Iš rekordinio veiklos vertinimo dugno pakilusi Vyriausybė ženklaus reitingų pokyčio tikėtis neturėtų, sako Delfi kalbinti politologai. O politinių partijų reitingų lentelėje lyderiaujantis trejetukas toliau kovoja dėl pozicijų, rodo naujausia Delfi užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2022 metų gruodžio 15 – 24 dienomis atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Lyderių trejetukas
Pirmąją vietą politinių partijų lentelėje ir toliau išlaiko valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Parama šiai partijai augo paklaidos ribose. Štai lapkritį už šią partiją balsavę būtų 13 procentų apklaustųjų, gruodį šis rezultatas siekia 13,5 procento.
Antroje pozicijoje – opozicijoje veikianti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Lapkričio mėnesį už šią politinę jėgą balsavę būtų 11,3 procento respondentų, gruodį šis rezultatas pakilo iki 12,8 procento.
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Už ją lapkritį balsavę būtų 8,4 procento apklaustųjų, gruodį šis rezultatas siekia 9,9 procento.
Ketvirtoje pozicijoje – opozicijoje veikianti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Jos rezultatas nuo praėjusio mėnesio apklausos menko paklaidos ribose. Štai lapkritį šią politinę jėgą pasirinkę būtų 8,7 procento apklaustųjų, gruodį šis rezultatas menko iki 6 procentų.
Valdančioji Liberalų sąjūdžio partija lentelėje penkta. Lapkritį už ją balsavę būtų 5,8 procento respondentų, gruodį – 5,9 procento.
Toliau rikiuojasi ir valdančioji Laisvės partija. Lapkritį už ją savo balsą atidavę būtų 2,9 procento apklaustųjų, gruodžio rezultatas – 3,1 procento.
Atstovą Seimo opozicijoje turinti partija „Laisvė ir teisingumas“ – septintoje vietoje. Lapkritį už ją balsavę būtų 3,5 procento apklaustųjų, gruodį šis rezultatas siekia 2,7 procento.
Politinių partijų reitingų lentelę užbaigia opozicinė Darbo partija. Lapkritį už ją balsavę būtų 2,5 procento apklaustųjų, gruodį – 2,1 procento.
Už kitą partiją balsavę būtų 12,6 procento respondentų, nebalsavę 11,1 procento, o nežinojo, arba į klausimą neatsakė 21 procentas apklaustųjų.
Tyrimo rezultatuose pateikiami rezultatai partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 proc. respondentų atsakymų.
Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.
Stabili Šimonytės pozicija
Kaip visada, apklausoje buvo teiraujamasi, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti premjero pareigas.
Šioje lentelėje ir toliau lyderės pozicijas išlaiko premjerė Ingrida Šimonytė. Ją premjerės kėdėje lapkritį matyti norėjo 13,6 procento apklaustųjų, gruodį – jau 16 procentų.
Antroje lentelės vietoje, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Jį Vyriausybės vadovo kėdėje lapkritį matyti norėjo 9,4 procento apklaustųjų, gruodį – 8,9 procento.
Toliau rikiuojasi LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Ją, vadovaujančią ministrui kabinetui lapkritį matyti norėjo 6,5 procento respondentų, gruodį – 5,9 procento.
Ketvirtą ir penktą lentelės vietas dalijasi eurokomisaras Virginijus Sinkevičius ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Lapkritį Vyriausybės vadovo kėdėje V. Sinkevičių matyti norėjo 3,7 procento apklaustųjų, R. Žemaitaitį – 4,3 procento. Abiejų rezultatas gruodį – 4 procentai.
Toliau lentelėje – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Ją ministrės pirmininkės pareigose lapkritį matyti norėjo 2,4 procento apklaustųjų, gruodį – 3,4 procento.
Septintoje pozicijoje – LVŽS atstovas Aurelijus Veryga. Jį premjero kėdėje lapkritį matyti norėjo 3 procentai apklaustųjų, gruodį – 2,2 procento.
Toliau rikiuojasi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Šį politiką ministro pirmininko kėdėje lapkritį matyti norėjo 2,4 procento apklaustųjų, gruodį – 1,5 proceto.
Paskutines – devintą ir dešimtą, lentelės vietas dalijasi LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis ir per apkaltą pašalintas buvęs šalies vadovas Rolandas Paksas. Lapkritį R. Karbauskį Vyriausybės vadovo kėdėje matyti norėjo 3,6 procento, R. Paksą – 1,7 procento. Abiejų rezultatas gruodžio mėnesio apklausoje – 1,4 procento.
Vyriausybės vertinimo svyravimas
Vyriausybės veiklos vertinimo pokyčiai paklaidos ribų taip pat neperžengė.
Teigiamai ir greičiau teigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą augo paklaidos ribose. Štai lapkritį taip ministrų kabineto veiklą vertino 27,8 procento respondentų, gruodį šis rezultatas siekia 29,9 procento.
Greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių skaičius mažėjo paklaidos ribose. Lapkričio mėnesį ministrų kabineto veiklą taip vertino 64,4 procento apklaustųjų, gruodį šis rezultatas siekia 62,8 procento.
Nežinančių, arba į klausimą neatsakiusių lapkritį buvo 7,8 procento, gruodį – 7,3 procento.
Pasigenda lyderystės ne tik iš valdančiųjų
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas Delfi teigė, jog politinių partijų reitingų lentelėje – aiški trijų partijų lyderystė.
„Mes turime tris pagrindines partijas – Tėvynės sąjungą, socdemus ir „Vardan Lietuvos“. Ir jos įvairiose apklausose gali keistis truputį vietomis, tie procentai kažkiek svyruoja. Bet mes matome, kad būtent šios trys partijos šiuo metu yra dominuojančios politinės jėgos“, – kalbėjo VDU docentas I. Kalpokas.
Jo teigimu, valdantiesiems šie reitingai nėra „ypatingai geras ženklas“.
„Nors konservatoriai ir išlaiko savo reitingus ir vieną iš lyderių poziciją, bet akivaizdu, kad žiūrint į ateitį, jų partneriai negeneruoja tokios vertės, kokią matėme per praėjusius rinkimus. Greičiausiai net jei taip ir nutiktų, kad Tėvynės sąjunga išlaikytų lyderių poziciją, vis dėl to opozicijos sutelktiniai reitingai tikrai yra didesni.
Ir jeigu nenutiks labai nedidelių netikėtumų, galime žiūrėti toliau į tą patį švytuoklės principą, kai Vyriausybės dominuojančiai partijai nelabai pavyksta išlaikyti valdžią. Panašu, kad mes matysime daugiau ar mažiau tą patį“, – kalbėjo I. Kalpokas.
Politologas Delfi teigė, jog politiniame lauke stebi „žanro krizę opozicijoje“. Tačiau neišvengiamai kažko imtis bus būtina.
„Nelabai matosi tiek aiškių lyderystės požymių, tiek ir kažkokių naujų idėjų, bandymų siūlyti ryškias alternatyvas. Prie to prisideda ir tai, kad parlamente opozicija yra susiskaldžiusi ir nesugebama bendro fronto suformuluoti. Bet nesimato ir didelių kūrybinių pastangų.
(…) Bet artėjant prezidento ir Seimo rinkimams, neišvengiamai mes turėsime matyti kažkokių bandymų iš opozicijos partijų išryškinti tą savo veidą. Nes dabar tas vaizdelis yra blankokas“, – situacijos vertinimą pateikė VDU politologas I. Kalpokas.
Pašnekovas sutiko, jog ketvirtoje reitingų lentelės pozicijoje liekantiems valstiečiams viešumo trūksta.
„Ir partijos lyderio nelabai matome, jo paties reitingas krenta, parlamentinėje frakcijoje nesimato ten žmonių, kurie tikrai galėtų tapti veidu, kuris temptų politinę jėgą į priekį, kurie matytųsi parlamentinės veiklos kontekste. Ir čia tada tie simpatikai gravituoja link tų partiją, ar lyderių, kurie yra bent kažkiek labiau matomi“, – kalbėjo VDU docentas, politologas I. Kalpokas.
Mina ant kulnų?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė Delfi teigė, jog žvelgiant į paklaidos ribą, galima kalbėti apie lyderiaujančių partijų trejetuką.
„Tas trejetukas tiesiog yra. Ir net jeigu žiūrėtume į jį, net nedrįsčiau tvirtinti, kas yra kurioje vietoje. Nes matome, kad laike, jeigu žiūrėtume, kad ir paskutinį pusmetį, ta situacija yra šiek besikeičianti. (…) Variacija yra“, – sakė politologė R. Urbonaitė.
Po trejetuko esanti LVŽS jau yra žemesnėje reitingų lygoje, teigė politologė. Tačiau ankstesnių savo pozicijų taip lengvai neužleidžia, tikino R. Urbonaitė.
„Nors lapkričio mėnesį buvo tas pakilimas, bet vis tiek viskas sukasi aplink 6–7 procentus. Bet kuriuo atveju, kad ir į kurio mėnesio lentelę mes pažiūrėtume, matome, kad LVŽS išlaiko tą ketvirtą poziciją.
Bet reiškia pripažinti, kad vienaip ar kitaip tas LVŽS lipimas Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ ant kulnų yra. Kitaip tariant, valstiečiai labai toli nepaleidžia S. Skvernelio vadovaujamos partijos. Ir bando šiek tiek pasivyti. Sakykime, kad kol kas tai nepavyksta labai gerai“, – kalbėjo politologė.
R. Urbonaitė taip pat pažymėjo, jog nei viena politinė jėga savo rezultato neaugino. Ir tai jau vyksta kurį laiką.
„Jau nuo kokio liepos mėnesio niekas nesikeičia iš esmės. Kad ir kaip rinkėjai bevertintų Vyriausybės darbą, kas yra paradoksalu, jis yra vertinamas iš esmės blogai. Visada Vyriausybės negali pasigirti gerais reitingais.
Bet šios Vyriausybės minusą mes turime tikrai gana didelį. Ir ką mes matome, kad nepaisant Vyriausybės turimo minuso, suprantame, kad konservatorių reitingas daugiau nekris, nes yra pasiektos grindis, kurias nulemia labai lojalūs rinkėjai. Opozicinės partijos reitingų lentelės viršuje reitingo per paskutinį pusmetį nesugebėjo auginti“, – teigė politologė R. Urbonaitė.
Jokių ryškių pokyčių
VDU docentas, politologas I. Kalpokas, kalbėdamas apie I. Šimonytės reitingą, teigė, jog gruodis buvo vienas iš retų mėnesių, kai Vyriausybėje „jokių įdomesnių įvykių neįvyko“.
„Kitas dalykas – šventės, nuotaika žmonių gal truputį pagerėjo. Nepaisant energetikos kainų augimo paaiškėjo, kad vis dar lieka pinigų kalėdinėms dovanoms. Nėra dar tokios visiškos tragedijos. Ir matome mažą I. Šimonytės reitingo ūgtelėjimą, kuris artėja ir prie statistiškai reikšmingo“, – kalbėjo jis.
Dėmesį politologas atkreipė ir į asmeninį LSDP lyderės V. Blinkevičiūtės rezultatą. Anot jo, anksčiau buvo stebima, kad V. Blinkevičiūtės vertinimas augina ir LSDP rezultatą. Tačiau tai pasikeitė, kalbėjo I. Kalpokas.
„Dabar, ko gero, galima kalbėti, kad V. Blinkevičiūtės kaip asmens efektas pradeda kažkiek išgaruoti. Ir mes matome gana nuoseklų, jeigu žiūrime į ilgesnį laikotarpį, jos asmeninio reitingo smukimą. Ir dabar LSDP kaip partija yra dvigubai populiaresnė už pirmininkę V. Blinkevičiūtę“, – pabrėžė jis.
MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė savo ruožtu kalbėjo apie buvusio premjero, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko S. Skvernelio reitingą.
„Žmonės dar turėtų jį atsiminti, sieti su tuo valdymu be krizių, nes tik valdymo pabaiga buvo pažymėta pandemija, bet ne griežtais karantinais. (…) Tai mes nieko nematome čia kylančio, atsirandančio ryškesnio“, – kalbėjo ji.
Politologė dar pridūrė, kad vienintelis per pusmetį kiek ryškiau pasirodęs politikas yra R. Žemaitaitis.
Vyriausybės vertinimas – nei aukštyn, nei žemyn?
VDU docentas politologas I. Kalpokas Delfi teigė, jog palaikymas Vyriausybei jau yra nusistovėjęs. Jo teigimu, mažai tikėtina, kad jis keisis – tiek aukštyn, tiek ir žemyn.
„Ko gero, mes tą matysime daugiau ar mažiau išlaikomą reitingą. Kristi nėra ypatingai daug erdvės. Nes jeigu mes pasižiūrėsime į valdančiųjų partijų reitingus, tai bendroje sumoje turime kažką labai panašaus į teigiamą Vyriausybės vertinimą. Man atrodo, kad šiuo atveju reikia kažkokio tikrai didelio neigiamo sukrėtimo, kad tie reitingai smuktų ypatingai labiau.
Kilti, aš nemanau, kad šitoje kadencijoje yra daug erdvės. Todėl, kad per šiuos dvejus metus poliarizacija Vyriausybės atžvilgiu yra įvykusi tikrai gana stipri. Ir mes turime didelę dalį rinkėjų, kurie iš principo, nepriklausomai nuo to, kokios bus objektyvios aplinkybės, nepalaikys nei dabartinės Vyriausybės, nei jos partijų. Nes jie yra tiesiog blogi“, – Delfi sakė politologas I. Kalpokas.
MRU lektorė R. Urbonaitė taip pat teigė, jog dabartinis Vyriausybės vertinimas neturėtų nei smarkiai kristi, nei kilti.
„Nebent kažkas įvyktų fantastiško, arba staigūs kainų mažėjimai. Bet mes greičiau sureaguojame į neigiamus dalykus nei teigiamus. (…) Pozityvūs pokyčiai nereiškia, kad Vyriausybės reitingas greitai šautų į viršų. Ar gali įvykti kas nors, kas tuos reitingus dar žemiau pajudintų? Irgi kiek abejoju.
Nes čia jau tiek žemai yra, aš nežinau, kiek čia tas kritimas dar galėtų būti, jeigu ekonomika judėtų žemyn“, – kalbėjo politologė R. Urbonaitė.
Ar gali lemti pokyčius?
VDU docentas, politologas I. Kalpokas teigė, jog savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatai gali vėliau atsispindėti ir politiniuose reitinguose.
„Tai, kaip seksis šiuose rinkimuose pridės šiokį tokį emocinį foną. Tie, kurie gerai pasirodys, jie optimistinį proveržio efektą, manau, tikrai galės transformuoti ir į bendrą populiarumą. Tiek kalbant apie partijas, tiek apie partijų lyderius“, – kalbėjo Delfi pašnekovas I. Kalpokas.
Politologas teigė, jog rinkėjai „myli nugalėtojus“.
„O tie, kurie pralaimėjo, tikrai smuks reitinguose“, – kalbėjo jis.
O MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė sakė priešingai – įtakos nacionaliniams reitingams savivaldos rinkimai neturės labai ryškios.
„Labai abejoju. Todėl, kad mes iš esmės turėsime 60 vykstančių skirtingų rinkimų. Aišku, nesakau, kad ta partinė vėliava neturi visiškai jokios reikšmės, bet vadinkime taip, kad ten tas partiškumas yra šiek tiek menkesnės reikšmės.
Daug dalykų susiveda į tai, kas yra tuose sąrašuose. Nes mažesnėse savivaldybėse žmonės dar vieni kitus gana neblogai pažįsta. Tas santykis su tais kandidatais, net personalinis, irgi įgyja didesnę reikšmę. (…) Todėl manau, kad po savivaldos rinkimų partiniai reitingai nesikeis. Juos labiau įsiūbuoti gali rimtesni nacionalinės politikos klausimai. Nors ir taip matome, kad reitingų jau krizės nebejudina“, – Delfi kalbėjo MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų gruodžio 15 – 24 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
