Europoje sklando idėja dalyti pinigus už dyką: įvedus, gali tekti atsisakyti kitų išmokų - Kas vyksta Kaune

Europoje sklando idėja dalyti pinigus už dyką: įvedus, gali tekti atsisakyti kitų išmokų

delfi.lt / Raminta Rakauskė 2023/01/15 10:41
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Europoje jau kuris laikas sklando idėja, o šalys vykdo įvairiausius eksperimentus, kas būtų, jei staiga visiems gyventojams būtų mokamos universalios bazinės pajamos, arba kitaip, pinigai už dyką. Vieni ekonomistai teigia, kad norint tokį modelį turėti Lietuvoje, reikėtų atsisakyti visų dabar esančių išmokų, dėl ko kai kuriems mažėtų pajamos, o kiti aiškina, kad tik laiko klausimas, kada toks modelis atsiras ir tam reikia ruoštis.

Amžina dilema

Apie universalias bazines pajamas (UBP), kurios galėtų atsirasti atskirose šalyse ar net visoje Europos Sąjungoje (ES), kalbama jau seniai.

Kadangi tai susiję su besąlyginiu ir reguliariu pinigų mokėjimu visiems gyventojams, kol kas nė viena šalis tokio modelio nepriėmė, tačiau apie tai pastaruoju metu girdima vis daugiau, o dar birželį šia tema diskutavo ir Lietuvos Seimo ateities komitetas.

UBP apibrėžiamos, kaip pinigų suma, kuri, pritaikius tokį modelį, yra mokama visiems iki vieno gyventojams nuo jų gimimo iki pat mirties, nepaisant to, ar žmogus turi darbą, koks jis, kiek turi turto, ar kokiam socialiniam sluoksniui priklauso.

Kitaip tariant, kiekvieną mėnesį visi gyventojai gauna tam tikrą sumą pinigų, kuri gali būti panaudota bet kam.

„ES numatyta svarstyti universalių bazinių pajamų klausimą metų viduryje, o tai reiškia, kad visiems gyventojams būtų garantuotos pajamos nedirbant, nieko nekuriant“, – neseniai „Delfi interviu“ užsiminė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė ir ekonomistė Elena Leontjeva.

Europarlamentaras Andrius Kubilius aiškino, kad šis klausimas jau kuris laikas Europos Parlamente sklando ore, tačiau ar jo tikrai bus imtasi ir jis bus įtrauktas į EP darbotvarkę, jis nežinantis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai teigė kol kas taip pat tokios informacijos neturintys.

„Ministerijos atstovaujamose darbo grupėse šis klausimas šiuo metu nėra svarstomas. 2023 m. Europos Komisijos darbo programoje šis klausimas taip pat nėra numatytas svarstyti“, – teigė atstovai.

Reikėtų naikinti visas išmokas

Ekonomistas Romas Lazutka kalbėjo, kad apie tokį modelį Europoje kalbama vis garsiau, tačiau jeigu jį bandytume taikyti Lietuvoje, viskas priklausytų nuo to, kas būtų su išmokomis, kurios yra mokamos dabar.

„Ar jos būtų panaikinamos, ar paliekamos. Ar pensija būtų panaikinta, ar žmogus gautų 500 Eur iš „Sodros“ pensijai ir dar priedą iš bazinių pajamų. Labai neapibrėžtas visas bazinis taikymas <...>

Jeigu žmogus susirgo ir dvi savaites yra biuletenyje, tai jam mokėti ligos išmoką ar ne, jeigu jis jau gauna UBP? Nes tada atrodo, kad jis jau gauna pinigus, kam jam dar duoti“, – svarstė ekonomistas.

Jo teigimu, tokia UBP suma galėtų siekti keletą šimtų eurų ir būti apie 500 Eur, bet, kaip tikino, pinigų iš dangaus nebūtų, jie būtų mokami iš tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų.

Romas Lazutka / DELFI nuotr.

„Einant bent minimaliai į realistinį kontekstą iškart žiūrima, kam ir kiek tai kainuos, kokios gyventojų grupės gaus mokėti papildomą naštą. <...>

Galima būtų svarstyti, jei panaikiname visas socialines išmokas, tokias, kaip nedarbo, išmokas ligos atveju, vaiko pinigus, vaiko priežiūros išmokas, bet manau tam reikėtų daugiau pinigų nei išleidžiame dabar išmokoms, todėl galimai reikėtų naujų mokesčių“, – svarstė R. Lazutka, bet kartu skaičiavo, kad kai kam tokiu atveju gaunamos pajamos net mažėtų.

„Tarkime, kažkas gauna 700-800 Eur pensijos, o tokių bazinių pajamų tikrai nebūtų. Niekas nenorėtų atsisakyti savo per daug metų uždirbtos pensijos, kad gautų mažesnę bazinę išmoką.

Taip pat ir su vaiko priežiūros išmokomis. Tėvai galėtų jas pamiršti, jei visą laiką gautų UBP. Vieni išloštų, kiti praloštų“, – skaičiavo ekonomistas ir tikino, kad tokiu atveju daugelio susižavėjimas tokiu modeliu dingtų.

„Ko gero, tai ir yra atsakymas, kodėl nė viena šalis tokio modelio ir neturi“, – pridūrė jis.

Kaip aiškino, iš dalies galima sakyti, kad tokia sistema Lietuvoje jau veikia, tik ji paremta ne išmokomis, o paslaugomis. Ekonomistas teigė, kad kiekvienam jaunuoliui yra užtikrinta teisė į nemokamą mokslą, taip pat gyventojams teikiama pagalba, jei prireikia policijos.

„Tai laikoma bazinėmos socialinėmis teisėmis“, – sakė jis ir pridūrė, kad dalinai panašiai yra ir su išmokomis.

„Jeigu tu senas – gauni pensiją, jei neįgalus – pensiją, bedarbis gauna ligos išmoka, o bedarbis – bedarbio išmoką, o jei esi skurstantis – gauni socialinę pašalpą. Nėra žmogaus, kuris negautų iš valstybės pinigų, jeigu jis nepajėgus užsidirbti. Jau dabar tai yra, tik tai yra diferencijuota“, – apibendrino R. Lazutka.

Bazinės pajamos – tik laiko klausimas

Profesorė ir ekonomistė Birutė Visokavičienė „Delfi“ kalbėjo, kad Europos Komisija pilnai palaiko visų šalių iniciatyvas dėl UBP, o daugelis šalių rengiasi ir eksperimentuoja dėl tokio modelio įgyvendinimo ir naudų visuomenei.

„Tai nėra šiaip sau padalyti ir išmokėti pinigai. Pirmiausia, jie veikia ekonomiką, nemažai yra skurstančių žmonių, vidurinioji klasė, kuri ir dabar (kainoms kilus-red.) negali išgyventi, o tai reiškia, kad žmonės ne iki galo vartoja.

Manau, kad tai paskatintų tam tikras reformas, tarkime, mokytojas gaudamas atlyginimą, prie jo gaudamas dar keletą šimtų UBP, dar galėtų mokytis kalbų, tobulinti savo dėstomą dalyką. Suma turi būti tokia, kad žmogus galėtų pragyventi, nors ir kukliai“, – sakė ji.

Birutė Visokavičienė / DELFI nuotr.

Ekonomistė tikino, kad konkreti suma priklausytų nuo skaičiavimų, tačiau už gautus pinigus turėtų būti įmanoma įsigyti maisto, vaistų, gauti reikiamas paslaugas. Anot jos, tokios pajamos užkurtų ekonomikos variklį, žmonės būtų laisvesni, galėtų daugiau vartoti.

„Jauni žmonės turėtų daugiau resurso kurti savo verslą. Prasidėtų visai kitas gyvenimas“, – pridūrė B. Visokavičienė.

Jos teigimu, tokios išmokos išvis nedirbti galimai paskatintų tik vieną kitą gyventoją, tačiau tokių nebūtų daug.

„Vis tiek toks žmogus negalėtų sau labai daug ko leisti, jeigu norėtų nedirbti. Tai labiau būtų išgyvenimas“, – sakė ekonomistė.

Paklausta, iš kur Lietuva galėtų paimti pinigus, kuriuos išdalytų visiems gyventojams, ji teigė, kad turėtų būti atsisakyta pašalpų mokėjimo.

„Liktų pensijos, studentų stipendijos. Bet nebeliktų didžiosios dalies pašalpų, o kartu su jomis – ir jų administravimo kaštų. Lenkijos skaičiavimais, iš visos sumos, kuri yra išmokama pašalpų pavidalu, 60 proc. nuo visos sumos nueina administravimo kaštams, o tik 40 proc. – žmonėms. Tai būtų šaltinis.

Mokesčiai, kurie yra dabar, jie liktų. Nuo UBP reikėtų mokėti ir į sveikatos fondą, ir į pensinį, galėtų būti UBP įmoka. Pinigai suktųsi ir eitų į vartojimą, santaupas ir investicijas“, – aiškino ekonomistė bei tikino, kad galima daryti išvadą, jog didesnis vartojimas ir naudojimasis paslaugomis į biudžetą pritrauktų dar daugiau lėšų.

„Žmonės apleidžia savo sveikatą, nesirūpina, nes neturi iš ko, bet situacija pasikeistų“, – paaiškino ji.

Pasak B. Visokavičienės, šiandien pasaulis tikrai eina link tokių išmokų, o tai rodo ir įvairiose šalyse vykstantys UBP eksperimentai.

„Manau, kad politikams turi užtekti politinės valios imtis tokių sprendimų. Jeigu jie nenori apie tai galvoti dabar ir priimti sprendimų, manau, kad vis tiek tai reikės padaryti, kai EK pasakys, kad atėjo laikas priimti UBP. O tada mes būsime nepasiruošę“, – įspėjo ekonomistė.

Taip pat ji pridūrė, kad kitos šalys, kaip Skandinavija, diegti tokio modelio neskuba, nes ir taip yra gerovės valstybės.

„Kol kas jie neturi tokio skubaus poreikio, bet mato, kad ateityje tokio sprendimo reikės, o tai bus susiję su skaitmenizacija ir tuo, kad daugelio darbo pozicijų tiesiog nebereikės“, – teigė ji.

Taip pat B. Visokavičienė aiškino, kad jei Lietuva įsivestų UBP, tai padėtų pritraukti ir sugrąžinti į užsienį išvykusius gyventi ir dirbti lietuvius.

„Labai pritrauktų ir tikrai žmonės grįžtų, būtų kita situacija“, – sakė ji.

E. Leontjeva: sulauktume kainų augimo

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva buvo kitokios nuomonės.

„Iš ekonominės pusės tai reiškia, kad žmonės gautų pajamas nieko nesukūrę – nei paslaugų, nei prekių. Nepasitarnavę visuomenei. Iš kur atsirastų tie pinigai?

Būdas jau žinomas ir išbandytas – iš oro, ar kitu panašiu būdu. Tačiau mes žinome ir pasekmes – pirma, įvairių dalykų, vartojimo prekių paklausa smarkiai viršytų pasiūlą.

Antra, kainų augimą, nes stokojant prekių, jos brangsta, o prispausdinus daugiau pinigų, seni pinigai praranda perkamąją galią, žmonės netenka santaupų, o prekės dar labiau brangsta.

Trečia, būtų dar labiau stokojama darbo rankų – už veltui gautas pajamas įsigyjantiems maistą, kompiuterius, buitinę techniką kažkas turės tomis prekėmis aprūpinti. Bet kas, iš kur jis atsiras? Jeigu vienas, kitas ir trečias gavo kompiuterį, nepagaminęs nieko mainais, žmonijai pritrūks darbo rankų. Ir robotai neišgelbės, net esant pažangiausioms technologijoms, visur reikia žmogaus. Įsitikinome tuo pastaraisiais metais“, – kalbėjo ji.

Elena Leontjeva / DELFI nuotr.

Kaip aiškino, eksperimentai rodo, kad gaunantys bazines pajamas nepuola dirbti.

„Kai baziniai žmonių poreikiai patenkinami, nebėra motyvacijos veikti. Tai pačiam žmogui tampa didele bėda ir neteisingumu – juk tik veikdamas žmogus mokosi, auga ir išsipildo. Jeigu išmokų šaltinis bus mokesčiai, tai vėlgi, dirbantys ir kuriantys gerovę mokės už nedirbančius. Tad ilgainiui norinčių dirbti ir kurti gerovę sumažės, o norinčių gyventi iš pašalpų – padaugės.

Kokį šaltinį bepaimtume, galiausiai nebus kuriama gerovė, taigi anksčiau ar vėliau pragyvenimo lygis smuks, nors pinigų žmonės turės daugiau. Galiausiai, žmonėms nebus ir ką valgyti“, – svarstė ekonomistė.

Pasak E. Leontjevos, UBP idėja sulaukia nemažai populiarumo dėl to, kad kalbama apie daugiau laisvo laiko kūrybai, galimybių atsiduoti mėgstamam darbui, malonumams, lavinimuisi.

„Ji gundo žmogų, kad gyvenimas gali būti ištisai lengvas, malonus, vedamas tik norų, pomėgių, bet ne pareigos ir atsakomybės.

Idėja gundo, kad žmogaus laimė – tai nepatirti iššūkių, sunkumų, o vien tik plaukti malonumų upe. Idėjos šalininkai apeliuoja į eksperimentus, kurie buvo vykdomi JAV, Suomijoje, Ispanijoje, kai daliai žmonių buvo mokamos besąlyginės pašalpos – žmonės buvo išlaisvinti nuo būtinybės rūpintis kasdiene duona, ir, kaip teigiama išvadose, tai pagerino jų psichinę sveikatą, jie tapo ramesni, draugiškesni, neįsitempę. Klausimas, kaip ilgai išsilaikys tokia būsena ir kada „laisvė nuo atsakomybės ir bet kokio rūpesčio“ neužvers žmogaus egzistenciniais iššūkiais, skausmingu prasmės ieškojimu.

Įteisinus, kad pinigai žmonėms būtų dalinami tiesiog šiaip sau, nebeliktų jokių stabdžių didinti išmokas. Rinkimus laimėtų tie, kas pažadėtų daugiau. Tai būtų pragaištinga konkurencija. Juk žmonių poreikiai ir norai yra neriboti. Tačiau ištekliai yra riboti“, – sakė ji.

Vykdė eksperimentus

Šalių, kurios vienokiu ar kitokiu principu ir apimtimi jau išbandė tokį metodą, sąrašas gana ilgas.

Amerikoje, Aliaskos valstijoje, gyventojams duodama suma pragyvenimui siekė nuo 1-2 tūkst. dol, tačiau, kaip buvo skelbiama užsienio spaudoje, užimtumui įtakos tai neturėjo.

Buvo aiškinama, kad tai teigiamai atsiliepė gimstamumui, tačiau kiek jis didėjo, nurodyta nebuvo.

2016-aisiais panašus eksperimentas buvo atliktas ir Suomijoje, tačiau UBP gavo ne visi šalies gyventojai, tačiau 2000 atsitiktinai atrinktų darbo tuo metu neturėjusių asmenų.

Kaip buvo aiškinama, dvejus metus, iki 2018-ųjų, asmenys kas mėnesį gavo po 560 Eur. Galiausiai, bandomosios programos rezultatai parodė, kad dalyviai buvo laimingesni ir patyrė mažiau streso, todėl pagerėjo jų sveikata.

Taip pat panašios bandomosios programos buvo atliktos Brazilijoje, Kanadoje, Namibijoje, Indijoje.

Išvados parodė, kad gyventojai jautė mažesnę įtampą dėl finansinės situacijos, pagerėjo jų sveikata.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA