Visvaldo Matijošaičio populiarumas nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios sumažėjo. Bet jeigu jis kandidatuos į Kauno merus, tai bus perrinktas. Daugelis rinkėjų jo ciniško požiūrio į verslą Rusijoje, deja, nesureikšmins.
Karas vyksta daugiau nei pusę metų ir pareikalavo daugybės ukrainiečių aukų. Rusijos veiksmai pasižymi dideliu žiaurumu prieš civilius. Yra aiškūs įrodymai, kad rusai atliko nusikaltimus žmoniškumui. Tai nėra tik Lietuvos apžvalgininkų ar politikų nuomonė. Tarptautiniai analitikai, pavyzdžiui, istorikė Anne Applebaum, pripažįsta, kad Rusijos karas turi genocido požymių.
Karas prasidėjo vasarį, bet Kauno meras Matijošaitis tik spalį aptarė tokią „menką“ problemą, kad su juo susijęs verslas veikia Rusijoje ir vis dar moka mokesčius į agresoriaus biudžetą. Ir tai – tik pasakė, kad jaučiasi nejaukiai, o konkrečios žinios apie neatidėliotiną verslo atsisakymą – nėra.
Tai nepanašu į rimtą situacijos vertinimą. Labiau viešųjų ryšių akcija, skirta taisyti mero įvaizdį, galbūt ir susijusi su artėjančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais. Klasikinis atvejis, kai iš pirmo žvilgsnio lyg pripažįstama, kad klaidų padaryta. Bet kartu jokios atsakomybės neprisiimama.
Matijošaitis nėra vienintelis žmogus, kuris Lietuvoje turi verslo ryšių su Rusija. Tačiau jis faktiškai vienas – turint galvoje absoliučią jo „Vieningo Kauno“ daugumą savivaldos taryboje – valdo antrąjį Lietuvos miestą. Aukšto rango politikui turėtų būti taikomi aukštesni moralės reikalavimai nei eiliniam piliečiui. Patys politikai turėtų sau juos taikyti. Nes jų pavyzdys daro įtaką visuomenei.
Negalima sakyti, kad Matijošaičiui verslas Rusijoje ir šios temos vengimas visai neatsiliepė. Anksčiau jis buvo vienas populiariausių Lietuvos politikų. Vertinimai nuo karo pradžios pablogėjo. Pagal paskutinę „Vilmorus“ apklausą, Matijošaitį palankiai vertina apie 28,8 proc., o nepalankiai – apie 39,7 proc. gyventojų.
Nepaisant to, jeigu Matijošaitis dalyvaus Kauno mero rinkimuose, tikriausiai bus perrinktas dar vienai kadencijai.
Karas Ukrainoje yra svarbiausia tema šiais metais. Atrodo, nekyla klausimo, kad autoritarinis režimas Rusijoje kelia tiesioginę grėsmę Europos demokratijai ir saugumui. Tačiau kai pereinama į užsienio politikos plonybes, įprastai žmonės jomis domisi mažiau. Apskritai rinkėjų elgesio tyrimuose užsienio politika yra mažiau svarbus faktorius, palyginti su, pavyzdžiui, šalies ekonomika.
Tam yra išimčių. Pavyzdžiui, viename savo tyrimų apie Lietuvos prezidento rinkimus atradau, kad lietuvių požiūris į gynybos finansavimą, Rusiją ir panašius dalykus stipriai koreliavo su tuo, už ką 2019 metais buvo balsuojama pirmame ir antrame turuose. Bet tai išskirtinis atvejis – kai tiesiogiai renkamas valstybės vadovas, kuris vykdo valstybės užsienio politiką.
Rinkėjų elgesio tyrimų apie savivaldos rinkimus apskritai yra mažokai. Nekalbant jau apie Lietuvą. Tačiau sekant logika, kad rinkimuose žmonėms yra svarbios konkrečios institucijų kompetencijos – tegu subjektyviai ir nebūtinai tiksliai suvokiamos, – užsienio politika čia vaidins labai mažą vaidmenį.
Jūsų aplinkoje politinis mąstymas galimai yra toks. Jeigu politikas, pavyzdžiui, Kauno meras, vengia atsisakyti verslo su Rusija ir taip netiesiogiai pildo Putino biudžetą, jūs ar jūsų draugai už tą politiką nebalsuosite. Nesvarbu, ar prezidento, ar mero rinkimuose. Nesvarbu, kaip jis dirba ar kokią ideologiją deklaruoja. Karo prieš Ukrainą klausimas jums yra prioriteto viršuje.
Tačiau klaida būtų daryti išvadą, kad mūsų aplinkos politinės schemos galioja visiems kitiems. Dalis Matijošaičio rėmėjų tikriausiai mato Rusiją kaip grėsmę ir iš principo remia Ukrainą. Mažai kas Lietuvoje galvoja kitaip. Tačiau kartu jiems tie verslo reikalai rūpės mažiau. Dalis net nebus išgirdusi ir supratusi, kad Matijošaičio verslo ryšiai su Rusija yra moralės problema. Kitų žmonių prioritetų viršuje bus tai, kaip jie suvokia mero darbą Kauno miesto savivaldybėje.
Gatvės, trinkelės, naujas stadionas.
Matijošaitis puikiai suvokia, kokio mero reikia lietuviams. Jis atsainiai žiūri į politines diskusijas, palaiko įvaizdį, kuriame dera racionalus vadybininkas su kolūkio pirmininko iškalba. Jei politika ir moralė kauniečiams būtų prioritetas, Matijošaitis niekada negautų 80 proc. balsų. Bet 2019 m. rinkimuose taip ir nutiko – už jį balsavo keturi iš penkių į rinkimus atėjusių kauniečių.
Net jeigu tokia parama sumažėtų perpus, Matijošaitis vis tiek su didele persvara patektų į antrą turą ir ten laimėtų. Konkurencija nėra ypatinga. Abejotina, kad Vytautas Juozapaitis ar Aurelijus Veryga galėtų įveikti Matijošaitį. Be to, per dominavimo taryboje kadenciją „Vieningas Kaunas“, tikėtina, sukūrė palaikymo struktūrą ir opozicijai reikštis per šiuos rinkimus, įtikinti rinkėjus, bus sudėtinga.
Ar galėjo būti kitaip? Gal ir galėjo. Jeigu metai iš metų viešojoje erdvėje nebūtų buvę kartojama, kad savivaldoje nėra politikos, o merai – tai tokie ūkiško sukirpimo administratoriai. Taip, savivaldoje dažnai ir nebūna tikrosios ideologinės politikos. Tačiau moralė yra visur, kur žmonės turi bendrų reikalų su kitais.
Matijošaitis tikriausiai laimės Kauno mero rinkimus. Bet moralė – pralaimės.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
