Lietuvoje antradienio vidurdienį vyko antrasis ir paskutinis šiemet Saulės užtemimas. Jis prasidėjo 12 val. 15 min., piką pasiekė 13 val. 26 min., o baigėsi 14 val. 37 min.
Nors antradienį didelėje Lietuvos dalyje buvo debesuota, „Lietuvos ryto“ fotografui Vladui Ščiavinskui netoli Kauno pavyko aptikti debesų properšą – tad kviečiame pasigrožėti unikaliais 2022 m. spalio 25 d. Saulės užtemimo virš Lietuvos vaizdais.
Saulės užtemimas įvyksta tada, kai Mėnulis atsiduria tarp Saulės ir Žemės – ir užstodamas Saulės spindulius, meta savo šešėlį ant dalies Žemės. Šįkart virš Lietuvos Mėnulis uždengs apie 60 proc. Saulės disko.
Tai vadinama daliniu užtemimu. Kad įvyktų Saulės užtemimas, Saulė, Mėnulis ir Žemė turi išsidėstyti vienoje tiesėje – arba beveik vienoje tiesėje. Apytikslis šių trijų kūnų išsidėstymas vienoje linijoje įvyksta kiekvieną Mėnulio mėnesį, per jaunatį. Artimiausias kitas Saulės užtemimas, kuris matysis Lietuvoje, nutiks 2025 m. kovo 29 d.
Įdomūs faktai apie Saulės užtemimus
Saulės užtemimai nevyks amžinai. Maždaug po 600 milijonų metų dėl potvynių ir atoslūgių Žemėje ir lėtėjančio Žemės sukimosi Mėnulis bus per toli nuo Žemės, kad uždengtų Saulę – todėl Saulės užtemimai baigsis.
Didžiausias Saulės užtemimų (dalinių, žiedinių ar pilnutinių) skaičius per metus gali būti 5, mažiausias – 2. Cheminį elementą helį 1868 m. rugpjūčio 18 d. atrado prancūzų astronomas Jules’is Janssenas (1824-1907), stebėdamas Saulės spektrą pilnutinio užtemimo metu Indijoje. Helis yra antras pagal paplitimą cheminis elementas Visatoje, jis pirmą kartą buvo identifikuotas Saulėje – iš čia ir kilo pavadinimas „helis”, nuo helios.
Pasaulyje yra dvi vietos, kur niekada nepamatytume pilnutinio Saulės užtemimo, tik dalinį – tai Šiaurės ir Pietų poliai. Greitis, kuriuo Mėnulis praskireja prieš Saulę, yra maždaug 2250 km per valandą.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
