Rezultato nedavė portalo „Kas vyksta Kaune“ mėginimas išsiaiškinti, kokiais kriterijais vadovaudamasi Kauno miesto savivaldybės taryba vieno valstybės turto (kurį savivaldybė valdo patikėjimo teise, bet nenaudoja), atžvilgiu priima vienokį sprendimą (nurašyti, išardyti), o kito – perduoti jį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui – valstybės įmonei Turto bankui.
Kaip šį ketvirtadienį telefonu paaiškino žurnalistei savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, lapkritį priimtas miesto politikų sprendimas likviduoti kai kuriuos savivaldybei patikėtus valstybinio turto objektus Šančiuose, tereiškia tik biurokratinių formalumų (dokumentų) sutvarkymą. Nes realiai tas turtas nėra išlikęs, o vieno iš minimų objektų teritoriją jau keliasdešimt metų, vedėjo teigimu, užima Šančių poliklinika.
Deja, nepavyko išgirsti konkretaus atsakymo ir pasiteiravus, kaip naudojamas sklypas Kranto 3-ojoje g. 5, kur kažkada stovėjo 1910-aisiais iškilęs mokyklos pastatas, formaliai „likviduotas“ tik šių metų rudenį. Nepasisekė sužinoti ir datos, kada Kauno miesto savivaldybei buvo patikėtas valdyti tas valstybės turtas, kurio atžvilgiu formalumai tvarkomi tik dabar.
Daugiau šia tema
Ar tai reiškia, kad Kauno savivaldybė per daugiau nei tris atkurtos nepriklausomos valstybės dešimtmečius dar nespėjo inventorizuoti visko, kas jai priklauso, kas jai buvo patikėta, ką ji gali naudoti savivaldos reikmėms ar kitiems nuomoti, o ko – jau iš vis jai nebereikia (galimai ž ir nereikėjo)?
Kitą vertus, jei nuo 1986-ųjų mokyklos Šančių „krante“ pastatas (ar jo griuvėsiai) figūruoja valstybiniame registre, reiškia, kol jis neišregistruotas, kol sklypas neatlaisvintas, tol tuo pačiu adresu kiti statiniai negali būti pastatyti ar bent statybos leidimai išduoti. O gal Kaune gali..?
Kitu tą patį lapkritį priimtu sprendimu miesto savivaldybės taryba pritarė administracijos siūlymui perduoti Turto bankui jau ne pastatus, bet kai kurias įvairaus didumo (nuo 5,26 iki 50,15 kv. m ploto) negyvenamąsias patalpas Kauno centre bei kitose miesto vietovėse stovinčiuose namuose Sprendimo projekte minimas nekilnojamasis turtas Laisvės al. 34, Laisvės al. 86, A. Mickevičiaus g. 50, K. Donelaičio g. 13, Kurtinių g. 1E, Širvintų g. 13A-8, Kaune, nuosavybės teise priklauso valstybei. Savivaldybė šį NT valdo patikėjimo teise, bet jos funkcijoms atlikti jis nereikalingas ir nenaudojamas.
Pagalbinėse patalpose Laisvės al. 86 yra katilinė, A. Mickevičiaus g. 50 – šiluminis mazgas; pastatuose K. Donelaičio g. 13 ir Kurtinių g. 1E – veikiančios transformatorinės, patalpos Širvintų g. 13A-8 (pagalbinio ūkio patalpos). Ir viso to turto savivaldybei nereikia, kaip ir mažutės, vos 5 kvadratinių metrų patalpos Laisvės al 34 name.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme numatyta: kai pasikeičia savivaldybių arba valstybinės, perduotos savivaldybėms, funkcijos, arba perduotas valstybės turtas tapo nereikalingas šioms funkcijoms įgyvendinti, jis turi būti perduotas patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui.
Tai priminta ir 2020 m. liepos 15 d. LR Valstybės kontrolės pateiktoje valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės nekilnojamojo turto, perduoto savivaldybėms patikėjimo teise, valdymas“. Pabrėžiant, jog valstybės nekilnojamasis turtas, kurį patikėjimo teise valdo savivaldybės, turėtų būti valdomas ir naudojamas efektyviai, kad būtų užtikrinamas visuomenės poreikių tenkinimas. Todėl privalu įvertinti, „ar valstybės nekilnojamasis turtas yra reikalingas funkcijoms vykdyti, ir imtis veiksmų, kad nereikalingas arba netinkamas (negalimas) naudoti turtas būtų grąžintas ar nurašytas ir likviduotas teisės aktų nustatyta tvarka“.
Tikėtina, kad Turto bankui perėmus Kauno miesto savivaldybei nereikalingą ir nenaudojamą NT „valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise“, perspektyvoje šis valstybės gėris bus įtrauktas į viešajame aukcione parduodamo (privatizuojamo) nekilnojamojo turto sąrašą. O gal bus rengiamas sprendimas šio turto neparduoti? Kaip bebūtų, apsispręsti dėl to privalės jau ne Kauno miesto savivaldybė, bet naujasis iš jos perimtų „pagalbinių patalpų“ Kaune valdytojas.
