Seimas ketvirtadienį antrą kartą apsvarstė Vyriausybės patikslintą 2023 metų valstybės biudžeto projektą. Dėl jo Seimas apsispręs lapkričio 22-ąją.
Finansų ministrės Gintarės Skaistė teigimu, esminiai biudžeto prioritetai nesikeičia.
„Jie išlieka susiję su dabartine situacija – geopolitine įtampa, Rusijos manipuliacijomis energetikos rinkoje ir dėl to išaugusiomis energetikos kainomis bei bendra infliacija, kuri susijusi tiek su energetikos kainomis, tiek su kitais sektoriais, į kuriuos jau persimetė kainų augimas. Taip pat investuojama į energetinę transformaciją“, – Seime kalbėjo G. Skaistė.
Pasak jos, Seimo nariai prašė apie 1,3 mlrd. eurų papildomų biudžeto išlaidų, tačiau Vyriausybė daugumai jų nepritarė. Patikslinus bendras 2023 metų valstybės biudžeto deficitas neviršys 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Darant pakeitimus buvo stengiamasi išlaikyti tą patį biudžeto deficitą tam, kad būtų galima turėti finansinį stabilumą ilguoju laikotarpiu ir visi sprendimai, kurie buvo daromi, jie vis dėlto buvo daromi vienas išlaidas mažinant, kitas išlaidas didinant“, – tvirtino finansų ministrė.
G. Skaistės teigimu, dabar prognozuojama, kad energijos kainų kompensacijoms reikės 98 mln. eurų mažiau, negu tikėtasi anksčiau, o šildymo kainų kompensavimui savivaldybėms reikės apie 16 mln. eurų daugiau.
G. Skaistė nurodė, kad dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos apgyvendinimo sektoriui biudžeto netektys per metus sieks 24 mln. eurų, o maitinimo įmonėms iki liepos – 59,5 mln. eurų.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius piktinosi, kad formuojant kitų metų biudžetą nebuvo atsižvelgta nei į tarptautinių, nei į vietos institucijų, pavyzdžiui, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės rekomendacijas, nepradėta mokesčių reforma.
Pasak jo, viešaisiais finansais bus skatinama infliacija, fiskalinė politika neprisideda prie pinigų politikos suvaldant infliaciją, o kompensacijos nėra orientuotos į socialiai remtinus žmones.
„Žmonių perkamoji galia įvertinus infliaciją mažėja. (…) Su biudžetu didiname skurdą, pajamų nelygybę“, – teigė jis.
A. Butkevičiui kliūva ir kelių priežiūros finansavimas, kuris kitais metais mažinamas 20 mln. eurų.
„Praeitais metais buvo atlikta ir išasfaltuota maždaug 223 km žvyrkelių už 103,6 mln. eurų. Šiais metais iki rugsėjo mėnesio buvo išasfaltuota 33,2 kilometro, panaudota 21,8 mln. eurų. Tai vienu kilometro asfaltavimo darbų kaina padidėjo 30 proc.“, – tvirtino parlamentaras.
„Valstietis“ Stasys Tumėnas įsitikinęs, kad biudžete „podukros vietoje“ paliekami regionai, neskirta lėšų geležinkelio vėžei į Zoknių oro uostą, kad per jį būtų gabenami ne tik „taikūs kroviniai, bet ir tie, kurie garantuoja taiką“ bei bibliotekoms knygoms įsigyti.
„Darbietis“ Viktoras FIodorovas teigė, kad kitų metų biudžetas priklauso ne nuo Seimo, o nuo konservatorių Priežiūros komiteto, kuris partiečiams nurodė nebalsuoti ir neteikti iniciatyvų, nesuderintų su Vyriausybe.
Socialdemokratas Liudas Jonaitis apgailestavo, kad per mažai lėšų skiriama prastos būklės kelių priežiūrai.
Tuo metu valdantiesiems priklausantis Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas tvirtino, kad biudžetas yra geras. Pasak jo, Vyriausybė įsiklausė ir į kai kuriuos siūlymus, atsiradusius jau įpusėjus biudžeto svarstymui.
V. Mitalo teigimu, paskutiniu momentu buvo numatyta 2 mln. eurų skrydžių skatinimui.
„Norint, kad Lietuva – Vilnius, Kaunas, kiti didieji miestai čia prisitrauktų investuotojus iš užsienio, mes turime padaryti taip, kad mūsų oro vartai, mūsų oro uostas nebūtų vien tik kokiems nors filmams filmuoti ar scenoms apie apokalipsę iliustruoti, bet būtų naudojami, intensyviai išnaudojami tarptautiniams skrydžiams“, – teigė V. Mitalas
Konservatorius Andrius Vyšniauskas apgailestavo, kad informaciją apie biudžeto naudą užgožia negatyvi diskusija dėl PVM lengvatų.
„Yra labai geras biudžetas, kuriam normalios dalykinės kritikos net ir opozicija labai daug neturi. Šio biudžeto tikslas yra pirmiausia apsaugoti gyventojus nuo įvairių Rusijos karo Ukrainoje sukeltų pasekmių“, – sakė A. Vyšniauskas.
Patikslintame biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis. Dabar krašto apsaugai numatyta skirti 2,52 proc. BVP – pagal dabartinę BVP prognozę skirtumas tarp 2,52 ir 3 proc. siekia 337,3 mln. eurų.
Be to, numatyta stiprinti karinio mobilumo paketą – papildomai skirti 24,8 mln. eurų Rūdninkų poligonui, kitai infrastruktūrai, o žvalgybai pridėti dar 5 mln. eurų.
Būsto šildymo kompensacijoms Ministrų kabinetas siūlo numatyti dar 16 mln. eurų, o dujų ir elektros kainoms kompensuoti gyventojams numatytą sumą sumažinti apie 98 mln. eurų.
Numatytos biudžeto išlaidos didėja daugiau nei 6 proc. iki 18,629 mlrd. eurų, o pajamos augs 3,4 proc. ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,604 mlrd. eurų – 20,4 mln. eurų mažiau nei planuota iki šiol. Po peržiūros 18,3 mln. eurų mažiau planuojama surinkti PVM, 2,2 mln. eurų – mažiau gyventojų pajamų mokesčio.
