Nuo kitų metų gyventojams didėja dar vieni mokesčiai, bet kauniečiai kol kas gali džiaugtis - Kas vyksta Kaune

Nuo kitų metų gyventojams didėja dar vieni mokesčiai, bet kauniečiai kol kas gali džiaugtis

delfi.lt / Vytautas Budzinauskas 2022/12/05 09:52
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Gyventojams nuo kitų metų brangsta ne tik energijos ištekliai ir vanduo, bet daliai išaugs ir atliekų tvarkymo kaina. Šį pokytį lemtų keliskart augantis vadinamasis sąvartynų mokestis ir bendra infliacija. Atliekų tvarkymo centrai sako, kad mokesčio didinimui laikas pasirinktas netinkamai, o ministerija ramina, jog vietinės rinkliavos augimas būtų palyginti nedidelis.

Konkrečius sprendimus priims kiekviena savivaldybė atskirai, kai kur jie jau paaiškėjo. Vertinant įvairius skaičiavimus, metinis vietinės rinkliavos augimas šeimai vidutiniškai siektų bent keletą eurų, bet gali būti ir didesnis.

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Žilvinas Šilgalis sako, kad greičiausiai, kaip ir buvo prognozuojama, išvengti atliekų tvarkymo kainų kilimo gyventojams nepavyks.

„Tai lemia tiek dar praėjusių metų pabaigoje Aplinkos ministerijos siūlymu Seime padidintas taip vadinamas sąvartyno „vartų“ mokestis, kuris buvo padidintas net 5 kartus (iki 50 eurų už toną), tiek atliekų degintojų padidintos atliekų deginimo kainos (apie 25 proc.), taip pat pabrangusios atliekų vežimo deginti sąnaudos (apie 20 proc.)‟, – sako Ž. Šilgalis.

Jis priduria, kad kainos kils ir dėl išaugusių elektros sąnaudų (iki 3 kartų), ir esą dėl situacijos rinkoje – atliekų vežėjų padidintos komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iki atliekų apdorojimo įrenginių kainos.

„Šiuo metu regioniniai atliekų tvarkymo centrai skaičiuoja padidėjusias sąnaudas ir dalis savivaldybių regionų atliekų tvarkymo kainas planuoja pakelti jau nuo ateinančių metų sausio 1 dienos, kai kuriose savivaldybėse kainos jau į didesnę pusė keitėsi ir šiais metais, dar kiti tai ruošiasi daryti ateinančių metų eigoje‟, – teigia Ž. Šilgalis.

Pasak jo, koks tikslus galimas padidėjimas, bus galima pasakyti atlikus skaičiavimus atskirose savivaldybėse, įvertinus visas padidėjusias sąnaudas bei atliekų srautų dinamiką skirtinguose Lietuvos regionuose.

Žilvinas Šilgalis / DELFI nuotr.

Ministerija: vienas mažiausių tarifų ES

Aplinkos ministerija turi savo argumentų dėl mokesčio.

„Šiuo metu galiojantis sąvartyno mokesčio tarifas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Kuo greičiau didinti sąvartyno mokestį Lietuvai rekomendavo tiek Europos Komisija (EK), tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

Be to, didinti sąvartyno mokestį būtina ir dėl to, kad toliau mažėtų atliekų, šalinamų sąvartynuose, kiekis bei nebūtų paskatos sąvartyną visada naudoti kaip atsarginę, pigesnę alternatyvą‟, – komentuoja Atliekų politikos grupės vyresnioji patarėja Neringa Paškauskaitė.

Pasak jos, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 metais sąvartynuose pašalinta 17 proc. susidariusio komunalinių atliekų kiekio, prognozuojama, kad 2021 metais gali būti pašalinta tik 10 proc. N. Paškauskaitė atkreipia dėmesį, kad sąvartyno mokestis ir su tuo susijusios papildomos sąnaudos skaičiuojamos tik nuo realiai pašalinamo kiekio.

„Dėl to bet kokie skaičiavimai dėl sąvartyno mokesčio įtakos gyventojų sąskaitoms yra sąlyginiai. (…) Aplinkos ministerijos specialistų skaičiavimais, vertinant, kiek dėl padidėjusio sąvartyno mokesčio gali padidėti namų ūkiams tenkančios išlaidos komunalinių atliekų tvarkymui, kaip pavyzdį naudotume Alytaus regiono viešai skelbiamą informaciją.

Šio regiono gyventojų mokamos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydis galėtų didėti apie 6 proc. Tai reikštų, kad vidutinės namų ūkiui Alytaus regione per mėnesį tenkančios atliekų tvarkymo išlaidos padidėtų apie 0,30 euro‟, – sako ministerijos specialistė.

Kitaip tariant, per metus tokiu atveju šeima papildomai turėtų sumokėti 3,6 euro brangiau.

N. Paškauskaitė pabrėžia, kad atliekų tvarkymo kaina priklausys ir nuo kitų veiksnių, pačių savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) pastangų: pavyzdžiui, ar bus pasinaudota naujais kvietimais gauti paramą biologinių, tekstilės, kitų antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrai plėsti, ar bus keičiami komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros principai.

Kelių didžiųjų miestų skaičiavimai

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius pabrėžia, kad centras yra tik viena iš atliekų tvarkymo grandžių, o rinkliavos dydį lemia ir infliacija, darbo užmokesčio augimas.

Skaičiuodamas, kiek galėtų brangti atliekų tvarkymas, jis teigė, kad vidutiniškai iš vieno namų ūkio mišraus komunalinio srauto apie penktadalį sudaro atliekos, kurių negalima perdirbti ar sudeginti. Tad jeigu dabar minėtas mokestis yra iš tiesų 15 eurų už toną, o iš jų į rinkliavą patenka penktadalis, tai yra, 3 eurai, – tuomet iš padidėjusio iki 50 eurų mokesčio pateks 10 eurų per metus.

Tomas Vaitkevičius / DELFI nuotr.

„19 proc. nuo kiekvienos tonos: tai galime paskaičiuoti, kad 2,5 žmonių šeima generuoja per metus apie 1 toną atliekų. Toje tonoje mokesčio dalis yra apie 200 kg – iškeliauja į sąvartyną.

Tai reiškia, nuo 15 eurų penktadalis – 3 eurai. Kai tik užauga iki 50 eurų, mes jau turime kitus skaičius – 10 eurų, kuriuos sumokame už tai, kad pašaliname sąvartyne. Toks gali būti poveikis‟, – kalbėjo T. Vaitkevičius.

Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) komentuoja, kad rinkliavos dydį už atliekų tvarkymą kitiems metams tvirtina Vilniaus miesto savivaldybė. Šis klausimas bus svarstomas savivaldybės tarybos posėdyje gruodžio 14 dieną.

Klaipėdoje jau tiksliai suskaičiuoti galimi pokyčiai. Savivaldybės administracija parengė tarybos sprendimo projektą dėl vietinės rinkliavos dydžių pakoregavimo.

„Planuojama, kad metinė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą gali didėti 25 proc. (pavyzdžiui, 50 kv. metrų butui metinė vietinė rinkliava didėja 9 eurais per metus (0,75 euro per mėnesį), 60 kv. metrų butui – 10,80 euro per metus (0,83 euro per mėnesį)‟, – komentuoja Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Anot jos, pagrindinės didėjimo priežastys yra būtinųjų sąnaudų, kurias patiria Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, tvarkydamas komunalines atliekas, didėjimas: atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos nuo kitų metų sausio, palyginti su pernai, kyla apie 70 proc., nes auga komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo kaina.

Taip pat, kaip jau minėta, didėja mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis. R. Jievaitienė skaičiuoja, kad jo augimas gali būti dar didesnis.

„Lyginant su 2022 metais, kitąmet šio mokesčio dydis padidėja nuo 15 iki 50 eurų už toną. Be to, šis mokestis yra indeksuojamas vertinant infliaciją nuo 2018 metų gruodžio iki 2023 metų gruodžio mėnesio. Šiandien infliacija nuo 2018 metų sudaro 36 proc., todėl planuojama, kad indeksuotas sąvartyno mokestis 2023 metų gali siekti 68,45 euro už toną‟, – teigia Klaipėdos savivaldybės atstovė.

Galiausiai ji vardija elektros kainų didėjimą, nes elektrą Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras perka biržos kainomis (elektros kaina didėja apie 4 kartus), kuro kainų augimą (beveik du kartus, palyginti su pernai), palūkanų bankui sąnaudų didėjimas (dėl „Euribor‟ augimo) ir kitus veiksnius.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorė Roma Budrienė patvirtina, kad pagrindinės brangimo priežastys yra elektros, kuro kainų augimas, sąvartyno mokesčio augimas. Ji pažymi, kad nors mokesčio didinimo logika suprantama (kuo daugiau atliekų išrūšiuoti, perdirbti, nelaidoti sąvartynuose), tačiau vien tai problemos neišspręs.

„Jei ši ekonominė priemonė paskatintų tvaresnį atliekų tvarkymą – būtų naudinga visiems. Tačiau vien mokesčio padidinimas problemos neišspręs. Išrūšiuoti atliekas KRATC ar kiti Lietuvos atliekų tvarkytojai sugeba, tačiau nėra jų kur dėti – nėra sukurta pakankama perdirbimo sistema‟, – teigia R. Budrienė.

Tuo metu Kaune rinkliavos dydis augti neturėtų, „Delfi‟ sakė Kauno regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Laurynas Virbickas.

VAATC direktorius T. Vaitkevičius, kaip ir Klaipėdos savivaldybės atstovė R. Jievaitienė, pažymi, numatomi 50 eurų gali reikšti ir didesnę sumą.

„Įstatyme šiuo metu yra absoliučiai absurdiška taisyklė, kad mokesčio dydis apskaičiuojamas atgal (…). Realų mokesčio dydį mes sužinosime, pavyzdžiui, už šiuos metus – pagal dabartinį reguliavimą – tiktai kitų metų vasarį arba kovą, kai bus nustatytas indeksas. Tai 2024 metais tikriausiai mes išsiaiškinsime, kad mokestis iš tiesų – 65 eurai‟, – sako jis.

„Ačiū, kad Aplinkos ministerija nuo vasaros juda su įstatymo projektu, kad ta indeksavimo sistema turėtų keistis, bet kol kas kažkur koridoriuose yra‟, – pridūrė direktorius.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba lapkričio pabaigoje patvirtino komunalinių atliekų tvarkymo kainas.

Seimas pritarė, kad nuo kitų metų daugiau nei tris kartus didinamas taršos mokestis, o tai, žinoma, didina kainą ir gyventojams, ir verslui. Stengiamės kiek įmanoma labiau sumažinti panevėžiečių finansinę naštą“, – miesto savivaldybės svetainėje cituojamas administracijos direktorius Tomas Jukna.

Naujienų portalas sekunde.lt skaičiuoja, kad nuo Naujųjų panevėžiečiai už atliekas mokės beveik 42 proc. daugiau nei dabar.

Savivaldybė nurodo, kad daugiabučių gyventojams (naudojantiems kolektyvinius konteinerius) pastovioji rinkliavos dalis sieks 1,77 euro butui, kintamoji – 2,73 euro gyventojui. Privačių namų gyventojams pastovioji dalis sieks 2,67 euro namui, kintamoji – 2,73 euro gyventojui (visi tarifai be PVM).

Atliekos / R. Tenio nuotr.

Ar apsimoka rūšiuoti?

Vienas iš klausimų, kurie gali kilti gyventojams: ar brangstant paslaugoms apskritai verta papildomai stengtis, rūšiuoti atliekas? Pašnekovai, nors ir kritikuodami mokesčio augimą, tikina, kad verta.

„Visi tie kaštai, kurie auga, jie susiję su tomis atliekomis, kurias generuojame. Jeigu jų negeneruotume, tai atitinkamai ir tų kaštų nereikėtų. Ir kuo mažiau atliekų, tuo kaštų mažiau‟, – sako T. Vaitkevičius.

Ž. Šilgalis teigia, kad būtų klaidinga manyti, jog rūšiuoti neapsimoka.

„Rūšiuoti yra būtina ne tik dėl aplinkosauginių dalykų, tačiau ir dėl finansinių, kadangi už išrūšiuotų atliekų išvežimą ir sutvarkymą gyventojams mokėti nereikia.

Pagal teisės aktus tai yra gamintojų bei importuotojų atsakomybė ir jie privalo apmokėti visus išrūšiuotų pakuočių sutvarkymo kaštus, tačiau rūšiavimo efektyvumas negerėja taip greitai, kaip auga atliekų tvarkymo dedamųjų kainos, ypač pastaruoju laikotarpiu, kai praktiškai viskas be išimties brangsta‟, – sako jis.

Pasak asociacijos prezidento, jeigu visi gyventojai būtų iki galo aprūpinti rūšiavimui būtinais konteineriais ir visi tvarkingai rūšiuotų, tai stipriai sumažėtų mišrių komunalinių atliekų, už kurias gyventojams ir tenka pareiga susimokėti per rinkliavą.

„Kadangi nemaža dalis gyventojų dar apskritai nerūšiuoja arba rūšiuoja netinkamai, tad ir gerai šitai darantiesiems tenka mokėti daugiau. Tam, kad rūšiavimas augtų, vien infrastruktūrą dar labiau išplėsti taip pat nepakanka, nes būtina geriau ir dar aiškiau įtvirtinti gamintojų ir importuotojų atsakomybę, būtinos ir švietėjiškos programos, edukacijos, kurios didintų žmonių sąmoningumą‟, – teigiama komentare.

T. Vaitkevičius prognozuoja, kad su laiku atsiras ir tikslesnė apskaita, kiek žmonės išmeta mišraus komunalinio srauto.

„Manau, kad vidutiniame laikotarpyje tikrai pamatysime labai daug konteinerių, kur bus būgnai su svėrimais, svoris labiau kontroliuojamas ir labiau atsispindės mūsų sąskaitose (…).

Tiktai reikia aiškiai suvokti: jeigu norime sverti, tai tam reikia pinigų, nes visas svėrimas, IT sistemos, svorio kontroliavimo priemonės – jos kainuoja ir kainuos pakankamai didelius pinigus. Ir čia turbūt tas pagrindins stabdis, neleidžiantis aktyviai to realizuoti‟, – sako pašnekovas.

Anot jo, nors taip atsirastų „daugiau teisingumo: tie, kurie daugiau išmeta, daugiau pradeda mokėti, tiek kurie mažiau – mažiau‟, bet tai nebūtinai reikš bendrą kaštų mažėjimą: tiesiog keistųsi jų persiskirstymas tarp atliekų turėtojų.

Ž. Šilgalis sakė, kad „po sąvartyno mokesčio padidinimo degintojai taip pat padidino savo kainą, todėl šalinimas sąvartynuose vis tiek liko pigiausiu atliekų sutvarkymo būdu“, tačiau esą ne iš tos pusės pradėjus galiausiai tikslas nepasiektas, bet pabranginta visa atliekų tvarkymo grandinė gyventojams.

T. Vaitkevičius teigia, kad atliekų perdirbimo pajėgumai Lietuvoje „švelniai tariant, yra apie nieką – nepakankami‟.

„Ir, mano požiūriu, sprendimas didinti mokestį šiuo metu visiškai nesavalaikis. (…) Dabar kaip tik vyksta (pakuočių) reforma, pagal visus terminus, tikimasi, kad ji bus įgyvendinta per ateinančius metus. Tačiau mokestis didėja jau dabar. Ir mokestis kris ant žmonių, nesulaukusių pakuočių reformos‟, – teigia T. Vaitkevičius.

„Kyla klausimas: ką tvarkytojai turėtų daryti, jeigu perdirbimo pajėgumų nėra, deginimo pajėgumai nepakankami, tai vienintelis kelias tuomet – vežti į mišką. Tikiuosi, ne to Seimas siekia. Iš esmės, žmonių baudimas už vartojimą‟, – priduria jis.

Šiukšlių išvežimas / R. Tenio nuotr.

Aplinkos ministerijos atstovė N. Paškauskaitė sako, kad mokesčiu kartu siekiama užkardyti kelią atliekų importui. Kaimyninės šalys, kuriose sąvartyno mokestis yra didesnis nei Lietuvoje, yra suinteresuotos jas tvarkyti pas mus. Pavyzdžiui, Lenkijoje sąvartyno mokestis siekia 61 eurą už toną, Suomijoje – 70 eurų, Danijoje – 79 eurus.

„Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei norint užtikrinti, kad šalinimas sąvartyne taptų brangiausia atliekų tvarkymo alternatyva, taip prisidedant prie atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo ir žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo, 2021 metais priimtas Aplinkos ministerijos inicijuotas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimas, kuriame numatyta nuo 2023 metų nustatyti 50 eurų už toną sąvartyno mokesčio tarifą‟, – argumentuoja ministerija.

Pasak jos, sąvartyno mokesčio lėšos naudojamos Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos tikslams įgyvendinti, pavyzdžiui, skiriant dotacijas savivaldybėms, finansuojant atliekų tvarkymo sistemų kūrimą, funkcionavimą ir vystymą, taigi, „grįžta“ savivaldos institucijoms.

2021–2023 metais iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos suplanuota skirti apie 10 mln. eurų dotacijoms savivaldybėms ir regioninių atliekų tvarkymo centrams rūšiuojamojo antrinių žaliavų, biologinių atliekų ir tekstilės atliekų surinkimo priemonėms įsigyti, asbesto atliekoms iš gyventojų surinkti, bešeimininkėms padangoms surinkti ir sutvarkyti.

Seimas pernai gruodį priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2023 metų nutarta didinti mokestį už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne ir išplėsti mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą, pranešė Seimo kanceliarija.

Aplinkos ministro Simonas Gentvilas anksčiau tvirtino, kad 50 eurų tarifas už toną nėra didelis ir Lietuva vis tiek liktų pigiausių sąvartynų šalis. Pasak jo, gąsdinimas, kad taršos mokestis reikšmingai pakels gyventojų sąskaitas, nėra tiesa.

„Sąvartynai turėtų tapti tik galutine alternatyva tam, ko neįmanoma išrūšiuoti ir pakartotinai panaudoti“, − pabrėžė S. Gentvilas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA