Nuo sekmadienio Lietuvoje vietoj Kalėjimų departamento pradėjo veikti Lietuvos kalėjimų tarnyba. Ji perima visus pataisos namų ir tardymo izoliatorių įsipareigojimus bei funkcijas.
Kaip skelbiama pranešime, visos buvusios įkalinimo įstaigos tampa Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padaliniais ir keičiasi jų pavadinimai: Alytaus pataisos namai vadinsis Alytaus kalėjimu, Kauno tardymo izoliatorius – Kauno kalėjimu, Marijampolės pataisos namai – Marijampolės kalėjimu.
Panevėžio pataisos namai vadinsis Panevėžio kalėjimu, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija – Pravieniškių 1-uoju kalėjimu, Laisvės atėmimo vietų ligoninė – Pravieniškių 2-uoju kalėjimu, Šiaulių tardymo izoliatorius – Šiaulių kalėjimu, Vilniaus pataisos namai – Vilniaus kalėjimu, Kalėjimų departamento Mokymo centras taps Kompetencijų ugdymo valdyba.
„Pataisos namų direktoriai yra gavę atleidimo lapelius ir iki sausio 1 dienos turi atsiskaityti, palikti tarnybą, o vėliau vyks konkursai į kalėjimų viršininkus, kol kas paskirti laikinieji įkalinimo įstaigų vadovai“, – BNS sakė Kalėjimų departamento atstovė Irmina Frolova-Milašienė.
Nuo sausio 1-osios kiekvienam Kalėjimų tarnybos padaliniui – kalėjimui vadovaus viršininkas. Taip pat kalėjimuose bus du skyriai – Saugumo valdymo ir Resocializacijos.
Liepą Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui į vieną juridinį asmenį sujungti dešimt bausmių vykdymo sistemos įstaigų ir įsteigti Lietuvos kalėjimų tarnybą.
Teisingumo ministerija skelbė, kad šiuo pokyčiu ne tik bus sutaupyta valstybės biudžeto lėšų, bet ir modernizuota visa bausmių vykdymo sistema: didės personalo darbo užmokestis, daugiau žmogiškųjų išteklių bus skiriama tiesioginiam darbui su nuteistaisiais, bus efektyvesni nuteistųjų resocializacijos procesai.
Šiuo metu Lietuvos laisvės atėmimo vietose yra 4961 įkalintas asmuo. Šiais metais įkalintųjų skaičius nukrito žemiau 5 tūkstančių ir išliko tendencija, kad nuteistųjų bei suimtųjų Lietuvoje mažėja.
