Dar kol Nemuno saloje nestovėjo didelius lankytojų srautus sutraukianti „Žalgirio“ arena, juolab, negalėjo būti ir ką tik atidaryto baseino, miesto valdžios rūmuose kalbėta apie viešojo transporto organizavimą Karaliaus Mindaugo prospekte.
Praėjusį savaitgalį matyti vaizdeliai, kaip į parodą „Rinkis prekę lietuvišką“ saloje būreliais traukė pėstieji, nespėdami (ypač vyresni, gera sveikata nepasižymintys) per griežtai nustatytas sekundes kirsti prospekto važiuojamąją dalį, paskatino prisiminti valdžios ankstesnį pažadą. Jei jis būtų įgyvendintas, bent nuo Aleksoto ar Vilijampolės pusės autobusu atvažiavusiems arenos lankytojams – daugybei senjorų, pasinaudojusių galimybe parodą pamatyti nemokamai, – nebūtų tekę ko ne paknopstomis skubėti per gatvę, kuria ištisai važiuoja begalės mašinų.
„…tai – Centro tąsa. Beveik visoje teritorijoje yra suformuoti detalieji planai, norima įrengti gyvenamosios, komercinės paskirties pastatus. Kadangi ateityje galvojama Karaliaus Mindaugo prospekte organizuoti viešąjį transportą, susisiekimas turėtų būti labai patogus“, – internetu nesunkiai susiradau ištrauką iš Kauno miesto savivaldybės administracijos tuometinio Miesto urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus komentaro. („Kauno diena“. 2012 m. vasario 8 d.)
Dabar jo vadovaujamas skyrius vadinamas Miesto planavimo ir architektūros skyriumi, o vedėjas N. Valatkevičius yra Kauno miesto vyriausiasis architektas. Galima pasidžiaugti, kad tie jo minėti detalieji planai aptartoje teritorijoje įgyvendinti. Gal net su kaupu. Iš tolo tviska komerciniai objektai šalia „Akropolio“ prekybos ir laisvalaikio centro. Gyvenamuoju kvartalu baigia virsti pramoniniai pieno perdirbimo įmonės statiniai, netruks ateis eilė esminiams pokyčiams ir visai buvusiai „Pergalės“ gamyklos teritorijai. Tik viešojo transporto išplatėjusiame bei išgražintame Karaliaus Mindaugo prospekte vis dar nematyti. O daug kam jis tikrai praverstų.
Priminus apie tai N. Valatkevičiui, jis portalui „Kas vyksta Kaune“ paaiškino, jog „dar prieš arenos pastatymą buvo skaičiuojama, ir miesto Bendrajame plane tai buvo numatyta. Bet kad dabar būtų nuspręsta dėl to viešojo transporto Karaliaus Mindaugo prospekte, tai – ne.“
„Sakyčiau problema yra ta, kad nėra problemos. Renginiai arenoje, kur srautas gali būti ir 15 tūkstančių žmonių, dažnai nevyksta. Renginiai būna vakarais. Tuo metu į kitą traukos objektą – „Akropolį“ – mažai kas eina. Pėsčiomis ne taip toli ir iš Griunvaldo, iš Kęstučio ar Nemuno gatvės, kur važinėja viešasis transportas.
Be to, numatyta susisiekimo su arena problemą geriau išspręsti virš prospekto pastačius pėsčiųjų tiltą (iš „Akropolio“ 2-ojo aukšto). Netgi buvo sukalti poliai, paklotas betonas, kuris laikinai užpiltas žemėmis. Bet vienu ypu visko padaryti neįmanoma. Gal apie viešąjį transportą geriau paaiškintų kito skyriaus vedėjas“, – patarė žurnalistei N. Valatkevičius.
Savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjui Martynui Matusevičiui klausimas, kodėl net ir susiaurinus lygiagrečiai su Karaliaus Mindaugo prospektu einančią Kęstučio gatvę, dalis link Senamiesčio ar nuo jo važiuojančio transporto (nors vieno, dviejų maršrutų) neperkeliama į prospektą, buvo netikėtas. Vedėjas aiškino, kad apie tokią galimybę savivaldybėje net nesvarstyta.
Nuo seno žinau, jog viešojo transporto reikalus Kaune aptaria ir jo eismą organizuoja daugiausiai tie, kurie autobusą ar troleibusą mato tik iš šono, važiuodami tarnybiniu arba asmeniniu transportu. Tačiau dėl viso pikto teiraujuosi, ar ir mano pašnekovas prie tokių valdininkų priskirtinas. O jis sako, kad yra važiavęs ir viešuoju…
Tęsdama pokalbį, primenu, kad stiklu žvilgančiuose ištaiginguose Karaliaus Mindaugo prospekto biuruose, net tame, kuris priklauso Kauno mero šeimai, tikėtina, dirba žmonių, kuriems prie darbovietės viešojo transporto stotelė būtų parankesnė, nei tos, kurios yra kitose gatvėse. Taip pat – ir pirkėjams ar tiesiog pasidairyti į „Akropolio“ prekes atvykstantiems žmonėms. Patogu būtų ir prospekto senuose ar naujuose daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms. Arba tiems, kurie lankosi Nemuno saloje. Juk traukos objektų saloje statoma dar daugiau. Tad „strateguojant Kauną“ ir numatant jo šviesias perspektyvas, gal vertėtų atsižvelgti ir realizuoti tai, kas į ankstesne strategijas buvo įrašyta?
Bet užimtas tarnybiniais reikalais vedėjas pokalbio telefonu tęsti nebenori, nes „laukia žmogus“. Ir pasiūlo žurnalistei, jei dar kas neaišku, kreiptis raštu.
Tą pačią dieną važiuodama į Senamiestį Kęstučio gatve, užkalbinu nepažįstamą autobuso vairuotoją. Atsargiai teiraujuosi, ar po gatvės atnaujinimo ta gatve važiuoti viešajam transportui tapo lengviau, o gal nepakenktų kelis maršrutus iškėlus į Karaliaus Mindaugo prospektą?
„Iš dalies ir taip, ir ne. Mano nuomone, Kęstučio gatvėje be reikalo padarė transporto stovėjimo vietas. Ir todėl tas susiaurintas atkarpas aplenkdamas kitas transportas gatvėje neišsitenka, todėl lenda į autobusų juostą. Kelia problemų. Kartais ir nuo grafiko priverčia atsilikti, nes turim sumažintu greičiu važiuoti. Tuomet autobusai ir troleibusai netgi gali grūstis vienas šalia kito.
Jeigu iškeltų mašinų stovėjimą į Karaliaus Mindaugo prospektą, tai vairavimui Kęstučio gatvėje būtų normalesnės sąlygos. O dėl autobusų važiavimo tame prospekte reikėtų teirautis keleivių. Tie, kam reikia patekti į Laisvės alėją, prospektu nevažiuos…“ – paaiškino portalui „Kas vyksta Kaune“ vieno iš greitaisiais vadinamų autobusų vairuotojas.
Ką žino apie daugiau nei prieš dešimtmetį į Kauno bendrąjį planą „įšokusi“ sumanymą organizuoti viešojo transporto eismą Karaliaus Mindaugo prospekte, kurį dailinant, atnaujinant pastaraisiais metais išleistas ne vienas milijonas eurų taip vadinamų viešųjų finansų, paklausiau ir miesto savivaldybės įsteigtos įmonės „Kauno autobusai“ generalinį direktorių Mindaugą Grigelį.
„Neteko kol kas apie tai nieko girdėti. Tokio savivaldybės užsakymo nesame gavę ir apie tai nesvarstėme. Manau, techniškai gali būti sudėtinga tą dalyką dabartinėje situacijoje įgyvendinti. Keleivių vis daugėja, tai daug turime darbo ten, kur šiuo metu dirbame. Aišku, man patinka ta mintis: kuo mažiau mieste asmeninio transporto – tuo daugiau viešojo. Ir daugiau pėsčiomis vaikščiojančių praeivių“, – taip trumpai su žurnaliste kalbėjo savivaldybei pavaldžios bendrovės ilgametis vadovas.
