Advokatė apie nepilnamečio išlaikymą: ar augant vaikui galima prašyti daugiau pinigų? - Kas vyksta Kaune

Advokatė apie nepilnamečio išlaikymą: ar augant vaikui galima prašyti daugiau pinigų?

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri siekė išsiaiškinti dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. „Viena auginu mažametę dukrą. Su vaiko tėvu nesame susituokę. Norėčiau daugiau sužinoti apie išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Kokia tvarka yra dėl jo susitariama, kada reikia kreiptis į teismą? Koks išlaikymo dydis yra priteisiamas? Ar augant vaikui galima prašyti daugiau pinigų? Ar galiu prašyti pinigų už praėjusį laikotarpį, kai vaiką pilnai išlaikiau tik aš? Ką daryti, jei vaiko tėvas neteiks iš jo priteisti išlaikymo?“ – klausimą plačiau pateikė moteris.

Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė

Materialinis nepilnamečių vaikų išlaikymas yra konstitucinė tėvų pareiga, kuri atsiranda gimus vaikui ir galioja iki nepilnametis vaikas emancipuojamas, sulaukia pilnametystės, įvaikinamas, miršta arba yra nuginčijama tėvystė. Įstatyme yra numatyta, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Tai reiškia, jog abu tėvai privalo vykdyti išlaikymo prievolę savo nepilnamečiams vaikams, tačiau jos dydis ar forma laikui bėgant gali kisti atsižvelgiant į vaiko poreikius ar tėvų materialinę padėtį.

Pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tėvai gali įgyvendinti bendru sutarimu, tai yra bendrai nuspręsti dėl išlaikymo dydžio ir formos bei jį teikti gera valia. Vis dėlto, jei norima, jog susitarimas galėtų būti vykdomas priverstinai, būtina kreiptis į teismą dėl jo patvirtinimo. Pabrėžiama, jog įstatymas nedetalizuoja tėvų susitarimo dėl išlaikymo dydžio ir formos, tačiau toks susitarimas turi nepažeisti vaiko interesų ir jame turi būti numatomos sąlygos, kuriomis būtų patenkinami vaiko poreikiai.

Tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria arba vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečių vaikų, materialinį nepilnamečio vaiko išlaikymą teismas nustato sprendimu. Įstatymu nėra numatytas priteisiamo išlaikymo dydis, tačiau yra įtvirtinti išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaiko vystymuisi.

Teismas tik atsižvelgęs į kiekvienos individualios bylos faktines aplinkybes gali nuspręsti koks išlaikymo dydis patenkintų vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui bei užtikrintų būtinąsias vaiko vystymosi sąlygas.

R. Lazauskienė / „Advocatera“ nuotr.

Minėtina, jog teismų praktikoje yra suformuotas orientacinis kriterijus, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, kuris siekia vieną minimalų mėnesinį atlyginimą. Paprastai minimalus darbo užmokestis gali patenkinti tik minimalius, būtinus asmens poreikius, tačiau norint užtikrinti vaiko visapusišką vystymąsi turėtų būti tenkinami ne tik būtinieji, tačiau ir kiti jo poreikiai. Taigi, kiekvienu atveju teismas nustatydamas vaikui išlaikyti reikalingą sumą atsižvelgia į tėvų finansines galimybes (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) bei kiekvieno vaiko individualius poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

Teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nustato ne tik jo dydį, bet ir forma. Įstatymas numato, jog išlaikymas gali būti priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma, priteisdamas vaikui tam tikrą turtą. Pastebima, jog dažniausiai nepilnamečiams vaikams išlaikymas yra priteisiamas periodinėmis išmokomis, tokiu būdu garantuojama pastovų nustatyto dydžio sumos išlaikymo teikimą, skiriamą vaiko poreikiams patenkinti. Pabrėžiama, jog tokia forma labiausiai tinkama, jei asmuo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turi nuolatines pajamas. Tais atvejais, kai teismas nustato, jog asmens pajamos yra nepakankamos teikti išlaikymo, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma arba turtu.

Tėvų lygiateisiškumo principas reiškia, jog tiek tėvo, tiek motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tėvai dėl materialinio vaiko išlaikymo gali nuspręsti sudarę ar nesudarę santuokos, nutraukus santuoką arba teismui pripažinus ją negaliojančia, taip pat tėvams gyvenant skyrium. Atkreiptinas dėmesys, jog vaiko išlaikymas yra asmeninė prievolė, tai reiškia, jog jos vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įskaitytas už skolas, įkeičiamas ir pan, taip pat šios prievolės negalima atsisakyti vykdyti.

Tačiau, kai asmuo iš kurio buvo priteistas išlaikymas miršta, išlaikymo pareiga, kiek leidžia paveldimas turtas, pereina jo įpėdiniams, nesvarbu ar turtas paveldimas pagal įstatymą, ar pagal testamentą. Tokiu atveju išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra toliau teikiamas iš turto, kuris priklausė mirusiam asmeniui.

Jeigu vienas iš tėvų neteikia išlaikymo arba išlaikymas teikiamas tik iš dalies, atsiranda išlaikymo įsiskolinimas. Įstatymas numato, jog išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Tai reiškia, jog nepaisant to, kad išlaikymo įsiskolinimas gali susidaryti už daugiau nei trejus metus, tačiau nėra numatyta galimybė priteisti skolą iš išlaikyti vengusio tėvo (motinos) už ilgesnį laikotarpį. Momentas nuo kurio vaiko tėvas (motina) nebeteikia išlaikymo kiekvienu atveju yra nustatomas atskirai, vertinant faktines bylos aplinkybes.

Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio priteisimo atsižvelgia į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas (motina) nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Pažymėtina, jog vaiko išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas konkrečia pinigų suma arba turtu, galimybės priteisti išlaikymo įsiskolinimą mokamą periodinėmis išmokomis nėra.

Padidinti arba sumažinti priteisto išlaikymo dydį galima tuo atveju, jeigu po priimto sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvo (motinos) turtinė padėtis. Įstatymas nedetalizuoja kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas yra laikytinas esminiu, tai sprendžia teismas kiekvienu individualiu atveju. Minėtina, jog leidžiama pakeisti ne tik išlaikymo dydį, bet ir formą.

Valstybė išlaiko nepilnamečius tuo atveju, jeigu vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta sutartimi nustatyto viso ar dalies išlaikymo iš vieno arba abiejų tėvų. Tai reiškia, jog asmuo dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo gali kreiptis į „Sodrą“ antstoliu pradėjus vykdomąją bylą dėl išlaikymo priverstinio išieškojimo arba atsisakius ją pradėti, nes skolininkas gyvena ne Lietuvos Respublikoje.

Vaiko išlaikymo išmokos dydis yra nustatytas Vyriausybės bei priklauso nuo to ar yra teikiamas išlaikymas, ar nepilnametis visai jo negauna. Atkreiptinas dėmesys, jog valstybė, teikianti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, įgija regreso teisę į išlaikymo neteikusį asmenį.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA