Šildymo katilais prekiaujančių bendrovių darbuotojai sako, kad jų darbas kartais panašus į gaisrininkų, medikų ar psichologų. Įsivaizduokite – žiemos vakarą, spaudžiant šalčiui, į darbo pabaigą, penktadienį arba paskutinę dieną prieš šventes, suskamba telefonas – kažkur sugedo šildymo katilas, o visa šeima, su mažais vaikais, seneliais ir auksaspalviu retriveriu, liko nešildomuose namuose. Ką daryti? Ko griebtis? Kaip nuraminti žmogų ir priimti optimalų sprendimą sudėtingoje situacijoje?
Kodėl šildymo katilai dažniausiai genda per didžiausius šalčius? Kokius nuostolius atneša netikėtas katilo gedimas? Ar šito galima kaip nors išvengti? Apie tai pasakoja šildymo katilais prekiaujančios internetinės parduotuvės e-aquajazz.lt prekybos vadovas Mindaugas Buinickas.
Šildymo katilai dažniausiai sugenda per šalčius – kodėl?
Sugedus arba išėjus iš rikiuotės šildymo katilui, galima išgirsti žmones sakant – kodėl suveikė kiaulystės dėsnis? Kodėl būtent man, kodėl būtent dabar? Deja, čia nėra jokios kiaulystės ar nepalankaus atsitiktinumo, o vieninteliai dėsniai, suveikę šioje situacijoje, yra fizikos dėsniai.
Šildymo katilo dažniausiai genda šaltuoju sezonu, kai šildymo katilas įjungtas. Kuo šalčiau, tuo didesnė apkrova tenka katilui, tuo didesnė gedimo tikimybė ir didesnė rizika, kad katilas išeis iš rikiuotės.
Katilas išeina iš rikiuotės netikėtai labai retais atvejais. Paprastai, prieš tai būna pakankamai aiškių signalų, tačiau žmonės juos ignoruoja. Dažnai, meistrai profilaktinio patikrinimo metu tiesiai pasako – metas keisti katilą, – tačiau klientas galvoja, na dar vieną sezoną kaip nors pratempsiu.
Paskui, atsitinka tai, kas ir turėjo atsitikti.
Kodėl sakoma, kad „Taupus moka du kartus“?
Žmonės renkasi „pratempti dar vieną sezoną“ dėl paprastos priežasties – taupymo sumetimais. Tačiau yra sričių, kur taupymas apsimoka ir yra sričių, kur taupyti nepatartina ir netgi rizikinga. Nepatartina taupyti ten, kur kalbama apie jūsų saugumą – tai yra jūsų sveikata, jūsų automobilis ir jūsų šildymo katilas. Ne laiku sugedęs arba išėjęs iš rikiuotės šildymo katilas reiškia didžiulius nuostolius, tiek finansinius, tiek emocinius.
Kokie yra finansiniai nuostoliai? Skubos tvarka tenka remontuoti ar net keisti katilą. Nėra laiko derėtis, ieškoti pigesnio varianto, meistrai, dirbantys savaitgaliais ar per šventes, taiko didesnius įkainius. Jei katilas prakiūra, vandeniu užliejamas būstas, kartais užliejami ir kaimynai. Jei namuose nėra alternatyvinio šildymo šaltinio, tenka trumpam apsistoti kur nors kitur.
Kokie yra kiti, ne finansiniai nuostoliai? Stresas, skubėjimas, sutrikdyta dienotvarkė, atšaukti darbiniai susitikimai, sugadintos šventės. Jei finansinius nuostolius gali kompensuoti draudimas, tai prarastų ir sugadintų švenčių niekas nekompensuos.
Kaip išvengti netikėto šildymo katilo gedimo, su tuo susijusių išlaidų ir nemalonumų?
Svarbiausi dalykai yra labai paprasti – tinkamai eksploatuokite šildymo katilą, vadovaudamiesi vartotojo instrukcijoje pateiktas nurodymais, pasirūpinkite, kad būtų atliekami reguliarūs profilaktiniai patikrinimai (pirmąjį profilaktinį patikrinimą siūloma atlikti po metų, o paskui – pagal apžiūrą atlikusių specialistų rekomenduojamus intervalus), meistrui pranešus, kad katilą būtina keisti, taip ir padarykite. Jei bandysite „pratempti“ dar vieną sezoną – žinokite, kad dalyvaujate loterijoje su santykinai didele nelaimingo bilieto tikimybe.
„Mes savo darbe dažnai matome, žmonės kreipiasi, netikėtai sugedus katilui, per šventes, arba per šalčius, matome, kiek streso ir nepatogumų jie patiria, matom tą pyktį, nusivylimą, žmogus sako, kodėl būtent man, kodėl būtent dabar. Mes jiems sakom, kai dalyvauji loterijoje, turi būt pasiruošęs ištraukti nelaimingą bilietą, – pasakoja AQUA JAZZ prekybos vadovas Mindaugas Buinickas. – Todėl, sakom, kad loterijoje geriau nedalyvauti.“
