Lazdynų baseino statybos užtruks daugiau nei penkmetį, o antrajame pagal dydį šalies mieste toks objektas iškilo mažiau nei per dvejus metus, sostinė stadioną brangiai stato tris dešimtmečius, Kaunas – dvejus metus ir pigiai. Kodėl tokie skirtumai?
Dabar žadama, kad Lazdynų baseinas duris atvers tik kitąmet – vasario 14-ąją. Ir tai dar tik skustas ir luptas, nes trūks SPA ir pirčių zonų. Sostinėje nacionalinio stadiono griovimo darbai, prasidėję sausį, tęsiasi iki šiol, nors žadėta, kad užteks keturių mėnesių.
Kaune Dariaus ir Girėno stadiono gerokai sudėtingesnis ardymas užtruko tik tris savaites. Sąrašą būtų galima tęsti mažesniais objektais, bet pasitenkinsime šiais. Įspūdingi ir kainų skirtumai. Kaune stadionas ne tiktai jau nugriautas, bet ir pastatytas naujas. Ir tik už 43 mln. eurų.
Numatyta nacionalinio stadiono Vilniuje kaina – 153,4 mln. eurų, bet dar nežinia, kiek ji pakils. Juolab kad Kaunas baseinui Nemuno saloje atseikėjo 25,8 mln. eurų ir jį jau turi, o Lazdynų baseinas, kuris dar neatidarytas, jau pabrango 8,5 mln. eurų. Kokia čia velniava?
Suranda kuo pasiteisinti
Nusifotografavęs prie pripildyto vandens Lazdynų baseino su statybininko šalmu meras Remigijus Šimašius šią savaitę sugebėjo išspausti tiktai sakinį, kad atidarymo reikėtų laukti po dviejų arba trijų mėnesių.
Beje, vicemeras Valdas Benkunskas 2021-aisiais džiūgavo, kad baseinas bus atidarytas šių metų pirmojoje pusėje. Pasirodo, gerokai prašovė su data.
Taip, girtis nelabai yra kuo, nes tik dabar 99 proc. darbų baseine atlikti. Sunku ir suskaičiuoti, kiek kartų baseino atidarymas buvo atidedamas. O štai pasiteisinti visada galima surasti kuo: tiekimo grandinės sutrikimai, vėluoja užsakymai.
Anksčiau buvo užuominų, kad statinio užbaigtumo pripažinimo dokumentai be SPA ir pirčių zonų nebus pasirašyti, tačiau dabar savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas aiškino, kad jos bus įrengiamos atskirame korpuse, baseinui jau veikiant.
Iki tol vietoj SPA zonos bus suformuota laikina poilsio zona. Savivaldybė ir vėl turi pasiteisinimą: šis sprendimas priimtas dėl didelių techninių klaidų statybų techniniame projekte. O kas, jeigu ne savivaldybė, jį palaimino?
Privertė sugrąžinti skolą
Olimpinis baseinas su 50 metrų takeliais, 1,2 tūkst. vietų žiūrovams, pirtimis ir treniruočių salėmis vietoj nugriauto sovietmečio baseino pradėtas statyti 2017-aisiais. Kiek baseinas kainuos? Pirminės sutarties su įmone „Irdaiva“, kurią teko nutraukti, vertė siekė 25,9 mln. eurų.
Bendrovei už įvykdytus darbus išmokėta 13,2 mln. eurų. Sutartis su bendrove Panevėžio statybos trestu, įskaitant ir papildomus palikto broko taisymo darbus, sudaryta už kiek daugiau nei 21,2 mln. eurų.
Taigi Vilnius sumokės beveik 35 mln. eurų. Tai net 10 mln. eurų daugiau nei Kaunas. Bet tai dar ne viskas. Šią savaitę paaiškėjo, kad savivaldybė Lazdynų baseino statybas finansavusiam ir faktoringo sutartį su viena statybų rangovių sudariusiam SEB bankui privalo grąžinti visą skolą su delspinigiais – 621 tūkst. eurų.
Taip galutinai nusprendė Aukščiausiasis teismas. Jis panaikino sausį priimtą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuris savivaldybės skolą bankui sumažino 245,4 tūkst. eurų, ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai sausį priimtą nutarimą.
Aukščiausiojo teismo teigimu, vienašališkai nutraukusi rangos sutartį savivaldybė neteko teisinio pagrindo sustabdyti prievolės vykdymą rangovei nepateikus garantijos ir nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
Savivaldybė jau yra atsiskaičiusi su SEB banku pagal teismo sprendimą. Ar ji neatsisako ketinimų pradėti teisines procedūras, kad kompensuotų skirtumą nuo pradinės baseino kainos?
„Ketinimų neatsisakome, bet galutinę žalą galėsime apskaičiuoti tik visiškai užbaigę projektą. Šiuo metu specialistai vertina visą informaciją, renka duomenis ir spręs dėl tolesnių veiksmų, kurie labiausiai užtikrins savivaldybės interesus“, – dėstė G.Grubinskas.
Gali rengti net olimpiadą
Tuo metu rugsėjį Kaune, Nemuno saloje, atidarytas Tarptautinės plaukimo federacijos reikalavimus atitinkantis olimpinis baseinas. Nemuno saloje pastatytas 50 metrų baseinas su dešimt takelių ir papildomu 25 metrų baseinu.
Prie baseino įrengtos tribūnos žiūrovams, kur varžybas galės stebėti 528 žiūrovai. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pasidžiaugė, kad dabar miestas gali rengti bet kokias sporto varžybas, net olimpiadą. Skirtingai nei Vilnius.
Ir Kauno baseinas yra užbaigtas, su SPA ir pirčių zonomis, restoranu ir kavinėmis. Ne taip kaip Vilniaus, kur trūks ir to, ir ano. Be to, Kauno baseino kaina beveik 10 mln. eurų mažesnė negu Vilniaus.
Stebisi sostinės užmojais
Spalį Kaune po rekonstrukcijos duris atvėrė Dariaus ir Girėno stadionas – vienas didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse. Atliktus darbus net sunku vadinti rekonstrukcija, nes stadionas buvo pradėtas statyti nuo žemės paviršiaus nušlavus senąjį.
Galutinė stadiono kaina siekė apie 43 mln. eurų – tai apie 10 mln. eurų brangiau, palyginti su pradiniu pasiūlymu. Generalinis rangovas bendrovė „Autokausta“ stadioną pastatė už 31,7 mln. eurų.
Dar 8 mln. eurų teko atseikėti Turkijos bendrovei „Kayi Construction“, kuri 2018-aisiais pradėjo stadiono rekonstrukciją, bet po poros metų sutartį su rangovu savivaldybė nutraukė, nes jis nesilaikė įsipareigojimų. Tiesa, 2 mln. eurų netesybų Kauno savivaldybei pavyko susigrąžinti. Likusios išlaidos – statybos aikštelei įrengti, parengiamiesiems darbams.
„Trisdešimt antrieji metai nepriklausomybės ir Lietuva nesugebėjo pasistatyti stadiono. Bet yra taip, kaip yra“, – per stadiono atidarymą kalbėjo V.Matijošaitis.
Paklaustas apie pabrangimą V.Matijošaitis teigė, kad kaina gerokai mažesnė nei išlaidos, kurios numatytos Vilniaus stadionui.
„Manau, kad stadionas pastatytas labai laiku, protingai. O jeigu pasigilintumėte, kiek kainuos ateityje Vilniaus stadionas, tai aš išvis nesuprantu. Aš būdamas verslininkas nesu matęs tiek pinigų vienoje vietoje“, – pridūrė jis.
Užtruktų tik dvejus metus
Už kiek kauniečiai pastatytų stadioną Vilniuje? „Autokaustos“ vadovas Juozas Kriaučiūnas svarstė, kad statybos darbai kainuotų apie 80 mln. eurų. Dar, žinoma, reikėtų pridėti medžiagų, darbo jėgos pabrangimą.
„Visa kita, kas įskaičiuota į Vilniaus stadiono kainą, nežinau kam“, – šyptelėjo iš turkų stadiono statybos estafetę perėmusios „Autokaustos“ vadovas J.Kriaučiūnas.
Jo įsitikinimu, pačiam darbui atlikti prireiktų daugiausia dvejų metų. Juolab kad projektavimo darbus galima būtų atlikti jau pradėjus parengiamuosius darbus, nes techninis projektas jau yra.
Paklaustas, kodėl Vilniui taip nesiseka statyti stadiono, J.Kriaučiūnas išdėstė savo nuomonę: „Sostinėje konkursą laimėjo statybų valdymo įmonė, kuri neturi savo technikos, pajėgumų. Apskritai tai yra Vilniaus problema.“
Pateikė ne vieną patarimą
Pagrindinis darbų rangovas „Autokausta“ apskaičiavo, kad stadione Kaune dirbo apie pusę tūkstančio statybininkų.
„Užbaigti kitų rangovų pradėtą darbą yra sunkiau, nei pradėti nuo nulio. Tokio dydžio daugiafunkcį objektą pastatyti per dvejus metus yra iššūkis, o per dvejus pandemijos metus ir dar prasidėjusio karo kontekste – dar daugiau niuansų“, – prisipažino J.Kriaučiūnas.
Tuo metu nacionalinį stadioną Vilniaus valdžia žada užbaigti tik 2025-aisiais, nors kas tuo gali patikėti? Juolab kad statybos turėjo prasidėti šiemet, o dar nenugriauti senieji griaučiai.
Apie iššūkius pradėjus statybas mėgsta kartoti sostinės savivaldybė. J.Kriaučiūnas taip pat neneigė, jog pradėjus darbus Dariaus ir Girėno stadione paaiškėjo, kad senosios konstrukcijos, kurias iš pradžių numatyta palikti, buvo popierinės.
Jas teko griauti ir statybą pradėti nuo pradžių. Tačiau darbai nevyko beveik metus kaip Vilniuje, nors Kaune niekas betono net neketino sprogdinti, nelakstė skeveldros į namus ir automobilius. J.Kriaučiūnas pabrėžė, kad darbai buvo didesnės apimties negu Vilniuje, nes teko griauti ne tik griaučius, bet ir betonines tribūnas.
Jas pavyko išardyti pneumatiniais kaltais, to nesiseka padaryti Vilniui. „Autokaustos“ nuosavybė – 450 vienetų technikos.
„Jei prie kiekvienos atramos pastatysi po ekskavatorių, ardysi savaitę, o ne mėnesius“, – dalijo patarimus vilniečiams J.Kriaučiūnas.
Vilniaus vadovai aiškino, kad nacionalinio stadiono konstrukcijų ardymo darbai ištęsti siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų aplinkiniams gyventojams. J.Kriaučiūnui tai atrodo nelogiška: „Gyventojams daug mažiau nepatogumų, jeigu darbą padarai greitai, nekaleni amžinai kaip genys.“
Dėl vejos tarėsi su mokslininkais
Bene didžiausiu iššūkiu Kauno stadione tapo vejos įrengimas. Čia įrengta hibridinė veja. Ji nesėta, kaip iki šiol buvo įprasta Lietuvoje, o paklota.
„Bendradarbiavome su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkais, kad jie paruoštų Lietuvos klimatui tinkamą vejos sėklų sudėtį. Į stadioną buvo suvežta apie 300 savivarčių pagal mokslininkų skaičiavimus ir formules paruošto specialaus žemės substrato.
Jis turi išlaikyti žolei reikalingas maistines savybes, bet kartu būti laidus vandeniui. Kad veja būtų sausa, jei rungtynes tektų rengti iš karto po stipraus lietaus“, – pasakojo J.Kriaučiūnas.
Kad būtų pagerintos natūralios vejos atsparumo ir ilgaamžiškumo savybės, ji kas 2 centimetrus per visą stadiono plotą sudygsniuota plastikinėmis 18 centimetrų ilgio gijomis. Šiuos darbus atliko Šveicarijos įmonė, turinti patirtį įrengiant veją geriausiuose pasaulyje Paryžiaus ir Londono stadionuose.
Įvertinus Lietuvos klimatą stadione įrengta veja automatiškai laistoma ir šildoma. Kad futbolo rungtynes būtų galima žaisti ir žiemą, stadione po veja išvedžiota 33 kilometrai šildymo vamzdelių.
Be to, šalia Kauno stadiono įrengta 250 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Vilniuje tokia nenumatyta. Po rekonstrukcijos Kauno stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidėjo iki 15 tūkst., o visos tribūnos uždengtos stogu. Tiek pat vietų žiūrovams numatyta ir nacionaliniame stadione, nors dabar jau pasigirsta balsų jų skaičių didinti.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
