Ketvirtadienio vakarą savotiška įžanga į „Sutartį“ tapo būrį žiūrovų Žaliakalnio gelmėse surinkęs pasirodymas „Septyni vandenys“. Periodiniam valymui ištuštintą „Kauno vandenų“ rezervuarą raižė šviesos spinduliai, o nuo drėgnų sienų atsimušė atmosferiniai muzikos garsai.
Apie valandos trukmės programa kauniečiams šiandien buvo parodyta tris kartus. Duetas „Tykumos“ (Donatas Bielkauskas ir Kristijonas Lučinskas) iš Klaipėdos publikai papasakojo muzikinę istoriją apie vandenį, tėkmę, geologines ir egzistencines gelmes.
Baltiškų pučiamųjų ir perkusijos instrumentų sąskambiams atsiliepė Kauno kultūros centro mišrus choras „Kamertonas“ (meno vadovas ir dirigentas Kęstutis Jakeliūnas), pynęs gijas su šioje teritorijoje vykusiomis pirmosiomis Lietuvos dainų šventėmis.
Visi trys gyvi ketvirtadienio pasirodymai buvo visiškai užpildyti, tačiau kauniečiai pamatyti šviesos instaliaciją su įrašytais atmosferiniais garsais dar galės penktadienį ir šeštadienį.
Rytoj „Kauno vandenų“ būstinėje (Aukštaičių g. 43) esantis rezervuaras bus atvertas nuo 17 iki 22 val., o poryt – nuo 12 iki 20 val. Šiems vizitams registracijos nėra, žmonės bus įleidžiami gyva eile.
Su muzika sinchronizuota šviesos instaliacija pasirūpino Mantas Bartusevičius ir „Disco4U“, išplėšę iš tamsos rezervuarą ir prieš trejus metus, kai visuomenei jis buvo atvertas pirmą kartą istorijoje.
„Kauno vandenų“ rezervuaras 2019-ųjų gruodį
Didžiųjų rezervuarų statyba Žaliakalnyje 1933 m. pradėta ne nuo plyno lauko, čia stovėjo Kauno tvirtovės sandėlių liekanos. Pastatai pritaikyti rezervuaro įrengimui, 1938 m. atidaryti du tuomet modernūs rezervuarai, kiekvienas – 3 tūkst. kub. m talpos.
Jie tarnauja jau daugiau nei 80 metų, dabar čia kaupiamas geriamasis vanduo, kuris dukart per metus išpumpuojamas talpų plovimui ir dezinfekcijai. Kartu su rezervuarais pastatyta architekto Broniaus Pundziaus skulptūra „Vandens nešėja“, o greta esanti vandentiekio stotis suprojektuota Stasio Kudoko.
