Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius pranešė apie sunaikintą galimai istorinę literatūrą. LSMU informavo, kodėl tie leidiniai buvo išvežti į atliekų tvarkymo aikštelę ir patikino, kad jokia literatūra nesunaikinta amžiams.
„Gavę pranešimą apie XVIII – XIX a. knygas sumestas į konteinerį ir išvežtas į atliekų tvarkymo aikštelę nedelsiant nuvykome į vietą jų apžiūrėti. Deja tuo metu knygos jau buvo sunaikintos. Vienoje krūvoje buvo sumesti nuplėšti knygų viršeliai, kitoje supresuoti knygų blokai. Dauguma sunaikintų knygų buvo XX a. pradžioje užsienyje anglų, prancūzų, lenkų, vokiečių kalbomis leisti periodiniai leidiniai apie mediciną ir farmaciją. Dalis knygų išleistos XIX a. Senesnių leidinių (pvz. XVIII a. ) likučių neaptikta.
Beveik visi leidiniai su tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto, Stepono Batoro universiteto (dab. Vilniaus universitetas) bei kitų tarpukariu Kaune ir Vilniuje veikusių institucijų antspaudais. Nustatyti sunaikintų leidinių vertę kultūrinę sudėtinga, tačiau neabejotinai dauguma jų buvo įdomios vien savo nuosavybės žymomis ir svarbios kaip tarpukariu veikusių aukštųjų mokyklų ir kitų institucijų istorijos dalis“, – savo „Facebook“ paskyroje pranešė Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius.
„Per atsitiktinumą išlikusioje (šiukšlių krūvoje rastoje) knygoje Gustav Gauger „Repetorium Pharmazie und praktische chemie in Rusland“ ( išleistoje 1845 m. Sankt Peterburge) mes galime paskaityti apie Lietuvos teritorijoje veikusias vaistines. Kauno gubernijoje 1845 metais buvo 20 vaistinių. Pačiame Kauno mieste, kuriame tuo metu buvo 558 namai ir 8525 gyventojai, buvo dvi vaistinės. Jas valdė provizorius Carl Fischer ir vaistininkas Joachimas Ley su daktaru Gottliebu Ley. Taip pat surašyti ir kitose mažesniuose miestuose veikusių vaistinių savininkai (šis knygos puslapis nufotografuotas). Pavyzdžiui Rietavo vaistinės valdytojas buvo pats grafas Oginskis, o Ukmergėje buvo atskirai žydų bendruomenei priklausiusi vaistinė“, – apie išsaugotą knygą pasakojo jie.
Ši Vytauto Didžiojo universitetui priklausiusi ir įdomius istorinius faktus išsaugojusi knyga laimei išsaugota ir bus perduota į muziejų tolesniems tyrimams.
Dėl galimai istorinę vertę turinčių kultūros objektų sunaikinimo pradėtas tyrimas.
Leidiniai suskaitmeninti
Pasklidus informacijai apie galimai sunaikintus vertingus leidinius, situaciją pakomentavo LSMU atstovai.
„Lapkričio 9 d. žiniasklaidoje pasirodė informacija apie Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) utilizuoti išvežamus periodinius leidinius (seniai užsienyje išleisti medicinos laikraščių ir žurnalų rinkiniai).
Informuojame, kad tai yra seni, suskaitmeninti periodiniai leidiniai, pasiekiami el. žurnalų archyvuose. Leidiniai šiuo metu neatitinka higienos normų, yra supeliję ir nėra tinkami naudoti“, – paaiškino universiteto atstovai.
Universitetas patikslino informaciją, jog išmesti buvo seni leidiniai, o ne knygos, taip pat paaiškino, kad leidiniai išmetant nebuvo supainioti.
„Patiksliname, kad viešojoje erdvėje periodiniai leidiniai klaidingai įvardijami knygomis. Taip pat paneigiame neteisingą informaciją, kad Universitetas supainiojo leidinius.
Prieš priimdamas sprendimą utilizuoti šiuos leidinius, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas kreipėsi į didžiąsias šalies bibliotekas siūlydamas perimti trūkstamus periodinius leidinius – jie jau yra atrinkti ir bus perduoti bibliotekoms“, – apie atrinktą literatūrą kalbėjo jie.
„Nurašyti atrinktus periodinius leidinius įvertino Universiteto specialistai, taip pat LSMU kreipėsi į Kultūros ministeriją su prašymu leisti nurašyti senus ir pelėsio sugadintus užsienio šalių periodinius leidinius. LR kultūros ministras rugsėjo 14 d. pasirašė įsakymą Nr. ĮV-759, leidžiantį nurašyti leidinius pagal pridedamą sąrašą ir remiantis Senų, retų ir ypač vertingų dokumentų fondo formavimo, saugojimo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų kultūros ministro 2016-11-24 d. įsakymu Nr. ĮV-908“, – informavo LSMU.
