Kaune startuoja naujas renginių projektas „8 eilė“, kurio repertuare – koncertai, spektakliai ir filmai. Projektu siekiama, kad kultūra taptų socialiai atsakinga ir prieinama visiems, tad bus siūloma mokamų ir nemokamų renginių, o dalis pajamų keliaus „Maltiečių sriubos“ iniciatyvai.
Jau lapkričio 20 d. projektas „8 eilė“ kviečia sekmadienį praleisti Rokuose: pasivaikščioti Jiesios pažintiniu taku ir Rokų laisvalaikio centre paklausyti Vytauto V. Landsbergio dainų bei rudnosiukiškų istorijų.
Laukiant renginio, jaukią rudens popietę, projekto organizatorius Vincas Skripka kalbina Vytautą V. Landsbergį apie gyvenimą ir kūrybinę nuotaiką.
Pirmi kartai dažniausiai įsimena ilgam. O, jūs, dar pamenate pirmąjį savo koncertą?
Pirmas koncertas man buvo visiškai netikėtas. Gediminas Storpirštis paprašė, kad ateičiau į Vilniaus mokytojų namus Vytautinių dieną ir po Vytauto Kernagio pagročiau kelias savo dainas. Jis žinojo, kad nuo mokyklos laikų turiu sukūręs porą kūrinių, taip Gedas tapo mano krikštatėviu. Palaipsniui išmokau nebijoti, kad negroju profesionaliai ar kad neturiu aranžuočių. Nesijaučiu labai rimtu muzikantu, labiau esu dainuojančiu rašytoju. Džiaugiuosi bendraudamas su publika, kartu dainuodamas liaudies dainas.
Sakote, kad jaučiatės dainuojančiu rašytoju, tačiau taip pat esate kino ir teatro režisierius, poetas, scenaristas, savo organizuojamose stovykloje jau ne vienerius metus užsiimate pedagogine veikla. Kaip visa tai dera jumyse?
Yra du svarbūs ir gan esminiai principai, kurie glūdi visur, nesvarbu, tai kinas, teatras, stovykla ar mano literatūriniai ieškojimai – visų pirma viskas yra pasakos. Pasakos man yra mitinė struktūra. Turi imtis neišnarpliotos, skaudžios temos ir ją gvildenant pabaigti „gyveno ilgai ir laimingai”. Antras dalykas yra santykis. Man nėra svarbu kūrybos rezultatas estetine, menine, pasiekimų, premijų prasme. Man svarbu santykiai: dar kuriant ir kūriniui jau gyvenant savarankišką gyvenimą. Viskas yra apie mūsų trupančių santykių klijavimus. Man itin svarbi mūsų vienatvė ir namų ilgesys, kur susirenka pabūti tik šeimos nariai. Stovyklose taip irgi nutinka. Tikiuosi, kad nutinka ir tiems, kurie skaito pasakas. Namai yra ne tik keturios sienos, o kartu tai ir Viešpaties namai. Jie kaip amžinoji tėvynė, kur jauku ir gera.
Kai turite tiek skirtingų veiklų ar nesate kada galvojęs, kad šis koncertas jau paskutinis?
Apie tai nuolat pagalvoju. Užaugo tikrai labai graži karta, dainuojanti tautosaką. Kai per koncertus pradėjau dainuoti liaudies dainas tarp kitų dainuojamosios poezijos kūrinių, man buvo svarbus edukacinis aspektas. Siekiau priminti žmonėms, kaip gražu dainuoti lietuvių liaudies dainas. Kaip sąjūdžio laikais, kai paskirtis buvo vienyti mus ir ginti tėvynę. Dabar liaudies dainos yra labai išpopuliarintos ir edukacinio būtinumo nebeliko. Visgi, pasiilgsti žmonių: smalsu, kaip jie atrodo, kaip gyvena, nori pakalbinti. Lieka forma per daug nenulysti į kiautą.
Dažnai koncertuojate vienas, tačiau grojate ir kartu su žmona ar kolegomis. Esate parengę gražų projektą su Vytautu Leistrumu. Ar svajojate pasirodyti ir kitais kūrėjais?
Groti su Vytuku Leistrumu buvo svajonių svajonė. Mes labai gerai sutarėme mano pasiūlytoje formoje. Man būtų labai įdomu, jei jis mane nuvestų į elektroninės muzikos pasaulį. Tai yra gulintis stalčiuje projektas „kai turėsime laiko“. Jei atsiras galimybių, aš tikrai norėčiau pabandyti pažaisti su liaudies dainomis ir elektronine muzika.
Ką jums reiškia groti vienam ir groti su kolegomis? Ar būna dienų, kai norisi ant scenos būti vienam ir kai vienam niekaip nesibūna?
Visiškai skirtingi dalykai groti vienam ir su kitu. Būnant komandoje galima pasitelkti daugiau žaismės, o esant vienam galima eiti išpažinties linkme arba atsivėrimo. Tokie padūmojimai, kalbėjimas su žmonėmis yra labai brangūs. Kartais noriu sugrįžti į Sakartvelą, kur žmonės laukia draugo pasikalbėjimui.
Lapkričio 20 d. kaip tik grosite vienas. Galime tikėtis atviro pašnekesio it Sakartvele?
Jonas Mekas yra pasakęs: „Aš gyvenu be planų”. Šis jo mąstymas ir galvojimas man labai artimas, nes nežinau kas bus. Tai priklauso nuo publikos. Ar ji, pavyzdžiui, supranta juodąjį humorą ir gali dainuoti žiaurus romansus, ar ne. Pradžioje visada testuoju ir kišenėje turiu kelis meniu. Vienu ar kitu atveju, tai bus bendras kūrinys su žmonėmis.
Daugiau apie projektą skaitykite čia.
