Pravieniškių pataisos namuose kalėjusius ir į nusikalstamą susivienijimą narkotikų platinimui, turto prievartavimui ir kitiems nusikaltimams vykdyti, kaip įtariama, susibūrusius vyrus Generalinė prokuratūra siūlo teismui nubausti 10-19 metų laisvės atėmimo bausmėmis.
Tuo metu advokatai siekia savo klientų išteisinimo, jie mano, kad už Lietuvos įkalinimo įstaigose susiklosčiusią situaciją atsakinga pati valstybė – ji siuntė prasikaltusius asmenis pasitaisyti jau žinodama, kad ten veikia nusikalstamas susivienijimas.
Vilniaus apygardos teismas po ketverius metus trukusio proceso baigia nagrinėti baudžiamąją bylą, savo baigiamąsias kalbas gruodį pasakė du prokurorai, sausį ginamąsias kalbas tęs 15-kos kaltinamųjų advokatai.
Pagal gruodį sakytas prokurorų baigiamąsias kalbas, 2011-2017 metais nusikaltimai galėjo būti padaryti kaltinamiesiems veikiant nusikalstamame susivienijime – jį organizuojant, jam vadovaujant ar dalyvaujant jo veikloje.
Didžiausios bausmės siūlomos vadeivoms
Prokuratūra 19 metų siūlo įkalinti Aidą Kupčiūną, Andrių Obelienių, Artūrą Račkelį, Artūrą Zykovą, Rimvydą Purmalį ir Erlandą Palukaitį.
Svajūną Darbutą, Artūrą Lekavičių ir Rytį Gudyną siūloma nuteisti 17 metų laisvės atėmimo.
A. Račkelis, A. Zykovas, E. Palukaitis, D. Darbutas, A. Lekavičius ir R. Gudynas be dalyvavimo organizuotame susivienijime kaltinami ir nuteistojo M. J. tyčiniu nužudymu, dar dviejų kalinių nužudymu ir pasikėsinimu nužudyti dar vieną nuteistąjį.
Manoma, kad pataisos namuose veikusiam nusikalstamam susivienijimui vadovavo A. Kupčiūnas, A. Obelienius ir A. Račkelis. Kai A. Kupčiūnas buvo paleistas iš pataisos namų, vadovavimą perėmė kiti nuteistieji.
Kaltintojų manymu, Arnas Karmazinas turi kalėti 15 metų, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose, o Darius Razutis ir Gintaras Žagarnauskas – po 14 metų taip pat pataisos namuose.
13 metų laisvės atėmimo bausmė pasiūlyta Algimantui Gibui, o Tomui Mimonskui ir Deividui Vonžodui prašoma skirti po 10 metų laisvės atėmimo.
2018 metais teismui buvo perduota 16 kaltinamųjų, vykstant procesui, mirė vienas kaltinamųjų – buvęs Pravieniškių pataisos namų kriminalinės žvalgybos pareigūnas, kaltintas slaptos informacijos kaliniams teikimu. Jo atžvilgiu byla nutraukta, artimieji nepageidavo tęsti proceso jo atžvilgiu.
A. Kupčiūnas jau yra atlikęs bausmę už nusikaltimą, dėl kurio kalėjo Pravieniškėse, tačiau jam taikomas kardomasis suėmimas nusikalstamo susivienijimo byloje. Kai kuriems kaltinamiesiems anksčiau taikytas suėmimas proceso metu buvo pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones.
Manoma, kad grupuotės vadeivos sprendė dėl fizinių bausmių taikymo ir taikė jas nuteistiesiems, baudimui naudotos metalinės lazdos, elektros laidai, kiti įrankiai.
Perduodant į teismą šią bylą, pareigūnai sakė, kad pataisos namuose veikęs susivienijimas susijęs su subkultūros – neformalių taisyklių puoselėjimu – įkalinimo įstaigose.
Advokatas: byla – netikęs teisėsaugos eksperimentas
A. Kupčiūno gynėjas advokatas Simonas Slapšinskas BNS sakė, jog savo klientui pareikštus kaltinimus vertina kaip netikusį teisėsaugos eksperimentą.
Per Vilniaus apygardos teismo posėdžius buvo apklausti buvę Kalėjimo departamento, Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.
Pasak S. Slapšinsko, jie liudijo, kad kalėjimų subkultūra – sovietinės sistemos dalis, liudytojai pripažino, kad subkultūros apraiškos egzistuoja visose Lietuvos įkalinimo įstaigose, jos aptinkamos ir kitų ES valstybių kalėjimuose ir šių įpročių pakeisti greitai neįmanoma.
„Netgi teismų sprendimuose lygtinai paleisti nuteistąjį vienas iš kriterijų – ar nuteistasis palaiko subkultūrą“, – BNS sakė advokatas.
„Bet klausimas yra kitas – ar nuteistieji gali būti atsakingi už tai, kad valstybė siunčia juos atlikti bausmę į pataisos įstaigą, kurioje jau egzistuoja subkultūra ir administracija apie tai puikiai žino?“, – stebėjosi advokatas.
S. Slapšinskas taip pat kelia klausimą, kodėl valstybė siunčia nuteistuosius pasitaisyti į valstybės kontroliuojamus pataisos namus, kur veikia nusikalstamas susivienijimas.
A. Kupčiūno gynėjas tvirtino prašęs kaltinamąjį išteisinti, nes „jokioje civilizuotoje valstybėje kalėjimo subkultūra nėra prilyginama nusikaltimui“. Tai kriminalizuota, pasak jo, yra tik Sakartvelo baudžiamojoje teisėje.
Anot S. Slapšinsko, tai lėmė ypatinga Sakartvelo situacija, kai pataisos namų kultūra yra labai giliai įsišaknijusi įprastame socialiniame, ekonominiame pasaulyje.
„Natūralu, kad Sakartvelo įstatymo leidėjas buvo priverstas tokias veikas kriminalizuoti. Europoje to niekur nėra padaryta, nes visi supranta, kad kovoti su pataisos namų subkultūra reikia kovoti ne baudžiamosios priemonėmis, o socialinėmis ir ekonominėmis: ne tik nuteistųjų, bet ir prižiūrėtojų mokymas, sąlygų gerinimas, algų kėlimas“, – BNS teigė advokatas S. Slapšinskas.
Daugiau šia tema
Nuteistieji buvo skirstomi į kastas
Bylos duomenimis, gaujos vadovai ir dalyviai tarp bausmę atliekančių nuteistųjų aktyviai propagavo jų pačių nustatytas kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles, kartu visiškai ignoruodami oficialias Pataisos namų tvarkos normas.
Jie taip pat skirstė nuteistuosius į aukštesnes ar žemesnes grupes, tarp nuteistųjų vadinamas kastomis, suteikdami šioms grupėms priskirtiems nuteistiesiems privilegijų dėl geresnių sąlygų pataisos namuose arba šias sąlygas blogindami.
Iš bausmę atliekančių nuteistųjų kaltinamieji, įtariama, reikalavo mokėti pinigines lėšas į bendrą nusikalstamo susivienijimo pinigų fondą ir jį tvarkė, kontroliavo šių lėšų įmokėjimą, panaudojimą ir kt.
Byloje taip pat esama duomenų, kad šio nusikalstamo susivienijimo nariai, užsitikrinę neformalų vadovavimą bei įtaką pataisos namuose, organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų pristatymą į pataisos namus.
Pasak kaltinamojo akto, nuteistieji pagal kriminalinės subkultūros taisykles demonstravo ir stiprino savo bei nusikalstamo susivienijimo lyderių poziciją, siekė pašalinti bet kokią šios pozicijos praradimo galimybę.
2013 metų birželį, negalėdami tiesiogiai susidoroti su dėl įtakos pataisos namuose konkuruojančiu kitu nuteistuoju, dabar jau nužudytu Deimantu Bugavičiumi, ir jo artimiausia aplinka, nuteistieji suplanavo sumušti D. Bugavičių palaikančius kalinius, taip pat juos pažeminti – išvaryti iš lokalinio sektoriaus.
Nuspręsta sušaukti kitų nusikalstamo susivienijimo dalyvių susirinkimą ir perduoti nurodymą parengti nusikaltimo planą.
2013-ųjų birželio 6-osios vakarą antrojo būrio pirmos brigados patalpose buvo sukviestas pasitarimas, jame perduotas nurodymą stipriai sumušti ir pažeminti tris kalinius.
Nuspręsta, kad kaltiniai bus užpulti kitos dienos ankstų rytą miegantys.
Du nuteistieji, būdami 1-osios ir 2-osios brigadų vyresniaisiais, nurodė bendrininkams pasigaminti ir brigadų patalpose laikyti fiziniam asmens žalojimui skirtus įrankius, kitus draudžiamus daiktus. Jie vėliau panaudoti per užpuolimą.
2013 metų birželio 7 dieną, tarp 4 ir 5 valandos, pataisos namų 2-ojo būrio 2-os brigados patalpose, veikdami pagal išankstinį susitarimą, septyni nuteistieji vienu metu užpuolė savo lovose gulinčius tris vyrus.
Panaudodami fizinę jėgą ir lipniąją juostą, jie surišo nukentėjusiųjų rankas ir kojas.
Lipnia juosta surišti kaliniai buvo suguldyti ant grindų, mušami rankomis, kojomis ir metaliniu strypu, užpuolikai šokinėjo ant galvos ir krūtinės. Egzekucija truko ne mažiau kaip 20 minučių.
Vienas nuteistųjų tokiu būdu nužudytas – jis patyrė sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimą ir sumušimą.
