Turtas Kaune: nusidėvėjęs, nereikalingas, netinkamas naudoti ir... neišlikęs - Kas vyksta Kaune

Turtas Kaune: nusidėvėjęs, nereikalingas, netinkamas naudoti ir… neišlikęs

R. Tenio nuotr.

Šančiai bus apvalyti nuo kai kurių griuvenų, ir tai – tik į gera privačių statytojų bei verslininkų pastangomis kasmet gražėjančiame Kauno miesto rajone. Nemažai gerų darbų čia nuveikusi ir miesto savivaldybė. Bene ryškiausius Šančių paveikslo pokyčius nulėmė prieš keliolika metų nutiesta nauja, miesto centrą su Panemune bei kitais rajonais jungianti pagrindinė Šančių arterija – A. Juozapavičiaus prospektas.

Tačiau ta pati Kauno miesto savivaldybė, užsimojusi lygiagrečiai prospektui Nemuno pakrantėje nutiesti dar vieną „arteriją“ (nors tam atkakliai priešinasi vietos gyventojai), kažkaip tik dabar apsižiūrėjo, jog iki šiol nesusitvarkė kai kuriuose „objektuose“, kurios valdo patikėjimo teise.

Todėl lapkritį, priešpaskutiniame šiemetiniame posėdyje miesto taryba priėmė sprendimą pripažinti netinkamu (negalimu) naudoti dėl fizinio ir funkcinio (technologinio) nusidėvėjimo neišlikusį valstybei nuosavybės teise priklausantį, Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą.

Tai – senų seniausiai apleistas, pagal savo paskirtį dešimtmečius netarnaujantis ir baigiamas „išnešioti“ dalimis pastatas – mokykla (buvęs bendras plotas – 933,06 kv.) su kiemo statiniais (tvora, šuliniu) Kranto 3-iojoje g. 5. Tai – gamybinis, pramonės pastatas (bendras plotas – 261,35 kv. m), pagalbinio ūkio pastatas (užstatytas plotas – 12,06 kv. m), dar vienas toks (užstatytas plotas – 36,24 kv. m) ir kiti inžineriniai statiniai (kiemo aikštelė, tvora) Vilnų g. 6.

Tuo pačiu miesto politikų priimtu sprendimu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis įpareigotas organizuoti išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro ir kito panašaus NT, – 24/100 ūkinio pastato Sodų g. 46 dalį ir kitą turtą ne Šančiuose, bet Aleksote (savivaldybei patikėtą valstybei priklausantį administracinį pastatą bei kitus inžinerinius statinius H. ir O. Minkovskių g. 90).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, valstybės ir savivaldybių turtas pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jis fiziškai nusidėvi, kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga. Įstatyme nurodyta, kad sprendimą dėl tokio pripažinimo priima turto valdytojas.

Kodėl valdytojas (kad ir mokyklos pastato Šančiuose atveju) sprendimą priėmė tik tada, kai to pastato beveik nebeliko, politikams, tuo pačiu, ir visuomenei, miesto savivaldybės tarybos posėdyje niekas nepaaiškino. Tiesiog konstatavo faktą, kurį šių metų spalį patvirtino dar 2017-ųjų birželio 28-ąją Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Nereikalingų arba netinkamų (negalimų) naudoti nekilnojamųjų (negyvenamųjų) daiktų apžiūros komisija.

Politikams pateiktame Aiškinamajame rašte minima, jog Nekilnojamojo turto registre nurodytais 1986 m. kovo 12 d. kadastro duomenimis, pastatas dabartinėje Kranto 3-iojoje g. 5 buvo pastatytas 1910 metais (fizinis nusidėvėjimas – 58 procentai), o kiemo statiniai (tvora, šulinys) – pastatyti 1958 -aisiais. O kadangi nuo 1986-ųjų prabėgo ne viena dešimtis metų, tai per tą laiką fizinis pastato nusidėvėjimas (juo labiau, jo „nedėvint“ ir neprižiūrint) pasiekė galutinę ribą.

2022-ųjų spalį savivaldybės komisijos surašyta pažyma patvirtina, kad šis nekilnojamasis turtas „fiziškai ir funkciškai (technologiškai) nusidėvėjo, sunyko (sudūlėjo) ir todėl neišliko, jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga“. Tokias pačias išvadas komisija suformulavo ir apsilankiusi kitais, miesto tarybos sprendime minimais adresais. Ir dar ji atkreipė dėmesį į tokią aplinkybę: „kadangi šis turtas Kauno miesto savivaldybei perduotas nebuvo, todėl statiniai nėra apskaitomi Savivaldybės buhalterinėje apskaitoje, ir Savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms vykdyti turtas nenaudojamas“.

Tai kam tuomet reikėjo Kauno miesto savivaldybei sutikti prisiimti valstybės patikėtą turtą, kuris net nebuvo reikalingas ir neįmanomas panaudoti, tarkim, pagal paskirtį? Pavyzdžiui, – mokyklos pastate įsteigiant kitą švietimo įstaigą, kai dabar Aiškinamajame rašte tiesiai šviesiai pasakyta: „turtas neišlikęs“? Ar tas „patikėjimas” iki šiol galioja nuo sovietmečio pabaigos ir Nepriklausomybės atgimimo? Ar nebuvo galima šios problemos išspręsti anksčiau, kol griuvėsiai „akių nebadė“?

Kadangi šios „paslapties“ išsiaiškinti nepavyko, nes šį pirmadienį į skambučius telefonu neatsakė nė vienas mokesčių mokėtojų samdomas savivaldybės administracijos tarnautojas, telieka spėlioti, ar iš tikrųjų Kaune racionaliai tvarkomas miestui patikėtas valstybės turtas.

Galimai anksčiau (tikriausiai, ir šiuo metu) kažkam miesto valdžioje buvo ir yra matoma puiki perspektyva, ką pavyktų padaryti su netinkamu naudoti turtu? Bet iki to kelias buvo sudėtingas? Tai prireikė laukti, kol situacija bus palankesnė? Juk per tą laiką nei savivaldybei, nei turto savininkei – valstybei – neprivalu į biudžetą mokėti nei žemės, nei kitokių su NT susijusių mokesčių, juo labiau niekas valdininkų nebaudžia finansiškai, kai patikėtas turtas – neprižiūrimas.

O paskui gal išauš diena, kai tuo gėriu (sklypu) pasinaudojus, tikriausiai pavyks realizuoti tam tikrus „Kaunas auga“ planus? Tiesa, iš pradžių atlikus visus teisinius formalumus, vėliau turtą išregistravus, galop centrinės valdžios institucijose viską suderinus dėl Kaune brangiai vertinamų žemės sklypų atlaisvinimo nuo griuvėsių bei panaudojimo būsimoms naujoms statyboms? Nebūtinai – savivaldybės organizuotoms, taip sakant, dėl miestiečių gyvenimo geresnės kokybės? Kažkaip nesinori tikėti, kad turtas „imtas“ neturint idėjų bei plano, vien iš inercijos ( „duoda – imk, muša – bėk“)?

P.s. anais laikais, kai ne tik Kaune buvo „mada“ prie algos susiveikti „premiją“, mano kaimynė, dirbusi Pieno kombinate, į namus parsinešdavo ne kokios grietinės, bet…tuščių tetrapakų. Tomis pieno pakuotėmis tarsi „origamiais“ buvo užvertusi savo virtuvės kampą. Kai kartą jos paklausiau, ką ji su tuo fabrikiniu, namų ūkyje nepanaudojamu turtu darys, kaimynė atsakė: „dar nesugalvojau, – gal kam nors ir pravers. Prie ko prieinu, tą ir imu“.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA