akcentus pristatė neformaliame Ministrų kabineto pasitarime.
Po posėdžio A. Anušauskas BNS teigė, jog neformaliame pasitarime iš premjerės Ingridos Šimonytės išgirdo raginimą šauktinių reformą plačiau pristatyti partneriams, tokiems kaip jaunimo organizacijos, studentai ar universitetų rektoriai.
Pasak ministro, tai kol kas buvo vienintelis pastebėjimas, ir pabrėžė, jog reforma vis dar yra ankstyvoje stadijoje ir „čia nėra priimami sprendimai“.
Prieš pasitarimą ministras žurnalistams sakė, kad „be šauktinių reformos iš esmės galima sakyti, kad sustotų profesionalių karių skaičiaus didėjimas“.
Pasak jo, nors profesionalių karių daugėja, reikėtų, kad šis skaičius didėtų sparčiau.
Ministro sausio pradžioje pristatyta reforma siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.
Jis taip pat sakė, jog turėtų būti greičiau formuojamas didesnis aktyvusis rezervas, todėl siūloma jo trukmę ilginti nuo 10 iki 15 metų.
„Kiekviena dalis reformos tiesiog yra tarpusavyje labai tampriai susijusi. Kokią nors dalį atidėjus ar išmetus ar pakeitus tiesiog keistųsi ir kitos sudedamosios“, – kalbėjo ministras.
Pusmečio tarnybą atlikę jaunuoliai galėtų savanoriškai pratęsti ją dar trims mėnesiams ir už pastarąjį laikotarpį gautų profesinės karo tarnybos kario algą. Krašto apsaugos ministerija (KAM) skaičiuoja, jog pratęsiančių ir nepratęsiančių tarnybos jaunuolių skaičius pasidalins maždaug per pusę.
„Šauktinių skaičius didėtų, galbūt išimčių šaukimų mažėtų, kodėl žmogus negali būti pašauktas, tačiau, pabrėšiu, pasirinkimo galimybių spektras nebūtų vienas kaip dabar: būtų kelios galimybės įvairiomis sąlygomis atlikti tą tarnybą ir išmokti karybos“, – sakė A. Anušauskas.
„Tai vieni trumpiau, kiti – ilgiau, tačiau už profesionalo algą, treti per Krašto apsaugos savanorių pajėgų mokomąsias kuopas, ketvirti – per didesnį jaunųjų vadų kursų apimtis“, – kalbėjo jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę teigė, kad ši reforma nebuvo derinta su Vyriausybe ir žadėjo, jog A. Anušausko pasiūlytą koncepciją Ministrų kabinetas apsvarstys artimiausiu metu.
Anot krašto apsaugos ministro, be minėtų naujovių, siūloma, kad kariuomenei būtų suteikta galimybė trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms.
Reformą ketinama įgyvendinti palaipsniui nuo 2024-ųjų iki 2027, jai turės pritarti Seimas.
„Po pristatymo vyksta teisėkūros darbas, rengiami projektai ir jeigu visos institucijos, turiu galvoje ir įstatymo leidžiamąsias, matys, kad reforma turėtų judėti toliau, Seime bus pristatomi jau konkretūs projektai ir nuo konkrečių projektų atsispiriant bus vykdoma reforma“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys yra pažymėjęs, kad reforma siekiama ilgainiui ginkluotosiose pajėgose turėti 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Šiuo metu rezervą sudaro 27 tūkst. asmenų.
Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį, kilus susirūpinimui dėl saugumo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.
Šiuo metu privalomajai tarnybai šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, tačiau taip pat tokia prievolė tenka vaikinams iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje. Tarnauti šauktinėmis gali ir merginos, bet tik savanoriškai.
