Dėl Kinijos švelninamos COVID politikos brangstanti nafta kitąmet atneš didžiulių iššūkių, prognozuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Jis teigia, kad pasaulis gali sulaukti net kelių infliacijos pikų, kurie neaplenks ir Lietuvos.
Pavasarį – naftos kainų šuolis
Gruodžio 5 dieną ES įveda sankcijas rusiškai naftai, gabenamai jūra. Ekonomistas A. Izgorodinas laidoje „Delfi tema“ kalbėjo, kad nors rinkose didelės tragedijos dėl to nebus, tai gali turėti įtakos pasaulinei naftos kainai.
Nors sumaišties, pasak jo, turėtų būti išvengta, bet nereikėtų pamiršti, kad Rusija yra svarbus europinės rinkos degalų žaidėjas. Iš kitos pusės, nors Europa ir netenka didelio eksportuotojo, dabar rinkose didesnis fokusas yra kalbant apie recesijos nuotaikas.
„Bet kitų metų pavasarį aš prognozuoju dar vieną naftos kainos šuolį pasaulyje. Tai bus susiję su tuo, kad Kinija pradės radikaliai švelninti savo COVID politiką, o ji yra labai didelis naftos vartotojas pasaulyje. <...> Kinijai atsisakius COVID politikos visų žaliavų kainos vėl šaus į viršų. Mūsų laukia V formos naftos ir degalų kainų trajektorija.
Iš pradžių, trumpuoju laikotarpiu, degalų kainos mažės, bet tai laikina, nes pavasarį jos pradės augti“, – prognozavo ekonomistas ir sakė, kad tai bus matoma maždaug nuo balandžio mėnesio.
„Tai bus rimtas signalas naftos ir žaliavų kainai kilti“, – teigė A. Izgorodinas ir skaičiavo, kad naftos kaina gali viršyti 100 dol. už barelį.
„Ji gali pasiekti ir tą lygį, kurį matėme šių metų vasaros pradžioje <...>, neatmesčiau varianto, kad vasarą naftos kaina gali pakilti ir 115 dol. – 120 dol. už barelį“, – teigė jis.
Įtakos turės ir degalų kainai
Kad brangstanti nafta turės įtakos degalų kainai, sakė ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas.
„Rinka sureguliuoja ir nustato tą kainą, bet matome, kad naftos rinka labai politizuota, tai nėra laisva rinka. Tas pats OPEC, kuris yra kartelinė organizacija, deda pastangas, kad kaina laikytųsi ir mažina gavybą“, – teigė atstovas.
Jis kalbėjo, kad didžiosios analitikų bendrovės prognozuoja, kad barelio kaina kitąmet bus apie 110-115 dol., kas, kaip sutiko, reiškia ir degalų kainų kilimą.
„Bet tam įtaką daro daug veiksnių. Taip pat dabar kalbama apie viršutinės kainų ribos įvedimą rusiškai naftai. Klausimas, kaip tai suveiks, kiek šalys, kurios turi įtaką pasauliniu lygiu, kiek jos prisijungs prie to, kiek Rusija sugebės apeiti ribojimus“, – teigė E. Cicėnas.
Lietuva, anot pašnekovo, dalį degalų pasigamina Mažeikiuose esančioje bendrovėje „Orlen“, tačiau tai, kur degalai gaminami, daug įtakos kainai neturi, nes kainas nustato rinka, teigia jis.
„Tai, kad pagamina Mažeikiuose, nepasako daug, galbūt tai užtikrina patikimumą fizinio tiekimo prasme, daugiau šansų, kad mes jos turėsime“, – sakė jis ir tikino, kad bendrovė „Orlen“ Lietuvoje rusiškos naftos atsisakė iškart po karo Ukrainoje pradžios, todėl čia parduodami degalai su Rusija nėra susiję.
2023 m. vasarį įsigalioja ir dar vienas embargas, kuris neleis ES iš Rusijos importuoti rusiškų naftos produktų, tarp jų, ir dyzelino.
„Tai tiesiogiai mums įtakos neturės, bet kadangi visa kainodara susijusi su globalios rinkos kaina, gausis taip, kad bus apribota produkto pasiūla ir viskas priklausys, kiek pavyks susitvarkyti su tiekimo grandinėmis, kiek jos brangs, nes tai daro įtaką pačiose degalinėse“, – sakė jis.
Atstovas patikino, kad Lietuva dyzelino iš Rusijos šiandien neimportuoja. „Manau, kad drąsiai galima sakyti, jog ne“, – teigė E. Cicėnas.
Laukia keli infliacijos pikai
A. Izgorodinas užsiminė, kad energetika yra labai svarbus infliacijos komponentas ir šiuo metu ji generuoja maždaug pusę visos infliacijos. Tai reiškia, kad elektros, naftos, dujų kainų pokyčiai, anot jo, labai svarbūs visų prekių kainoms.
„Tarkime, brangstant naftai, degalams, automatiškai kyla transportavimo kaštai, o tai veikia ir prekių, ir žemės sūkio, paslaugų segmentuose. Todėl jei matysime didelius naftos kainų šuolius rinkose dėl vienokių ar kitokių aspektų, automatiškai matysime ir infliacijos šokinėjimą Lietuvoje. Manau, kad mūsų laukia ne vienas infliacijos pikas, o net keli, kurie bus iki kitų metų pabaigos“, – prognozavo jis.
Anot ekonomisto, infliacija Lietuvoje primins W raidės formą.
„Trumpuoju laikotarpiu pasieks piką, spalį arba lapkritį, o kitų metų pradžioje matysime naują šuolį. Kiek vėliau infliacija stabilizuosis, o toliau bus matomas dar vienas infliacijos šuolis, kada Europa pradės ruoštis kitai energetinei žiemai, kuri gali būti tokia pati pilna iššūkių, kaip ir ši“, – sakė jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
