Kauno šilumos kaina didėja 140 proc. - Kas vyksta Kaune

Kauno šilumos kaina didėja 140 proc.

delfi.lt / Vytautas Budzinauskas 2022/10/06 10:49
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Pakilusios energijos kainos pabrangino ir šildymą Lietuvoje, tačiau šis šuolis nuo praėjusio šildymo sezono pabaigos nėra drastiškas, turint omenyje geopolitinius pokyčius, o Lietuvos situacija geresnė nei dujomis šildymą grindžiančių šalių. Spalio vidutinė šilumos kaina Lietuvoje 24 proc. didesnė nei šių metų kovo mėnesio kaina, teigia energijos išteklių biržos atstovai.

„Lietuvoje kaina šį mėnesį prognozuojama 10,29 centai už kilovatvalandę. Jeigu šį skaičių lyginsime su pernai spaliu, tai bus 100 proc. padidėjimas, bet jeigu paimtume kovo mėnesį, kai prasidėjo karas, turėjome 8,28 cento, tuomet didėjimas yra 24 proc.“, – tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

Anot jo, situacija Lietuvoje gerokai geresnė negu visoje Europoje. Jeigu Lietuvos šilumos sektorius laiku nebūtų išsivadavęs nuo gamtinių dujų priklausomybės, šildymo kainos šiemet būtų bent 4 kartus didesnės.

„Jeigu būtume pasilikę naudoti dujas, net nenoriu apie tai diskutuoti. (…) Rugsėjo mėnesį Vilniaus mieste buvo paskelbta 17,76 centai šildymo kaina, tačiau spalio mėnesį – 9,70 centų už kWh, beveik 40-50 proc. mažiau.

Rugsėjo mėnuo yra atspirties taškas, kuris parodo, kas būtų, jeigu viską reikėtų pirkti rinkos kainomis – kas būtų buvę, jeigu viskas būtų palikta tik dujoms“, – sako V. Jonutis, turėdamas omenyje Vilniaus sprendimą vietoj brangių dujų naudoti mazutą.

Pasak jo, Vilniuje šildymo kaina bus panaši kaip ir pernai šildymo sezono metu. Eksperto teigimu, dujos yra pagrindinė problema, kuri kelia šildymo kainas miestuose.

Rugsėjo mėnesį viena didžiausių kainų visoje šalyje formavosi Vilniaus mieste – 17,56 ct/kWh, tačiau spalį, dėl mieste planuojamo deginti mazuto, ji sumažėjo iki 9,70 ct/kWh. Palyginus su praėjusių metų spalio mėn., šildymo kaina sostinėje didėja 62 proc.

VERT duomenimis, Kaune šilumos kaina spalio mėn., lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, augs 140 proc. iki 9,50 ct/kWh, Klaipėdoje – 90 proc. iki 10,06 ct/kWh, o Panevėžyje – 117 proc. iki 11,13 ct/kWh.

Šilumos kainos / Baltpool nuotr.

Pasak V. Jonučio, kainos didėjimą skirtinguose miestuose lemia gamtinių dujų dalis kuro struktūroje – kuo miestai naudoja daugiau dujų, tuo galutinės šilumos kainos augimas bus didesnis. Rugsėjo mėnesio šilumos kainos dar neatspindi viso galimo kainų svyravimo – kuro kainų svyravimai ir geopolitinis neapibrėžtumas keičiasi kiekvieną dieną, todėl kainos gali tiek kilti, tiek kristi. Vis dėlto stebint biokuro kainų tendencijas, galima būtų spėti, kad kainų pikas jau yra pasiektas.

Vertinant prognozuojamas spalio mėn. šildymo kainas Baltijos šalyse, didesnėmis kainomis išsiskirs Latvijos ir Estijos sostinės, kurios šilumos gamybai naudoja daugiau gamtinių dujų nei mažesni miestai.

„Baltpool“ duomenimis, Lietuvos miestai yra pasirengę šildymo sezonui kaip įprastai.

Ilgalaikiais sandoriais miestai jau yra nupirkę apie trečdalį viso reikalingo biokuro. Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, biokuro yra įsigyta netgi daugiau.

„Šiemet rinkoje stebima tendencija, kad dėl didelio biokuro žaliavos kainos neapibrėžtumo žiemos laikotarpiu, biokuro tiekėjai nenori prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų ir linkę biokurą parduoti trumpalaikiais sandoriais. Šiuo įtemptu laikotarpiu rinkoje tai visiškai nestebina“, – pastebėjo V. Jonutis.

Pasak V. Jonučio, ankstesniais metais pigi žaliava iš Baltarusijos stipriai formavo biokuro kainą Lietuvoje.

Dabar nelikus baltarusiškos žaliavos, biokuro kainai vis didesnę įtaką turi medienos, dėl kurios biokuro rinka konkuruoja su medienos pramone, kainos. Pasibaigus pandemijai ir išaugus žaliavos paklausai baldų pramonėje, malkinės medienos vidutinė kaina per metus išaugo 2,5 karto – nuo 30 Eur/ktm iki 75 Eur/ktm.

Siekiant palengvinti situaciją biokuro rinkoje, „Baltpool“ šiais metais pristatė medienos skiedrų produktą SM3D, indeksuotų ilgalaikių sandorių galimybę, faktoringo paslaugą bei pateikė reglamento pakeitimą dėl prekybos užstatų sumažinimo.

„Akivaizdu, kad geopolitinė situacija greitai nepasikeis, todėl svarbu didinti vietinio biokuro pasiūlą – tam reikėtų paskatinti biokuro žaliavą miškuose ruošiančias įmones, kad jos galėtų dar aktyviau ruošti biokuro žaliavą ir didinti konkurenciją rinkoje“, – pabrėžė „Baltpool“ Prekybos vadovas V. Jonutis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA