Spalio pradžioje Seime registruotos Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pataisos, kuriomis siekiama suteikti daugiau funkcijų ir galios Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Siūloma leisti ne tik keliuose savarankiškai stabdyti ir tikrinti automobilius, bet ir didinti baudas už mokestinius pažeidimus bei numatyti delspinigių skaičiavimo pakeitimus. Seimo nariai kai kuriuos siūlymus kritikuoja.
Įstatymo projektą parengė Finansų ministerija. Trečiadienį šis klausimas svarstomas Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK).
„Įstatymas pilnas įvairiausių rimtų pakeitimų, kurie apima ir VMI patikrinimus, ir tam tikrą viešinimo reglamentą, ir kitus dalykus. Dėl viso to, neabejoju, kad komitete bus tikrai įdomi ir turininga diskusija, <...> įstatymas bus išsamiai apsvarstytas ir neišvengiamai turbūt ir koreguosis“, – Delfi antradienį sakė BFK narys, Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Siūlo leisti VMI savarankiškai stabdyti automobilius
Pirmiausia MAĮ pakeitimais siūloma atsisakyti reikalavimo kitoms valstybės institucijoms dalyvauti VMI organizuojamuose patikrinimuose keliuose: stabdant transporto priemones ir jas tikrinant, sulaikant ir tikrinant prekes bei jų dokumentus.
Finansų ministerija pabrėžia, kad patikros keliuose iki šiol buvo ir toliau bus tęsiamos komercinę veiklą vykdantiems subjektams, o ne nukreiptos į gyventojus.
„Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai, atlikdami ūkinę-komercinę veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų patikras, jau dabar turi teisę stabdyti ir tikrinti transporto priemones, prekes bei jų dokumentus. Tačiau šiai teisei realizuoti VMI priversta pasitelkti kitas institucijas, kurioms, remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, yra suteikta teisė stabdyti transporto priemones keliuose.
Manome, jog toks modelis yra neefektyvus, nes išimtinai VMI kompetencijai priklausančioms funkcijoms atlikti, t. y. tinkamai mokestinei kontrolei vykdyti, turi būti naudojami kitų institucijų, pvz., policijos ištekliai, atitraukiant dalį šių institucijų pareigūnų nuo jų tiesioginių funkcijų vykdymo.
Pavyzdžiui, gamtos apsaugos inspektoriams taip pat suteikta teisė jų funkcijoms vykdyti, t. y. patiems stabdyti automobilius be policijos pagalbos. Analogiškai VMI būtų suteikiama galimybė jos funkcijoms vykdyti bei efektyviau užkardyti PVM grobstymą.
Todėl, siekiant efektyviai panaudoti institucijų išteklius, įstatymo pataisomis numatoma atsisakyti perteklinio reikalavimo kitoms valstybės institucijoms dalyvauti VMI organizuojamuose mokestiniuose patikrinimuose keliuose“, – komentuoja Finansų ministerija.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte paminėtos ir baudos: „Kad asmenys vykdytų VMI pareigūnų reikalavimus, stabdant transporto priemones, tikslinga numatyti administracinę atsakomybę už VMI pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą.“
„Siūloma numatyti teisinę atsakomybę už VMI transporto priemonių stabdymo nevykdymą, taip pat <...> numatyti, kad VMI pareigūnai turi teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų protokolų surašymą, pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 426 straipsnio aktualias nuostatas“, – nurodyta dokumente.
VMI duomenimis, įgyvendinant projekto nuostatas dėl VMI pareigūnų teisės savarankiškai stabdyti transporto priemones, reikės apytiksliai 42 tūkst. eurų.
Seimo nariai: VMI neturėtų prisiimti policininko darbo
Dalis Seimo BFK narių šios iniciatyvos nepalaiko. Štai Seimo opozicijos atstovas, BFK pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius mano, kad VMI neturėtų prisiimti policininko darbo.
„Tikrai labai atsakingai nepalaikau. Tai nėra Valstybinės mokesčių inspekcijos klausimas. Jeigu ji gauna informacijos, kad kažkas veža kontrabandą, turi visas galimybes pasikviesti į pagalbą policijos kriminalinę žvalgybą, kas turi teisę sustabdyti automobilius.
Kartu dalyvaudami toje operacijoje jie gali fiksuoti, kokios yra prekės, ar jos deklaruotos, apskaitytos ir t. t. Toks funkcijų perdavimas inspekcijai rodo, kad einame link to, ką turi kitos valstybės, – vadinamą mokesčių policiją, kai yra vos ne atskiri skyriai, kuriems suteiktos tokios teisės.
Mes visada ėjome tuo keliu, kad būtų išmanioji mokesčių sistema, kuri dar nėra įdiegta galutinai: būtų rizikos valdymo skyriai, departamentai, prekių judėjimas būtų matomas ne tik Lietuvoje, bet ir įvežamos bei išvežamos prekės iš Lietuvos. Toks turėtų būti VMI darbas, o ne policininko darbas“, – komentuoja Seimo narys.
Kitam BFK nariui, Seimo Laisvės frakcijos seniūnui V. Mitalui šis siūlymas taip pat kelia klausimų, ar tai nėra perteklinė VMI funkcija.
„Patikrinimai, švyturėliai ir kiti dalykai man kelia klausimų. Žinau, kad VMI bendradarbiauja su kitomis institucijomis, taip ar taip vykdo įvairius patikrinimus, bet ar siūlymas nėra perteklinė priemonė, tai ir įvertinsime“, – pažymi jis.
Siūlo didinti baudas
Pakeitimais siūloma sudaryti teisines prielaidas skirti mokesčių įstatymų pažeidimus padariusiems asmenims tinkamai individualizuotas, didesnes ir platesnio diapazono baudas: vietoje buvusio 10–50 proc. dydžio – 20–100 proc.; įteisinti dvigubo dydžio baudą už pakartotinius PVM įstatymo pažeidimus, taip pat dvigubo dydžio baudą, kurią būtų galima skirti per 5-erius metus, kai iki šiol buvo 3 m. Siūloma nustatyti ir baudos skyrimą už solidariosios muitinės mokestinės prievolės nevykdymą.
„Mokesčių įstatymų pažeidimais asmenys gali padaryti didelę žalą valstybei, tačiau tai, kad (įstatyme – red.) nustatytos nedidelės baudos („nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda“), o šių baudų amplitudė yra pakankamai siaura, neleidžia asmenims skirti individualizuotų, t. y. atitinkančių konkrečias mokesčių įstatymų pažeidimų aplinkybes, baudų“, – nurodyta aiškinamajame rašte.
Todėl esą tikslinga įteisinti platesnę, universalią, asmenims skirtinų baudų amplitudę ir didesnes skirtinas maksimalias baudas.
„Mokesčių administravimo įstatymo pataisomis plečiamos galimybės asmenims, padariusiems mokesčių įstatymų pažeidimus, skirti proporcingas, tinkamai individualizuotas baudas, atitinkamą dėmesį skiriant piktybiniams pažeidimams, tokiems kaip mokesčių vengimas. Tokiu būdu siekiama toliau skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą ir užkardyti mokestinius pažeidimus“, – aiškina Finansų ministerija.
Ji pažymi, kad papildomas sunkinančių aplinkybių, kurioms esant, bus skiriamos didesnės baudos, sąrašas.
„Pakeitimais siūloma praplėsti baudos diapazoną, nustatant, kad skiriamų baudų dydis, priklausomai nuo lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, yra nuo 20 iki 100 procentų papildomai apskaičiuoto mokesčio sumos.
Sunkinančiomis aplinkybėmis bus pripažįstami pažeidimai, kai mokesčių mokėtojas siekia mokestinės naudos, kai negali pagrįsti pajamų gavimo šaltinių. Taip pat numatoma, jog fiksuojant pakartotinį pažeidimą, bauda būtų skiriama dvigubo dydžio. Tuo užtikrinant, jog didesnės baudos būtų skiriamos ne už klaidas, o už piktybinius pažeidimus“, – komentuoja ministerija.
„Iš esmės keičiasi tik baudos dydžio intervalas, tačiau baudų skyrimo taisyklės išlieka tokios pat, t. y. mokesčių administratoriaus pareigūnas skirdamas konkrečią individualią baudą mokesčių mokėtojui, turi vadovautis baudų skyrimo taisyklėmis, nustatytomis MAĮ (140 str.)“, – papildo VMI.
Pasisako prieš baudų didinimą
Seimo narys A. Butkevičius pasisako prieš bet kokius baudų didinimus.
„Daugelis žmonių baigė mokyklas ir universitetus nepriklausomoje Lietuvoje, bet dažnai taikome sovietinius metodus, kurie būdavo populiarūs socialistiniu laikotarpiu – didinti baudas, griežtinti įvairiausius apribojimus. Esu kategoriškai prieš tai.
Manau, kad kurdami išmaniąsias technologijas čia turėtume nukreipti visą savo dėmesį ir pastangas, kaip suvaldyti visas situacijas, ypač tuos, kurie šioje rinkoje piktnaudžiauja ar nesilaiko įstatymų“, – pabrėžia jis.
„Šiuo klausimu esu rezervuotas. Mokesčių inspekcija turės labai aiškiai pagrįsti, kodėl ir kaip tuos didinimus siūlo“, – pažymi BFK narys V. Mitalas.
Siūlo delspinigių skaičiavimo pakeitimus
Be kita ko, tarp siūlymų – palūkanų ir delspinigių reglamentavimo korekcijos. Įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti „delspinigių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumą antrinės vertybinių popierių apyvartos rinkoje.
Delspinigių dydis nustatomas minėtąjį dydį padidinus 10 procentinių punktų. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis“.
„Kalbat apie siūlymus, susijusius su palūkanų už naudojimąsi mokestine paskola ir delspinigių dydžio nustatymu, atkreipiame dėmesį, jog esminiai siūlomi palūkanų ir delspinigių nustatymo principai nesiskiria nuo dabar galiojančių – tiek pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, tiek pagal projektinius pasiūlymus palūkanų ir delspinigių dydis nustatomas, atsižvelgiant į valstybės skolinimosi kaštus.
Šiuo metu įstatyme valstybės skolinimosi kaštai yra susieti su valstybės iždo vekseliais, kurie nebeleidžiami jau nuo 2015 metų. Todėl vietoje jau nebeegzistuojančių valstybės iždo vekselių siūloma įvardyti realius skolinimosi kaštus, juos susiejant su Vyriausybės vertybinio popieriaus pelningumu antrinės vertybinių popierių apyvartos rinkoje“, – komentuoja Finansų ministerija.
A. Butkevičius siūlo delspinigius už nesumokėtus mokesčius skaičiuoti individualiai: „Dėl delspinigių mokėjimo buvo teisingas požiūris: jei tai daroma piktybiškai, nemokant mokesčių, ir tas mokesčių nemokėjimas įtraukia dar kitus ūkio subjektus, sukuria tam tikras grandines, tada turi būti numatytos tikrai didžiulės baudos. <...> Manau, reikėtų žiūrėti individualiai, o ne taikyti pagal vieną kurpalių.“
„Delspinigių skaičiavimas jau dabar yra pagal tam tikrą aiškią formulę. Ar verta jį didinti ir ką tai pakeistų – bus įdomu taip pat išgirsti“, – sako V. Mitalas.
Visiems nepateikusiems deklaracijų galėtų automatiškai išrašyti protokolus
Be kita ko, siūloma priimti ANK pakeitimus, kurie leistų supaprastinti VMI surašomų dokumentų įforminimo procedūras, t. y. įteisinti VMI teisę fiziškai nepasirašyti administracinių nusižengimų protokolų pagal ANK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir už šį nusižengimą Administracinių nusižengimų registre automatiškai suformuojamas šio nusižengimo protokolas.
„Praktikoje asmenys laiku nepateikia mokesčių administratoriui deklaracijų, tačiau nėra galimybių visiems asmenims taikyti administracinės atsakomybės dėl VMI žmogiškųjų išteklių trūkumo. Tikslinga priimti ANK pakeitimus, kurie leistų supaprastinti VMI surašomų dokumentų įforminimo procedūras“, – nurodyta aiškinamajame rašte.
VMI aiškina, kad Administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas asmeniui nedalyvaujant, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už ataskaitų, deklaracijų ar kitų dokumentų, kurių pateikimą nustato LR teisės aktai, nepateikimą nustatytais terminais.
„Vadovaujantis šia nuostata VMI darbuotojas, nustatęs nusižengimus protokolą surašydavo asmeniui ir protokolą išsiųsdavo pažeidėjui. Robotizavus procesą, atsirado galimybė pagal darbuotojo sukurtus mokesčių mokėtojų sąrašus nustatyti, kad nusižengimai yra padaryti (laiku nepateiktos deklaracijos), o protokolus robotas gali suformuoti automatiškai.
Kadangi ANK šiuo metu įpareigoja jį surašiusį asmenį protokolą pasirašyti, teisinis reglamentavimas turi būti papildytas, kad tokius automatiškai suformuotus protokolus leistų išsiųsti automatiškai.
Šis pakeitimas niekaip neturi įtakos mokesčių mokėtojams, kadangi visi keliami ANK reikalavimai dėl protokolo surašymo: nusižengimo argumentavimas, nustatymo datos, įteikimas ir kt., turi būti įvykdomi.
Taip pat pažymėtina, kad sąrašus robotui dėl atsakomybės taikymo rengia darbuotojai, todėl nėra galimybės surašyti protokolo už mažareikšmį nusižengimą (pvz., pavėlavo pateikti deklaraciją dėl objektyvių priežasčių; deklaracija pateikta pavėlavus kelias dienas ir t. t.)“, – komentuoja VMI.
BFK pirmininko pavaduotojas nesutinka, kad už tokio pobūdžio pažeidimą turėtų būti baudžiama visais atvejais.
„Vėl mes kalbame apie baudas. Pirmiausia turime turėti galimybę žmones įspėti ir numatyti terminą, kada jis vėluoja susitvarkyti su deklaracijomis. Laiku nesusitvarkius po įspėjimo, tada, aišku, reikėtų imtis ir taikyti tam tikras nuobaudas, bet ne iš karto. Suprantu, kad kelių eismo taisyklės – kitas dalykas, pažeidi ir iškart gauni baudą susimokėti. Manau, daugelis šalių taiko pirmiausia įspėjamąją priemonę“, – atkreipia dėmesį A. Butkevičius.
VMI atkreipia dėmesį, kad už pirmą nusižengimą skiriamas įspėjimas. Bauda gali būti paskirta tik tuo atveju, jeigu nusižengimas padarytas pakartotinai, t. y. 2 kartą per metus nuo nuobaudos įvykdymo.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
