G. Nausėda: sprogimai Lenkijoje – naujas Rusijos karo prieš Ukrainą etapas - Kas vyksta Kaune

G. Nausėda: sprogimai Lenkijoje – naujas Rusijos karo prieš Ukrainą etapas papildyta

BNS 2022/11/16 10:52
Gitanas Nausėda / R. Tenio nuotr.

Sprogimai Lenkijoje yra naujas Rusijos karo Ukrainoje etapas, NATO į tai turi reaguoti adekvačiai, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Manau, kad tai yra pakankamai svarbus naujas etapas šio karo eigoje, kadangi dėl agresyvių Rusijos veiksmų, karo prieš Ukrainą, jau skrenda raketos į NATO teritoriją ir žūsta NATO valstybėse gyvenantys žmonės“, – po trečiadienį surengto tarpinstitucinio pasitarimo dėl saugumo situacijos regione po raketų smūgių Ukrainoje ir Lenkijoje sakė prezidentas.

„Tai yra naujas konflikto eskalavimo etapas į kurį NATO kaip visuma turi reaguoti adekvačiai“, – pridūrė jis.

G. Nausėdos teigimu, trečiadienį vyksiantis NATO ambasadorių susitikimas turėtų „pirmiausia pateikti labai aiškų situacijos vertinimą“ ir „aiškią reakciją į tai kas įvyko“, bei imtis sprendimų „jau pačiu artimiausiu metu“.

Pasak prezidento, nors dar tiriama, iš kur atskriejo raketa, matomas priežastinis ryšys tarp sprogimų Lenkijoje ir Rusijos atakų Ukrainoje.

Rusija sąmoningai renkasi eskalacijos kelią, sąmoningai siekia sužlugdyti Ukrainos civilinę infrastruktūrą, sukelti kančias žmonėms, nes prasideda šaltasis metų sezonas“, – sakė G. Nausėda.

Lenkijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina antradienį nukritus raketai šalis padidino savo karinę parengtį.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pareiškė, kad tai greičiausiai buvo Rusijoje pagamintos raketos smūgis. Vis dėlto, jo teigimu, nėra „neabejotinų įrodymų“, iš kur buvo paleista raketa, jis sakė laikantis tai izoliuotu incidentu.

Panašių incidentų „gali būti ir ateityje“

G. Nausėda pabrėžė, kad dėl tokių Kremliaus veiksmų „atsitiktinių incidentų, galimų raketų nukrypimo nuo kurso gali būti ir ateityje“.

„Nenoriu gąsdinti, bet tai, pirmiausia, yra pačios Rusijos išprovokuota grėsmė“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda tvirtino, kad bendras karinės grėsmės vertinimas iš esmės yra nepakitęs.

„Grėsmė yra padidėjusi, bet ji padidėjo jau anksčiau“, – sakė šalies vadovas, pridūręs, kad dėl to Lietuvoje ir buvo įvesta nepaprastoji padėtis.

Jis teigė, kad papildomų priemonių šiuo metu imtis neketinama.

„Tiek karinės grėsmės, tiek kritinės infrastruktūros saugojimo veiksmai yra padaryti ir jie yra adekvatūs susiklosčiusiai situacijai. Kažkokių ypatingų naujų žingsnių, kurie būtų nukreipti į kritinės infrastruktūros apsaugą ar mūsų karinės grėsmės lygį, nebuvo padaryta, nes situacija yra pakankamai gerai kontroliuojama“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jo teigimu, panašių incidentų Lietuvoje tikimybė „yra labai nedidelė“.

„Tačiau mes turime kreipti dėmesį į tai, kad kare dalyvauja ne tik Rusija, agresijoje prieš Ukrainą dalyvauja ne tik Rusija. Skirtingu intensyvumu, tačiau šiame kare dalyvauja ir Rusijos satelitas Baltarusija. Todėl tokie incidentai gali atsitikti ir kitose vietose“, – nurodė šalies vadovas.

Lenkija po sprogimų prašo NATO 4-ojo straipsnio

Lenkija po antradienio raketų smūgio prašys konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį, Lietuva šį prašymą palaikys, kels oro gynybos stiprinimo klausimą, teigia šalies pareigūnai.

Prezidentas G. Nausėda sakė, kad apie ketinimus kreiptis dėl NATO 4 straipsnio aktyvavimo jam pranešė Lenkijos kolega Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

„Šiandien Lenkija kreipsis dėl NATO 4-ojo straipsnio aktyvavimo. Be jokios abejonės, Lietuva rems šitą poziciją“, – žurnalistams po trečiadienį surengto tarpinstitucinio pasitarimo dėl saugumo situacijos regione po raketų smūgių Ukrainoje ir Lenkijoje sakė prezidentas.

Šis straipsnis numato, kad Aljanso šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios narės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

Pasak G. Nausėdos, Lietuva taip pat kels oro gynybos stiprinimo visame regione klausimą.

„Lietuva aktyviai dalyvaus diskusijoje, kalbėdama apie oro gynybos pirmiausia sistemų dislokavimą tiek Lenkijos pasienyje su Ukraina, tačiau mes žvelgiame toliau, mes žvelgiame į visą rytinį NATO flangą“, – teigė prezidentas.

Apie tai, kad Lietuva „palaiko ir visiškai solidarizuojasi“ su Lenkija dėl 4-ojo straipsnio anksčiau žurnalistams sakė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Papildyta 12.32 val.

Jei ne karas, incidentų nebūtų

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis po susitikimo Prezidentūroje sakė, jog kol kas anksti komentuoti sprogimą Lenkijoje ir tam reikėtų sulaukti oficialių pareiškimų iš NATO pusės, kurių tikimasi po ambasadorių susitikimo trečiadienį.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad tokių incidentų nebūtų, jeigu ne Rusijos Ukrainoje sukeltas karas.

„Bet kuriuo atveju atsakomybė už sukeltą situaciją tenka Rusijai: jeigu ne jos sukeltas karas, incidentų ir sprogimų grėsmės praktiškai nebūtų“, – kalbėjo ministras.

Jam antrino ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pabrėžęs, jog jeigu ne Rusijos karas Ukrainoje, Lenkijos teritorijoje raketos neatsirastų.

„Kai vyksta karas, incidentų tikimybė visada išaugusi. Čia buvo, aš manau, laiko klausimas“, – teigė ministras.

G. Landsbergis sakė pokalbyje su Lenkijos kolega Zbigniewu Rau (Zbignevu Rau) išreiškęs „plieninę Lietuvos paramą jų prašymams“ ir pažadėjo techninę ar kitą reikiamą pagalbą, tačiau kol kas prašymų nėra gauta.

Pasak krašto apsaugos ministro, lenkai tiria incidentą, šiame tyrime dalyvaus ir kitos šalys, o daugiau detalių gali paaiškėti artimiausiu metu.

Antradienį Rusijai paleidus dešimtis raketų į įvairius Ukrainos miestus ir jos energetikos infrastruktūrą, šią ataką G. Landsbergis pavadino beprecedente.

„Ar tai atsakas į G-19 susitikimą, ar dėl Chersono praradimo – sunku man pasakyti, bet matosi, kad oro atakos prieš civilius objektus stiprėja, jų geografija plečiasi, jos darosi rizikingesnės ir artėja prie NATO sienų“, – kalbėjo ministras, iš tradicinio G-20 formato šitaip simboliškai eliminuodamas Rusiją.

G-20 susitikimas šią savaitę vyko Balyje.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA