Lietuvos futbolo federacijos (LFF) sekmadienį Kaune surengtame forume LFF atstovai vėl vėlėsi į ginčus su Seimo nariais, neatsisakančiais minties įvesti tiesioginį federacijos valdymą. Tiesa, pasisakė ir šiam projektui nepritariantys opozicijos atstovai.
Po virtinės pranešimų apie futbolo infrastruktūrą, šalies klubų ir akademijų situaciją, moterų bei salės futbolo plėtrą, taip pat Gruzijos patirtį vystant futbolą, atmosfera ėmė kaisti kalbai pasisukus apie Seime pateiktą tiesioginio LFF valdymo įstatymo projektą, kurio svarstymas šiuo metu yra pristabdytas FIFA ir UEFA atstovams pažadėjus tarpininkauti tarp LFF ir politikų.
Vis dėlto sekmadienį vienas pagrindinių įstatymo iniciatorių, konservatorius Mykolas Majauskas dar kartą patikino, jog valdančioji dauguma Seime neatsisako minties priimti projektą, jei nematys pageidaujamų pokyčių federacijoje.
„Ar mes eisime iki galo? Tikrai taip. Net neabejoju, kad jei nebus priimtas UEFA ir FIFA pateiktas naujų LFF įstatų projektas, priimtas bus įstatymas dėl tiesioginio valdymo.
Seime tvyro tokios nuotaikos, jog absoliučiai daugumai už projektą per pateikimą balsavusių parlamentarų nebesvarbu sankcijos – didžiausios sankcijos šiandien Lietuvai yra reitingų dugnas ir kriminalinio pasaulio šleifas futbolo struktūrose. Tad visa atsakomybė – jūsų rankose. Lietuvai negresia niekas, jei futbolo bendruomenė yra pasiruošusi keistis“, – kalbėjo M. Majauskas.
Jam replikavo LFF vykdomojo komiteto narys Žydrūnas Buzas – vienas tų „praeityje teistų asmenų“, dėl kurių Seime ir reikalaujama griežtinti LFF valdymo organams taikomą nepriekaištingos reputacijos formuluotę.
„Norėjau paklausti gerbiamo Majausko, ar jūs žinote, kiek Lietuvos Seime šiuo metu yra teistų asmenų?“ – teiravosi Marijampolės apskrities futbolo federacijos prezidentas.
„Gerbiamas kolega, aš puikiai suprantu jūsų nerimą dėl keliamų klausimų reputacijai. Seimas labai aiškiai išsakė poziciją, kad Lietuvos futbolo struktūros neturėtų būti užuovėja asmenims, įtariamiems labai rimtais nusikaltimais, neturėtų būti asmenų, pripažintų padariusius tyčinius nusikaltimus. Suprantu, kad jūs nerimaujate ir prašote kiekvienam žiūrėti į veidrodį, bet tokia yra Seimo pozicija, toks yra UEFA ir FIFA įstatų straipsnis“, – dėstė M. Majauskas.
Vienas paskutinių prie tribūnos žengė kitas LFF vykdomojo komiteto narys Arūnas Pukelis. Tauragės apskrities futbolo federacijos vadovas savo kalbą buvo pasirašęs iš anksto ir beveik tris kartus viršijo pasisakymams numatytą 5 min. laiko limitą.
Seimo narius jis kaltino „autoritarinio valdymo metodais“, kuriuos vadino „blogiausiu precedentu, koks tik galėjo nutikti“.
„Šis kelias – kategoriškai nepriimtinas, neteisėtas siekis perimti federacijos valdymą ir pats grubiausias kišimasis į savarankiškos asociacijos veiklą. Norėtume paprašyti Seimo narių nepriprasti pažeidinėti Lietuvos Konstitucijos.
LFF nėra kurčia ir uždara organizacija, ji girdi racionalius pasiūlymus ir yra pasiruošusi juos priimti. Svarbu, kad tai būtų daroma civilizuotai, o ne šantažuojant. UEFA ir FIFA atstovai kartu su LFF parengė veiksmų planą, pagal kurį bus keičiami įstatai. Tai – konstruktyvus ir savalaikis žingsnis nuraminant kilusias aistras. O jeigu būtų priimtas siūlomas įstatymas, man tai būtų demokratinės valstybės pabaiga“, – sakė A. Pukelis.
Jis taip pat nesutiko su priekaištais LFF dėl skaidrumo stokos.
„Vienas dalykas – šūkauti nuo bačkos, kas kita – pateikti faktus. Bet kam faktais gadinti gerą istoriją“, – „kai kuriems politikams ir sofos ekspertams“ drėbė A. Pukelis.
Prieš tai pasisakė ir keli Seimo nariai iš opozicijos, kurie per pateikimą neparėmė laikinojo įstatymo projekto.
„Jei Seimas įvestų tiesioginį valdymą socialdemokratų partijai, žmonės tai suprastų kaip peržengtą raudoną liniją. Dar yra ir toks klausimas kaip valstybės reputacija“, – tiesioginiam LFF valdymui nepritarė Julius Sabatauskas.
Kalbėdamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimų tema, jis atkreipė dėmesį į nepalankią Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką bylose, susijusiose su draudimu eiti pareigas, taikomu iki gyvos galvos.
O advokatas Gintaras Černiauskas tiesiai minėjo nušalintojo prezidento Rolando Pakso atvejį – prabėgus ilgiems metams praėjusį pavasarį Seimas galiausiai įgyvendino EŽTT sprendimą ir Konstitucijos pataisa nustatė dešimties metų terminą per apkaltą pareigų netekusiam asmeniui, po kurio šiam vėl leidžiama kandidatuoti.
„Šita iniciatyva kelia grėsmę demokratijai“, – sakė G. Černiauskas.
Primename, kad LFF pažadėjo iki metų pabaigos priimti įstatų pakeitimus, kuriuos ruošia kartu su UEFA ir FIFA atstovais.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
