Kitąmet biudžeto asignavimai ugdymo reikmėms turėtų išaugti 16 proc., profesiniam mokymui – 18 proc., studijoms ir mokslui – 21 proc., sportui – 11 proc. Iš viso ateinančių metų valstybės biudžeto projekte švietimui, mokslui ir sportui suplanuota 411 mln. Eur daugiau negu šiemet, iš jų 233 mln. Eur teks parlamentinių partijų susitarime dėl švietimo politikos numatytoms priemonėms įgyvendinti. Šiandien Vyriausybėje svarstytą biudžeto projektą dar svarstys ir tvirtins Seimas.
Atlyginimai augs daugiau, nei įsipareigota kolektyvinėse sutartyse
Didžiąją papildomai skiriamų lėšų dalį – beveik 254 mln. Eur – suplanuota skirti švietimo ir mokslo įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti. Numatoma, kad mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kitų pedagogų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimai augs 13 proc. Mokyklų vadovų pareiginė alga turėtų didėti 21 proc. Tai numatyta ir Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje.
Skaičiuojama, kad pareiginė mokytojų, švietimo pagalbos specialistų alga augs 162 – 227 Eur neatskaičius mokesčių, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių -124 -144 Eur, mokyklų vadovų – 485 – 574 Eur, jų pavaduotojų ugdymui – 473 – 489 Eur.
„Švietimo biudžete trys labai aiškūs prioritetai. Pirmiausia, siekis, kad pedagogo ir tyrėjo darbo vieta būtų patraukli ir darbo užmokestis būtų orus. Antra, visapusiška pagalba mokiniams siekti geriausių rezultatų, tai yra kokybiškas grįžtamasis ryšys, individuali pagalba ir konsultacijos, taip pat švietimo pagalba. Trečia, mokslo konkurencingumo didinimas pritraukiant jaunus mokslininkus, skatinant tarptautiškumą ir investuojant į prioritetines tyrimų sritis.
Valstybės biudžeto projekte numatytas mokytojų, akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimas net ir labai sudėtingu metu leidžia nuosekliai siekti tikslo, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis 2024 m. sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio. Siūlomas darbo užmokesčio didinimas įgyvendina partijų susitarimo dėl švietimo politikos nuostatas ir atitinka Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvines sutartis, kuriose numatyta 2023 m. ir 2024 m. užtikrinti, kad mokytojų darbo užmokesčio lėšos didėtų ne mažiau kaip po 10 procentų kasmet“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Mokytojų vidutinis darbo užmokestis didinamas sparčiau nei didėja šalies vidutinis darbo užmokestis. Prognozuojama, kad 2022 m. vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarys 115 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o 2023 m. mokytojų atlyginimų didinimas 13 procentų leis pasiekti jau 120 procentų šalies VDU, rašoma ŠMSM pranešime žiniasklaidai.
Numatoma ne tik didinti atlyginimus, bet ir toliau kurti mokyklose trūkstamų specialistų etatus ir juos finansuoti. Papildomoms švietimo pagalbos specialistų pareigybėms kurti 2023 m. suplanuota 2,2 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų.
Papildomos lėšos ugdymo kokybei gerinti: kad nereikėtų korepetitorių
Švietimo ir mokslo darbuotojų atlyginimų didinimas – tik viena iš Nacionaliniame susitarime dėl švietimo sutartų priemonių. Kitąmet numatoma 58 mln. Eur daugiau skirti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Studijų prieinamumui gerinti – stipendijoms studentams su negalia– papildomai planuojama skirti 1 mln. Eur, paskatoms rinktis mokytojo profesiją – virš 2 mln. Eur.
Švietimo pagalbai stiprinti papildomai suplanuota 4 mln. Eur. Mokinių pasiekimam vertinti ir mokymosi spragoms šalinti po pasiekimų patikrinimų – 2,4 mln. Eur: iš šių lėšų bus finansuojamos papildomų konsultacijų valandos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams.
„Pagrindinis dėmesys krypsta į pagalbą mokiniui: kaip užtikrinti tokią pagalbą mokykloje, kad nereikėtų samdyti korepetitorių, visi būtų pasirengę išlaikyti pasiekimų patikrinimus ir galėtų drąsiai, be didelių mokymosi spragų keliauti į aukštesnę klasę”, – sako ministrė.
Auga valstybės biudžeto finansavimas lituanistiniam švietimui užsienyje: tam suplanuota 1,7 mln. Eur. Nuo kitų metų užsienyje veikiančios neformaliojo švietimo lituanistinės mokyklos gaus užtikrintą ir nuoseklų finansavimą iš Lietuvos valstybės biudžeto ir pirmą kartą lėšas galės naudoti patalpų nuomai ar jų išlaikymui, mokytojų atlyginimams, vadovėliams ir kitoms ugdymui būtinoms priemonėms, įskaitant ir skaitmenines, įsigyti ar nuomoti. Iki šiol neformaliojo švietimo lituanistinės mokyklos buvo finansuojamos konkurso būdu, o lėšos negalėjo būti naudojamos patalpų nuomai ar mokytojų atlyginimams – tik renginiams ir ugdymo priemonėms.
