Seime svarstomi pasiūlymai į Lietuvoje veikiančią depozito sistemą įtraukti stipraus alkoholio butelius ir konservuotų maisto produktų stiklainius. Prekybos tinklų ir gėrimų gamintojų įkurto „Žaliojo taško“ direktorius Kęstutis Pocius sako, kad tai jau primena pageidavimų šou ir įspėja, kad visi kaštai galiausiai nugula ant vartotojų pečių.
Tuo metu vienas plėtros šalininkų Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis atsako, kad šiuo metu didžiausias prioritetas yra stipriam alkoholiui, o kainų padidėjimas nebūtų toks smarkus kaip teigiama.
„Stiprus alkoholis yra tokia prekė – jei jį vartoji, turi susimokėti, kad tavo atlieka būtų sutvarkoma tinkamai“, – sakė jis, pastebėdamas, kad pabrangimas galėtų siekti apie 5 centus už butelį.
K. Adomaitis dar pridūrė, kad nors Vyriausybė šiuo metu nepritaria depozito sistemos plėtrai įtraukiant ir stipraus alkoholio stiklinius butelius, Seime nuotaikos skiriasi.
„Visai tikėtina, kad jis įvyks, tik svarstoma, kaip geriausiai tai padaryti“, – „Delfi“ sakė jis ir kaip pavyzdį pateikė Suomiją.
Saugo gamtą
Kaip dėstoma Seimo narių Aistės Gedvilienės, K. Adomaičio, Paulės Kuzmickienės, Andriaus Vyšniausko, Romualdo Vaitkaus, Dalios Asanavičiūtės ir Ligitos Girskienės Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projekto aiškinamajame rašte, juo siekiama išplėsti depozito sistemą Lietuvoje, numatant ir stipraus alkoholio taros surinkimą.
„2016 metais šalyje pradėjus veikti užstato už vienkartines taros pakuotes sistemai (depozito sistemai), Lietuva tapo viena iš lyderių pasaulyje pagal šių pakuočių surinkimą lenkdama net šalis, kuriose sistema pradėjo veikti anksčiau. Remiantis 2019 metų duomenimis, Lietuvoje buvo surinkta 92 proc. vienkartinių gėrimų pakuočių, o 85 proc. gyventojų teigė, kad dalyvavimas užstato sistemoje paskatino rūšiuoti ir kitas atliekas.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje depozito sistema veikia sėkmingai, gyventojai ją vertina palankiai, depozito sistemoje dalyvaujančios taros atliekų patekimas į gamtą ar mišrių atliekų konteinerius reikšmingai sumažėjo, įstatymo projektu siūloma plėsti vienkartinių taros pakuočių surinkimą į sistemą įtraukiant stipraus alkoholio taros pakuotes, kurios dažniausiai yra gaminamos iš stiklo. Plėsti stiklo taros surinkimo apimtis būtina, nes šių vienkartinių pakuočių surinkimo ir perdirbimo rodiklis išlieka žemas, Lietuva pagal jį atsilieka nuo ES uždavinių. Taip pat, šis siūlymas prisidės prie efektyvesnio pakuočių atliekų tvarkymo, aplinkos taršos mažinimo bei aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo“, – rašoma dokumente.
Projektu siūloma praplėsti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje dalyvaujančiųjų pakuočių kiekius ir rūšis. Nurodoma, kad būtų priimama stiklinė alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų tara, kurios talpa ne mažesnė nei 0,1 litro ir ne didesnė nei 3 litrai, taip pat ne tik polietileno tereftalato (PET), bet ir plastikinė tara.
„Pradinė įstatymo mintis buvo pridėti stiprų alkoholį stiklinėje taroje, bet po Vyriausybės išvados kaip kompromisinis variantas pasiūlyta išplėsti PET pakuočių priėmimą. T. y. nuimti tūrio ribojimus, taip pat aliuminio – priimti mažas skardines ir t. t.“ – pasakojo K. Adomaitis.
Vyriausybės išvadoje pastebima, kad dabar įdiegta užstato sistemos infrastruktūra nepritaikyta priimti projektu siūlomų į užstato sistemą įtraukti jokių tipų 0,1 litro talpos pakuočių, taip pat 3 litrų stiklinių ir metalinių pakuočių, įvairių nestandartinių formų (pavyzdžiui, kvadratinių, trikampių) stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklinių pakuočių.
„Vadovaujantis Aplinkos ministerijos užsakymu 2019 m. atlikta užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtros sąnaudų–naudos analize, dėl techninių specifikacijų taromatais negalėtų būti priimta apie 60 proc. stipriųjų gėrimų stiklinių pakuočių rūšių.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlytina užstato sistemos plėtrą įtraukiant stiklines stipriųjų alkoholinių gėrimų ir vyno, vyno gėrimų ir kokteilių pakuotes svarstyti 2024 m., jei paaiškėtų kad neįvykdyta 2023 m. stiklinių pakuočių perdirbimo užduotis.
Jei į užstato sistemą būtų įtrauktos tik PET ir metalinės stipriųjų alkoholinių gėrimų ir vyno, vyno gėrimų ir kokteilių pakuotės, į užstato sistemą nereikėtų reikšmingai investuoti, gamintojams ir importuotojams papildomų pakuočių sutvarkymas užstato sistemoje kainuotų apie 78 tūkst. eurų per metus“, – nurodė Vyriausybė.
Vis dėlto, K. Adomaitis pastebėjo, kad po Seimo Aplinkos komitete vykusių klausymų vis daugiau Seimo narių palaiko stiklo įtraukimą.
„Suomijoje sistema su stiklo surinkimu veikia gerai. Formaliai gamintojai gali nedalyvauti, bet jeigu nedalyvauji, turi labai didelį mokestį mokėti. Tada beveik visi dalyvauja. Estijoje galima savanoriškai dalyvauti, bet ten pakuotės mokestis daug mažesnis, todėl mažai dalyvaujančių iš stipraus alkoholio.
Po klausymų vyksta tolimesnė diskusija. Vyriausybė siūlo neplėsti į stiprų alkoholį. Čia yra pagrindinis diskusinis dalykas. Labai daug frakcijų atstovų pasisako už plėtimą. Visai tikėtina, kad jis įvyks, tik svarstoma, kaip geriausiai tai padaryti“, – sakė jis.
Susiduria su iššūkiais
Seimo klausymuose kalbėjęs suomių depozito sistemos valdytojo „Palpa“ atstovas Tommi Vihavainenas sakė, kad jie priima tiek skardines, tiek PET butelius, tiek ir stiklinę tarą.
„2021 m. surinkta 1,46 mlrd. skardinių, t. y. 20,1 tūkst. tonų, 600 mln. PET butelių (16,5 t) ir 150 mln. stiklinių butelių (52,9 t). Į depozito sistemą yra įtrauktas stiprus alkoholis.
Kalbant apie stiklinių butelių grąžinimą, gerai yra tai, kad yra didelė depozitinių produktų aprėptis. Visi buteliai gali būti grąžinami taromatuose. Taip pat yra platus parduotuvių tinklas, todėl vartotojams yra lengva sugrąžinti tarą. Be to, yra logistinių sinergijų dėl skardinių ir PET butelių grąžinimo.
Tačiau iššūkių kelia surinkimo išlaidos, kurios yra daug didesnės. Be to, buteliai kainuoja nedaug, o tai reiškia dideles išlaidas pramonei. Stiklas yra sunkus ir kartais sudūžta. Stiklas taip pat užima daug vietos, jam reikia daugiau saugojimo ploto“, – sakė jis.
K. Adomaitis teigė, kad girdi prekybininkų ir gamintojų argumentus, kad įtraukus stiprų alkoholį, depozito padaugėtų.
„Tai nebus nei logistiškai, nei visaip kitaip paprastas įgyvendinimas. Yra teisybės, kad depozito sistemos administravimas kainuoja. Jau dabar prekės kainoje tai sudaro 10–11 centų. Tai depozito sistemos, logistikos kaina. Tačiau nėra taip, kad nekainuoja depozito nebūvimas. Visi rūšiavimo varpeliai irgi kainuoja. Aišku, tų centų ten mažiau. Diskusija, kiek padidėtų, jei atsirastų stiprus alkoholis.
Buvo skambių pareiškimų apie 120 mln. eurų, bet man atrodo, tam nėra jokio pagrindo. Pavyzdžiui, Suomijoje kainuoja 16 centų – tiek pabrangsta administravimas su visu stipriu alkoholiu ir t. t. Galima suskaičiuoti – ten yra apie 100 mln. butelių stipraus alkoholio, tai 16 mln. eurų, o ne 120 mln. eurų.
Vietoje 11 centų būtų 16 centų. Bet būtų 5–6 centai nuo vieno butelio. Tai nėra, kas drastiškai sugriautų ar pabrangintų. Juolab, kad stiprus alkoholis yra tokia prekė – jei jį vartoji, turi susimokėti, kad tavo atlieka būtų sutvarkoma tinkamai. Dabar už šiukšlių rinkimą mokame iš viešųjų pinigų“, – sakė Seimo narys.
Dar du pasiūlymai
Prie aptarto įstatymo projekto Seime pateikti dar du pasiūlymai. Vienas – Andriaus Kupčinsko, kuris siūlo padaryti išimti pieno produktų pakuotėms ir nustatyti mažiausia 0,2 litro, o ne 0,1 litro tarą.
„Šiuo metu pieno produktų pakuočių reikšmingas kiekis surenkamas per antrinių žaliavų rūšiavimą ir nėra toks aktualus palyginus su stiklinės taros surinkimu, kuri nepatenka į depozito sistemą. Kartu viena didesnių problemų šiuo metu išlieka dalies visuomenės išvykos į gamtą ir ten pasiimamas stipresnių gėrimų kiekis bei paliekama nesurinkta stiklinė tara. Pieno produktų pakuotės dažniausiai vartojamos buityje, o ten gyventojai jau įpratę šio tipo atliekas rūšiuoti per antrinių žaliavų konteinerius, tuo tarpu stiklo tara dažnai atsikratoma vartojimo vietoje. Depozito sistemos administratoriai skundžiasi dėl jiems teksiančios didesnės administracinės naštos įsigaliojus naujiems pakuočių reikalavimams, todėl išlyga dėl pieno produktų pakuočių būtų tam tikras kompromisas“, – dėstė A. Kupčinskas.
K. Adomaitis pastebėjo, kad pieno pakuotės gana retai tampa šiukšlėmis gamtoje.
„Bet pagrindinis klausimas yra dėl veterinarijos reikalavimų. Nežinau, kiek čia pagrįsta, nes kažkaip išsisprendžia tie dalykai. Sako, kad piene labai plinta bakterijos, sudėtinga saugoti, bet kai jaučiasi kvapas nuo alaus butelių, suprantu, kad tų bakterijų visur veisiasi. Manau, kad tai nedidelė detalė“, – svarstė jis.
Antrasis pasiūlymas – Tomo Tomilino, Kęstučio Mažeikos ir Luko Savicko. Jie norėtų pridėti konservuotus maisto produktus stiklo pakuotėje.
K. Adomaitis svarstė, kad šis pasiūlymas logiškas, tačiau taip pat turi probleminių aspektų.
„Kaip ir logiška būtų, visi prisimena sovietinius laikus. Tačiau sakoma, kad stiklainiai dažnai užsibūna pas gyventojus, o depozitas kelia labai aukštus reikalavimus dėl atgavimo. Jei iš 100 neatgauni 85–90 stiklainių, tada reikia mokėti taršos mokesčius. Sako, kad gyventojai dažnai tiesiog sandėliuoja tuos stiklainius, o jų taip pat nėra gamtoje. Šiuo metu būčiau už tai, kad būtų padarytas žingsnis su stipriu alkoholiu“, – „Delfi“ sakė jis.
Sumokės vartotojai
Viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ dalininkai yra didžiausi Lietuvos prekybos tinklai ir gėrimų gamintojai. Jos direktorius K. Pocius sakė, kad depozito plėtros idėjos pastaruoju metu tapo politikų pageidavimų šou, o dauguma pasiūlymų formuojami be jokių analizių ar pasitarimų – neįvertinus nei kaštų, nei patogumo gyventojams, nei paties įgyvendinimo techninių galimybių.
„Tai – itin ydinga politikų praktika, – sakė jis. – Gamintojų ir importuotojų organizacijos pasisako tik už tvarią depozito plėtrą ir tik tų pakuočių, kurių surinkime depozitas yra efektyviausias. Mes pritariame Vyriausybės ekspertų pasiūlytam plėtros modeliui, kuris rekomenduoja į depozitą įtraukti stipriųjų gėrimų, vyno ir kokteilių metalines bei PET pakuotes, bet ne stiklo.“
K. Pocius taip pat sakė, kad ligšiolinė praktika rodo, kad metalinės ir PET gėrimų pakuotės per depozitą renkamos labai efektyviai, o taromatai jas gali čia pat vietoje suspausti, tad jų laikymas neužima daug vietos.
„Be to, stipriųjų gėrimų, vyno ir kitų kokteilių metalinėse bei PET pakuotėse pardavimai kasmet auga apie 30 proc. Skaičiuojama, kad priėmus tokį įstatymo pakeitimą į užstato sistemą papildomai būtų įtraukta apie 219 tonų pakuočių, taigi toks įstatymas turėtų ir milžinišką aplinkosauginį efektą.
Ir priešingai, gamintojų ir importuotojų vertinimu, politikai turėtų atsisakyti planų į depozitą įtraukti stipriojo alkoholio stiklo tarą, ko yra atsisakiusi ir praktiškai visa Europa. Dėl daugybės priežasčių. Pirma, stiklo tvarkymas per depozitą yra 2–4 kartus brangesnis. Aplinkos ministerija yra paskaičiavusi, kad tai pareikalautų papildomų 165 mln. eurų, o užkrauti tokią naštą dabartinėmis infliacijos ir aukštų energetikos kainų sąlygomis – absoliučiai nepriimtina. Juk visi kaštai galiausiai nugula ant vartotojų pečių, kurie šiandien ir taip kenčia nuo rekordinių kainų“, – sakė jis.
K. Pocius ragino suprasti, kad stiklo pakuotės yra sunkesnės apie dešimt kartų.
„Pavyzdžiui, viena plastiko ar metalinė gėrimų pakuotė sveria 15–50 gramų, stiklo – 400–900 gramų. Tai nepatogu gyventojams – jiems reikėtų nešti sunkią tarą atgal į parduotuves, vietoje to, kad išmestų ją į greta esantį stiklo konteinerį. Tai būtų problema ir mažose parduotuvėse, kuriose supirkimas vykdomas rankiniu būdu – daug sunkios taros tektų nešioti pardavėjoms.
Trečia labai svarbi priežastis, kodėl stiklo plėtra depozite nėra patraukli – jis ir šiandien yra surenkamas prasčiausiai. Dėl to, kad ši tara dūžta, taip pat dėl jau minėto patogumo – gyventojai nenori nešti sunkių stiklo butelių tolimus atstumus ir neretai išmeta juos į konteinerius.
Na ir galiausiai, politikai retai pagalvoja ir apie sudėtingą įgyvendinimo mechanizmą. Stipriųjų alkoholinių gėrimų taros įvairovė labai didelė – apie 25 tūkst. skirtingų butelių. Kai kurie jų – tokių formų, kokių šiuolaikiniai taromatai nesugeba nuskaityti. Taip pat yra itin brangių gėrimų, kurie kainuoja po, pavyzdžiui, 300 eurų, o vien naujos pakuotės įvedimui į sistemą reikėtų bent po keletą tokių butelių pavyzdžių, kas kainuotų itin brangiai. Galiausiai, yra butelių, kurių neįmanoma paženklinti depozito ženkliuku, nes jie būna užpakuoti gamintojo specialiose dėžėse. Tad politikų siūlymui būtų reikalinga daugybė išimčių, o tada jau susipainiotų vartotojas, kuris nebesuprastų, kurios pakuotės dalyvauja depozite ir kurios – ne.
Tad mes vienareikšmiškai pasisakome prieš stiklo taros plėtrą depozite. Juolab, kad Seimas vos pernai įvedė naują tvarką, kuria perdavė daugiau atsakomybės dėl pakuočių atliekų surinkimo per konteinerius savivaldybėms, tad nepamačius šio pakeitimo efekto įvedinėti naujus pakeitimus yra absurdiška. Esame įsitikinę, kad stiklo pakuočių atliekų surinkimo tikslus galime įvykdyti ir toliau plėsdami šiandieninę konteinerinę sistemą. Juolab, kad matome, jog, pavyzdžiui, pradėjus dalinti stiklo konteinerius privačioms valdoms, šios išrūšiuoja beveik 100 proc. stiklo taros“, – sakė jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
