Nuo karo Ukrainoje pradžios, į pagalbos teikimą ukrainiečiams bent kartą savanoriškai įsitraukė beveik 47 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiai savanoriškai veiklai jie jau paskyrė daugiau kaip pusantro milijono valandų savo laiko. Savanorystė Lietuvoje auga ir keičiasi. Jei iki covid-19 pandemijos pradžios savanoriškoje veikloje daugiausiai dalyvavo moksleiviai ir studentai, tai prasidėjus pandemijai, vėliau užplūdus nelegaliems migrantams, prasidėjus karui Ukrainoje, į savanorišką veiklą aktyviai įsitraukė įvairaus amžiaus, įvairių profesijų žmonės.
„Minint Tarptautinę savanorių dieną, labai noriu padėkoti visiems Lietuvos žmonėms, įsitraukusiems į įvairias savanorystės veiklas, skyrusiems savo laiką, pastangas ir rūpestį visiems tiems, kam to reikia labiausiais. Labai svarbus ir savanorių prisidėjimas padedant nuo karo nukentėjusiems Ukrainos žmonėms. Deja, karo veiksmai nesibaigia, tad mūsų visų susitelkimas yra labai svarbus. Negalime pavargti teikidami pagalbą Ukrainai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Nuo karantino paskelbimo 2020 m. kovą į trumpalaikę ar ilgalaikę savanorystę įsitraukė daugiau nei 11 tūkst. žmonių, kurie skyrė tūkstančius valandų savo laiko pandemijos pasekmėms ir migrantų krizei įveikti.
Savanorystės augimą rodo ir atlikta gyventojų apklausa. 2020 m. savanoriškoje veikloje bent kartą per paskutinius 12 mėnesių sakė dalyvavę 14,6 proc. o 2021 m. – 16 proc. Lietuvos gyventojų.
Kaip rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime žiniasklaidai, daug metų savanoriaujantis ir aktyviai į savanorišką veiklą įsitraukęs pandemijos bei karo Ukrainoje metu aktorius ir režisierius Paulius Tamolė sako, kad savanorystė padeda realizuoti save, praturtina ir suteikia galimybę prisidėti prie savo valstybės kūrimo.
„Per pandemiją mes pamatėme kokia svarbi savanorystė, kad būtent savanoriaudami, atiduodami dalelę savo laisvalaikio, savo jėgų, žmogiškųjų resursų, mes galime kurti savo valstybę, prisidėti prie jos gerovės. Tai yra labai svarbu. Pandemijos metu užgimusios pilietinės veiklos vėliau išaugo į bendraminčių savanorių grupes, kurios susitelkė pagalbai Ukrainai“, – sako P. Tamolė, vienas iniciatyvos „Stiprūs kartu“ kūrėjų.
Daugiau šia tema
2022-ieji – savanorystės metai
2022-ieji yra Seimo paskelbti Savanorystės metais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiemet dar didesnį dėmesį skiria visuomenės įsitraukimui į savanorišką veiklą. Kuriamas savanoriškos veiklos kokybės standartas, organizuojami mokymai savanoriams ir asmenims, dirbantiems su savanoriais, investuojama į jų kvalifikacijos tobulinimą, skatinamas dalijimasis gerąja patirtimi, šios patirties sklaida, didinamas savanoriškos veiklos žinomumas.
Šiemet surengtuose mokymuose žmonėms, dirbantiems su savanoriais, dalyvavo daugiau nei pusantro šimto asmenų. Visose Lietuvos apskrityse kartu su partneriais vykdytos veiklos, skirtos savanorystei populiarinti, dalintasi savanorystės patirtimis ir informacija apie savanorystės galimybes.
„Stiprios nevyriausybinės organizacijos gali užtikrinti gerą kokybišką savanorystę. Siekiame stiprinti organizacijas, duoti joms įrankius ir galimybę veikti. Papildomai mes įgyvendiname priemones, kurios skirtos ilgalaikei savanorystei skatinti. Tyrimai rodo, kad apie 60 proc. savanorių šia veikla užsiima trumpą laiką. Norėtume, kad mūsų visuomenės nariai išsiugdytų įprotį savanoriauti, kad tai jiems taptų savaime suprantama gyvenimo dalimi. Savanorystė, ypač ilgalaikė, skatina žmones tapti labiau pilietiškais“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus patarėja Justina Lukaševičiūtė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skatina jaunimo įsitraukimą į savanorystę. Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių pasaulyje, kuri valstybės lėšomis remia ilgalaikę savanorišką tarnybą.
Per šiuos metus, konsultuojantis su nevyriausybinėmis organizacijomis, buvo peržiūrėtas Savanoriškos veiklos įstatymas ir parengtas jo pakeitimo projektas. Taip pat parengta pilietinio pasipriešinimo stiprinimo programa savanoriams, atlikti tyrimai dėl jaunimo savanorystės ir bendrai visuomenės skatinimo įsitraukti į savanorišką veiklą. Kartu su Finansų ministerija pradėtas vykdyti savanorių veiklos registravimas, įtraukiant ir organizacijų ataskaitas.
Kodėl naudinga būti savanoriu?
Stipri savanorystės kultūra ir skatinama savanoriška veikla yra ypatingai svarbi tvarios ir pilietiškai atsakingos visuomenės formavimui. Savanoriška veikla užsiimantys žmonės geriau vertina savo pilietinę galią, yra atsakingesni visuomenės nariai, geriau geba integruotis į visuomenę, prisitaikyti prie pokyčių. Savanoriai geba lengviau persiorientuoti besikeičiančioje darbo rinkoje, persikvalifikuoti ar praktikoje pritaikyti neformaliai įgytas kompetencijas. Šie žmonės labiau empatiški ir linkę reaguoti į kaimynų ar bendruomenės narių problemas, aktyviai veikti sprendžiant vietos ar nacionalines valstybės problemas, ieškoti inovatyvių sisteminių problemų sprendimo būdų.
Atlikti tyrimai įrodo, kad savanoriškoje veikloje dalyvaujantys ar dalyvavę asmenys savo pilietinę galią vertina geriau, nei nedalyvaujantys.
Savanorišką veiklą galima surasti čia.
