Seimas priartėjo prie savo kadencijos pusiaujo, o savivaldybių tarybų ketverių metų kadencija baigsis su šiemetinės žiemos pabaiga. Seimas dabar ūžia, verda įvairiuose konfliktuose, kuriuos pastoviai inicijuoja ne tik „tam skirta” opozicija, bet jau ir kai kurie ambicingi saviškiai, valdantieji. Kauno taryboje – štilis, nes opozicijos nėra tiek daug, kad įstengtų trukdyti valdantiesiems „veikti savo nuožiūra (bendru sutarimu), džiaugtis ar užmigti ant laurų”.
Nepaisant to, į metų pabaigą tradiciškai ir savivaldybėje jau dėliojamas ateinančiųjų biudžeto pajamų bei asignavimų planas. Tačiau, kas jame bus svarbiausia, kol kas sunku sužinoti, nes Kauno miesto savivaldybės veiklos viešintojų dėmesys užimtas kitais „akcentais”.
Tad, kaip visuomet, kauniečiams teks palaukti, kol bus atskleisti valdžios planai, kaip kryptingai ir racionaliai ketinama ateinančiais metais panaudoti savivaldybės biudžeto lėšas, kurių tebesitęsiant ekonomikos bei energetikos krizei gali būti mažiau nei šiemet.
Juolab, kad pagal šią, besibaigiančią, kadenciją politikų patvirtintą miesto biudžeto 2023-ųjų planą, viešuosius finansus valdys ir naudos jau nauja, kovo pradžioje, išrinkta savivaldybės taryba ir naujas (?) miesto vadovas – Kauno meras.
Ką pirmieji asmenys savivaldybėje dirba?
Kai ryte per valstybinį radiją išklausai diskusiją, kaip pareiga į e-sveikatą surašyti pacientų sveikatos tyrimų bei kitokius duomenis gaišina bei papildomais darbais apkrauna gydytojus, neabejoji, jog taip ir yra. Nes retsykiais apsilankai poliklinikoje ar kitoje biudžetinėje sveikatos priežiūros įstaigoje, vadinamoje viešąja.
Vieša yra ir savivaldybė, ji irgi gyvena „iš biudžeto” ir turėtų atsiskaityti visuomenei. Tačiau mūsų išrinktieji savo veiklos aprašymais savęs nevargina. Tai sunku sužinoti, ką konkrečiai valdžia veikia.
Bent trijų svarbiausių (mero ir jo pavaduotojų) internetiniame užimtumo kalendoriuje kasdien pasikartoja vieni ir tie patys įrašai: „pasitarimas darbo klausimais”, „dalykinis susitikimas”, „dokumentų peržiūra”, „dokumentų peržiūrėjimas ir jų nukreipimas vykdytojams”. Juos matydamas savivaldybės interneto svetainėje Kaunas.lt, anaiptol neturėtų kaunietis galvoti, kad visus šios trijulės darbus „rikiuoja” viena sekretorė, o pati valdžia sėdi viename kabinete. Juk pasitarimų ar dalykinių susitikimų laikai – dažniausiai nurodomi skirtingi, nors tuose užimtumo kalendoriuose sutampa vos vienintelis konkretus įrašas, – pietų laikas (nuo 12 iki 13 val.).
Skiriasi ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narių, vien dėl Kauno gerovės keliaujančių į užsienio komandiruotes, viešai paskelbtos ataskaitos. Tačiau nebūtina galvoti, kad jas ne jie surašo, o įvairių užduočių kasdien gaunantys, ganėtinai užimti, komandiruotes organizuojančio administracijos skyriaus tarnautojai. Nors tokia mintis peršasi, kadangi paskutiniai įrašai apie užsienio komandiruotes, kaip Kauno savivaldybė skelbia internetu, atnaujinti 2022-ųjų rugpjūčio 2 dieną. Ar pinigai komandiruotėms apmokėti pasibaigė, tai jų daugiau ir nevyksta? Ar vėluojama tuo po komandiruotės papasakoti, kur būta, kas nuveikta?
Kelionių užderėjo pirmaisiais šios tarybos kadencijos metais – 2019-aisiais
Kaunas.lt viešina tais metais įvykusių 14-os komandiruočių ataskaitas. Vėlesnių metų įrašų apie miesto tarybos narių komandiruotes – gerokai mažiau.
Prisiminkime, koronaviruso pandemija pasaulyje 2019-aisiais dar pavojų nekėlė, valstybės neužverdavo keliautojams prieš akis savo sienų, tad buvo galima važiuoti pasižmonėti, naujovėmis pasidomėti, papasakoti, kas gero pas mus, Kaune, yra. Dera priminti, kad pirmieji Kauno savivaldybės asmenys tų metų išvakarėse, dar iki naujos kadencijos rinkimų, netgi paties Popiežiaus palaiminimą gavo (gal ir todėl rinkimai 2019-aisiais buvo sėkmingi?) bei nusiteikė dideliems darbams. Gaila, jog kai kam tas nusiteikimas vėliau kažkur prašapo…
2018-ųjų lapkričio 27-30 dienomis komandiruotėje Romoje (Italija) dalyvavo savivaldybės administracijai ką tik pradėjęs vadovauti Vilius Šiliauskas (vyko kaip Popiežiaus vizitą Kaune organizavusios savivaldybės darbo grupės pirmininkas) bei Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Drauge su Bažnyčios atstovais iš Kauno jie dalyvavo bendroje audiencijoje pas Popiežių Pranciškų. Kaip vėliau ataskaitoje nurodyta, „siekiant padėkoti Popiežiui už vizitą Lietuvoje ir Kaune”. Kelionės išlaidas apmokėjo savivaldybė.
2019-ųjų sausį Kauno miesto savivaldybės atstovai lankėsi Rišan (Izraelis), Osle (Norvegija) ir Antverpene (Belgija), balandį – Sankt – Peterburge (Rusija), Reikjavike (Islandija). Paskui – Grenoblyje (Prancūzija), Briuselyje (Belgija), Mariagerfjode (Danija), Novi Sad (Serbija) ar kitų užsienio šalių miestuose.
Atūžus COVID-19 sukeltoms negandoms, sekė izoliacijos metas
Jis nulėmė pauzę ir privertė atsisakyti kelionių, perkeldamas buvusią tiesioginę geros patirties sklaidą į virtualią erdvę. 2020-aisiais (anot Kaunas.lt. skelbiamų ataskaitų) įvyko vos 2 komandiruotės. Sausio 30-vasario 3 dienomis keliauta į Rijeką (Kroatija), o vasario 4-8 dienomis dalyvauta tarptautiniame renginyje Turkijoje.
Šios šalies Bayrampasa mieste vyko dviejų partnerių (ir Kauno savivaldybės) įgyvendinamo projekto „Sportas, vienijantis visuomenę: teisė gyventi sveikame mieste”, iš dalies finansuojamo Twinning programos lėšomis, baigiamoji konferencija. Kaunui atstovavo sporto mokyklų (krepšinio ir „Startas”) direktoriai Martynas Račkauskas ir Mantas Raila, miesto savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Vyginta Poderytė – Martinkienė bei Investicijų ir projektų skyriaus vedėja Aistė Lukaševičiūtė. Kauno delegacijai vadovavo miesto mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Pastarosios komandiruotės ataskaita kažkodėl dabar „iššoka” ir pamėginus Kaunas.lt svetainėje sužinoti apie 2021 birželio 29-liepos 4 dienomis vykusią Kauno savivaldybės atstovų komandiruotę Ales mieste, Prancūzijoje. Užtat, ko važiuota tų metų lapkričio gale į Bilbao (Ispanijos Karalystė) neslepiama.
Tiek Kauno savivaldybės tarybos nario Jono Audėjaičio, tiek Manto Jurgučio, besirūpinančių kuo gražesniu Kaunu bei geresniu visų kauniečių gyvenimu, komandiruotės pagrindinis tikslas buvo „dalyvauti Bilbao Biskaja dizaino savaitės 2021″ veiklose ir pristatyti keletą Kauno miesto iniciatyvų dizaino srityje”. Tai – citata iš M. Jurgučio pasirašytos ataskaitos. Joje dar minimas „pasikeitimas patirtimi kūrybinių industrijų bei dizaino srityje”, ir tikslas – „užmegzti kontaktus”, o taip pat – „sužinoti apie Bilbao miesto sprendimus, naujoves ir kryptis”. Ar kažką pavyko sužinoti, dar įdomiau, – kuo konkrečiai tai naudinga Kaunui, ataskaitoje neužsiminta.
Naujas objektas Nemuno saloje diktuoja ir naujų komandiruočių temas
Pastaraisiais metais pirmiausia sau „išaiškinęs”, kad miestas nuo tarpukario, kai laikinai pavadavo Lietuvos Respublikos sostinę, yra išsaugojęs vertingą palikimą – modernizmo architektūrą – Kaunas suskato tuo didžiuotis. Šiandien jau ne privačiomis (kaip anais laikais), bet viešaisiais finansais (kažkas gal nuo seno linkęs sakyti „valdiškais pinigais”) statomi nauji stambūs Kauno objektai. Tikėkim, jie irgi kada nors, po kelių dešimtmečių, tarptautinėje erdvėje bus pripažinti kultūros vertybe. Bet kuriant vertybes, vien tikėjimo ir svajonių nepakanka. Todėl artėjant prie pabaigos būsimo Mokslo centro Nemuno saloje statybai, suskubta aiškintis, kaip sukurti šiam objektui turinį ir vertę.
Ta proga mero pavaduotojas A. Palionis, savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis bei anksčiau minėta skyriaus vedėja A. Lukaševičiūtė šių metų birželio 29 – liepos 1-ąją vykusio vizito Ventspilyje (Latvija) metu susitiko su mokslo centro „Vizium” komanda. Latvijoje aptarti tokio centro steigimo, projekto valdymo ir veiklos organizavimo klausimai. Susitikta su Ventspilio savivaldybės atstovais, aplankytas pramonės parkas, „kurio patirtis gali praversti, siekiant sukurti ir išvystyti Aleksoto inovacijų pramonės parką” (iš komandiruotės ataskaitos).
Mokslo centro statyba Kauno Nemuno saloje inicijavo ir trijų kauniečių pasižvalgymą Lenkijoje. Šiai komandiruotei pakako vienos liepos mėnesio dienos. O per ją susipažinta su Balstogės mokslo centro, atidaryto 2020-ųjų rudenį, komanda. „Susitikimo metu buvo aptarti įvairūs klausimai, aktualūs, planuojant mokslo populiarinimo centro sukūrimą Kaune bei tolimesnio bendradarbiavimo galimybes”, – pažymima komandiruotės ataskaitoje, kurią pasirašė T. Metelionis, A. Palionis bei A. Lukaševičiūtė.
Europa turi ne vieną kultūros sostinę
Šiemet (gegužę) Kauno vicemeras M. Jurgutis turėjo progą pabuvoti Prancūzijoje, kur dalyvavo gegužės 9-ąją vykusiame Kauno modernizmo architektūros parodos atidaryme Paryžiaus 17-o rajono merijoje. Čia buvo pristatytos kauniečio fotografo Martyno Plepio fotografijos. Tuo pačiu Kauno savivaldybės atstovui buvo galimybių „dar kartą pristatyti Kauną kaip šiemetinės Europos kultūros sostinę”.
O metų pradžioje, vasario 24-27 dienomis Kauno meras V. Matijošaitis lankėsi Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje ir dalyvavo Ešo – Europos kultūros sostinės programos atidarymo renginiuose.
„Visa atidarymo programa, pavadinimu Remix, buvo sudėliota taip, kad atrodytų lyg raketos paleidimas į ateitį (…) Galimybė sudalyvauti Ešo – Europos kultūros sostinės atidarymo renginyje buvo puiki proga palyginti ir įvertinti neseniai Kaune įvykusį atidarymą. Džiaugiuosi, kad Kaunas pasirodė puikiai”, – nepasikuklinta pasigirti, pateikiant mero ataskaitą apie vykusią komandiruotę.
P.S. savivaldybės biudžeto lėšų sumos, išleistos komandiruotėms, paprastai viešai skelbiamose ataskaitose dabar nenurodomos.
