Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdyba penktadienį patvirtino kandidatų į merus sąrašą ir rinkimų programos gaires.
Iš viso patvirtinti 42 kandidatai į merus, dar aštuonis planuojama tvirtinti kitą savaitę.
Demokratų lyderio, ekspremjero Sauliaus Skvernelio teigimu, maždaug 55 savivaldybėse partija rinkimuose ketina dalyvauti savarankiškai.
„Lūkesčiai yra, kad mes sugebėtume prisistatyti, kaip politinė jėga vietos bendruomenėms, kad įgautume ne tik tą kreditinį pasitikėjimą galbūt dar likusį iš Vyriausybės laikų ar kaip naujos politinės jėgos, bet kad įgautume kaip rinkimų dalyviai“, – penktadienį BNS sakė S. Skvernelis.
Šiuo metu „Vardan Lietuvos“ turi tris merus ir 79 tarybos narius.
„Jeigu patrigubintume merų ir tarybos narių skaičių, būtų labai geras rezultatas“, – teigė partijos lyderis.
Tarp kandidatų – žinomos pavardės
Didmiesčiuose daugiausiai keliami skyrių pirmininkai: Vilniuje – parlamentaras Lukas Savickas, Kaune – Gintautas Labanauskas, Kauno rajone – Erika Bartusevičienė, Klaipėdoje – buvęs administracijos direktorius Artūras Bogdanovas, Panevėžyje – Petras Nevulis.
Tik Šiauliuose keliamas ne skyriaus pirmininkas, o Šiaulių menų mokyklos direktoriaus pavaduotoja Asta Lesauskienė.
Alytuje kandidatu siūlomas buvęs „Sodros“ Alytaus skyriaus vadovas Valerijus Vencius.
Druskininkuose keliama atsargos generolo, Vyčio paramos fondo vadovo Česlovo Jezersko kandidatūra, Vilniaus rajone kandidatu į merus siūlomas buvęs teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas.
Kelmės rajone demokratai siūlo buvusio šio rajono policijos komisariato viršininko Dainiaus Popovo kandidatūrą, Skuodo rajone į merus siūlomas advokatas ir buvęs leidėjas Algimantas Šindeikis.
Be L. Savicko, į merus keliamas dar vienas parlamentaras, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, jis planuoja kandidatuoti Marijampolės savivaldybėje.
Kaip skelbta anksčiau, kandidatais Neringoje, Lazdijų ir Šilutės rajonuose keliami dabartiniai šių savivaldybių merai – atitinkamai Darius Jasaitis, Ausma Miškinienė ir Vytautas Laurinaitis.
Rokiškio rajone keliamas buvęs meras Antanas Vagonis, Ukmergėje – dabartinis savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas.
Raudonųjų linijų nebrėžia
S. Skvernelis neatmetė, kad ten, kur partija nekels savo kandidato, ji parems kurį nors kitą.
„Neatmetu, kad paremsime ne savo kandidatą. Galbūt mūsų žmonių dalis bus įtraukti į kitus sąrašus“, – BNS sakė politikas.
Paklaustas apie politines, jėgas, su kuriomis jo vadovaujamos partijos atstovai neitų į koaliciją, demokratų lyderis tvirtino, kad tokių raudonųjų linijų nėra nubrėžta.
„Tokių linijų brėžti negalime, ypač savivaldoje. Partijos žmonės, kurie yra regionuose, turi kitokį požiūrį ir į kitus tikslus orientuojasi, į mažiau globalius“, – tvirtino S. Skvernelis.
„Tačiau nenorime bendradarbiauti su populistais ir demagogais, ir radikalais, kurių atsiranda vis daugiau ir daugiau. Ta radikali politika, manau, kad kelia grėsmę mūsų demokratijai taip pat, kaip vienpartinių blokų egzistavimas savivaldybėse“, – pridūrė jis.
„Radikalizmo apraiškos šalies politikoje, atmieštos chamiškumu, pasirodo, turi didelę terpę. Dėl to yra didelis nerimas, nes istorijoje buvo pavyzdžių, kada nusivylusi visuomenė, kuri dabar yra, bijanti visuomenė – 74 proc. žmonių bijo reikšti nuomonę – ekonominės suirutės sąlygomis kartais demokratiniu būdu padaro žingsnius ir pasirenka radikalus, kurie po to būna nenuspėjami“, – teigė politikas.
Programos centre – žmogus
Demokratų sąjungos valdyba penktadienį taip pat patvirtino partijos veiklos viziją, kurią žadama taikyti savivaldai.
Pagrindinės idėjos – visapusiška kiekvieno savivaldybės gyventojo gerovė, saugios ir laimingos šeimos, patogi ir estetiška aplinka, galimybės ir vietos valdžios parama vystyti verslą, tobulinti profesinius įgūdžius, dirbti ir užsidirbti.
Pasak S. Skvernelio, Lietuvoje yra savivaldybių, kur susiformavo ar formuojasi griežta vienos politinės jėgos vertikalė ir kur paprastas žmogus nebegirdimas.
„Ta vertikalė apima viską – ir savivaldybės tarybą, ir pavaldžias įstaigas, savivaldybių įmones. Suformuojamas monolitas, į kurį patekti neina. Turime savivaldybių, kur demokratijos, deja, nėra, žmogus negirdimas, nematomas. Mūsų tikslas yra išties atsigręžti į žmogų, kad jo problemos būtų matomos, girdimos, sprendžiamos, kad jis nebūtų numestas į šalį“, – teigė S. Skvernelis, paprašytas nurodyti svarbiausias partijos rinkimų programos gaires.
Jis taip pat sakė, kad naujos partijos rinkimų programoje svarbią vietą užima viešųjų paslaugų garantavimas gyventojams.
„Viešosios paslaugos dabar nyksta iš regionų, ar tai būtų švietimas, ar sveikatos apsauga, ar teisėsauga. Mes norime, kad tos paslaugos būtų prieinamos ir prieinamos nuosekliai“, – tvirtino S. Skvernelis.
Anot jo, savivaldoje nepagrįstai mažai dėmesio skiriama bendradarbiavimui su verslu, investicijoms.
„Daug kur matome, kad požiūris į verslą, investuotojus yra neigiamas arba jo nėra, negalvojama apie tai, kad savivaldybės taip pat gali kurti darbo vietas ir sudaryti sąlygas toms darbo vietoms atsirasti“, – teigė demokratų vadovas.
Pasak jo, savivalda galėtų prisidėti ir prie emigracijos stabdymo.
„Dabar dažnai girdime: neapsimoka turėti mokyklų, darželių, neapsimoka turėti policijos nuovados, neapsimoka geležinkelio maršruto turėti, tiesiog pasakoma, kad neapsimoka Lietuvoje turėti miestelių ir kaimų. Taip neturi būti“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Penktadienį patvirtintomis gairėmis kiekvienas kandidatas vadovausis pristatydamas ir savo atskirą rinkimų programą vietos bendruomenėms.
Didėjanti partija
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas pažymėjo, kad per mažiau nei metus nuo jos skaičius įsteigimo partijos narių skaičius auga.
„Ateiname tam, kad keistume stagnaciją, aroganciją, nesiskaitymą su gyventojais į darbą iš vien su jais, kartu kuriant naujus miestų valdymo standartus ir formuojant naujos kartos municipalinę politiką“, – teigė S. Skvernelis.
Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ teigia turinti skyrius 49 savivaldybėse. Partijai priklauso daugiau kaip 3 tūkst. žmonių.
Partija įkurta šių metų sausį. Jos iniciatoriais tapo anksčiau nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atskilę parlamentarai, vadovaujami ekspremjero Sauliaus Skvernelio.
Demokratų frakcija Seime turi 16 narių.
