Pasaulio funkcinio sporto čempionas, su parašiutu šokinėjanti siuvėja, programuotojai, biomedicinos mokslų daktarė, mokytojas, inžinierius, tapytoja – tai skirtingų specialybių žmonės, susitelkę į vienintelį Kaune veikiantį improvizacijos teatrą – „IMPRO Kaunas“.
Išsamiau apie veiklą pasakoja teatro atstovai: vienas iš įkūrėjų Evaldas Černiauskas, Deividas Borodulinas, Indrė Mačiulytė ir Gabrielė Aleksė.
Kaune – jau 5 metus
Improvizuotojų bendruomenę Kaune pradėjo telkti iš Vilniaus persikraustęs Evaldas Černiauskas. Prieš tai sostinėje lankęs įkvepiančius improvizacijos užsiėmimus, Kaune jis nerado panašios veiklos, tad su bendraminčiu Juliumi Jalovecku įkūrė patys.
Bendruomenė augo ir 2017 m. buvo įsteigtas improvizacijos teatras „IMPRO Kaunas“.
Čia dominuoja ilgo formato improvizacija, teatro atstovų žiniomis, tuo Lietuvoje užsiima jie vieninteliai.
„Be sustojimo improvizuojame pusvalandį ir ilgiau, kai įprasti improvizuoti žaidimai trunka apie 5 min.“, – aiškino D. Borodulinas. Jis pažymėjo, kad improvizacijos teatro menas yra gan naujas – jam apie 60-80 metų.
Rengia pasirodymus, moko improvizuoti
„IMPRO Kaunas“ trupę sudaro dešimt žmonių. Komanda rengia pasirodymus viešose erdvėse, dalyvauja festivaliuose, organizuoja improvizacijos kursus, rengia užsiėmimus vaikams, veda vakarėlius ir komandos formavimo renginius.
Vasaromis trupė pasirodydavo viešose miesto erdvėse: miesto sode, Dainų slėnyje, šalia Soboro, o šią vasarą improvizaciją išbandyti kvietė prie Kauko laiptų.
Į teatro patalpas Raudondvario plente šeštadienio vakarais yra kviečiami atvykti visi norintieji paimprovizuoti. „Susirenka 10-25 žmonės ir kartu improvizuojame. Ir jūs galite improvizuoti, tereikia drąsos ir noro!“, – suklusti ragino D. Borodulinas.
Pamatyti, kaip spontaniški pasirodymai atrodo ant scenos galima kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį kultūros erdvėje „K.I.N.A.S. Panemunė“.
Vasarą kolektyvas su Vilniaus teatrais rengia „Improvizacijų festivalį“, kuriame dalyvauja apie šimtas žmonių. Į jį atvyksta improvizacijos, klounados, viešojo kalbėjimo lektoriai iš Lietuvos ir užsienio.
Įgauti drąsos, pasitikėjimo ir išgirsti kitą
D. Borodulinas improvizacijos meno mokėsi keliose tarptautinėse mokyklose, jis nuolat dalyvauja užsienio festivaliuose ir naujausias žinias parveža į Lietuvą.
Pašnekovai vardino, ką suteikia improvizacija: mažina baimę suklysti, padeda išlaisvinti kūrybiškumą, atrasti saviugdos įrankį, suteikia drąsos, kelią sąmoningumą, lavina gebėjimą dirbti komandoje, ugdo spontaniškumą, moko atidžiai klausytis kitų.
„Nesutari su žmona ar vyru – ateik ir pramoksi, nes čia esi priverstas įdėmiai klausytis kito“, – su šypsena kalbėjo D. Borodulinas.
Anot I. Mačiulytės, o jei jautiesi neišgirstas – čia erdvė, kur tave girdės. „Atsistoti prieš žmones – didelis dalykas, bet kartu ir nuostabus, nes tu čia žaidi, tu – nesi tu. Apsuptas tave palaikančių žmonių – augi. Čia nusiiminėji šarvus, storą odą“, – kalbėjo ji ir pridūrė: „Gali vienas improvizuoti, gali su šunimi improvizuoti, esu mačiusi net kaip su robotu improvizuoja“.
Vienas iš teatro įkūrėjų E. Černiauskas pažymėjo, kad kiekvienas vaidinimas turi savo taisykles, eigą. Kai vyksta pusvalandžio trukmės vaidinimas, kolegos scenoje keičiami pagal pajautimą.
„Keičiame, kai norime pagyvinti spektaklį, padėti partneriui, nes matome, kad pristigo idėjų“, – tikino E. Černiauskas.
Įsikūnija į netikėčiausius vaidmenis
Scenoje improvizuotojai tampa įvairiausiais personažais: skirtingais žmonėmis, gyvūnais ar net ateiviais.
„Bandome įsivaizduoti kaip ateiviai jaučiasi arba kaip maži žmogeliukai, gyvūnai elgiasi ir kokius garsus skleidžia tam tikrose situacijose. Labai įdomu, nežinai, kas išeis. Pavyzdžiui, stovite dviese scenoje ir vienas žmogus kaukia: au, au, aūūū bei pradeda elgtis kaip šuo. Tada gali nuspręsti: irgi būsi šuo (kalbantis/lojantis), o gal meška ar kitas gyvūnas, o gal tiesiog žmogus? Turi daug pasirinkimų ir privalai greitai apsispręsti“, – pasakojo G. Aleksė.
„Draugišku ar nedraugišku, lyderiu arba pagalbiniu veikėju – turi labai prisitaikyti ir dirbti su savo ribomis, kad galėtum būti bet kuo“, – įsiterpė D. Borodulinas ir pažymėjo, kad scenoje galima eksperimentuoti su gyvenimu, išbandyti įvairias profesijas, pasimatuoti, ar jos patiktų realiame gyvenime.
„Improvizacija nuostabi tuo, kad kai nutinka blogos situacijos, gali pasimėgauti. Kartą du aktoriai valgė ir juos, esą, užpuolė rykliai. Jie mėgavosi tuo, kad netrukus bus sukramsnoti ir nusprendė pasirūpinti, kad rykliai neužspringtų jų rūbais, pradėjo rengtis. Gyvenime būtų baisu pakliūti į tokią situaciją, o ant scenos – vau, patirsiu tai“, – entuziastingai pasakojo Indrė.
Pašnekovai akcentavo, kad scenoje būtina „išjungti“ stabdžius.
Sieks Lietuvos rekordo
Gruodžio 3 d. „IMPRO Kaunas“ rengs improvizacijos maratoną, kurio metu sieks Lietuvos rekordo – keturias valandas be sustojimo vaidins vientisą improvizuotą spektaklį.
„Tai – iššūkis sąmonei, psichikai, budrumui, mat turi nuolat būti judesy, tėkmėje, nes jei kažko neišgirsi, neteksi dalies istorijos. Improvizacija nuostabi tuo, kad turi būti „čia ir dabar“, nes, pvz., jei scenos kolegai nepasakysi, kad esi sportiniame automobilyje, o tik automobilyje – tavo partneris įsivaizduos visai kitokią istoriją. Kursit du skirtingus dalykus, pasakojimas nesilipdys“, – atkreipė dėmesį I. Mačiulytė.
