Kaunietis liko apgautas: į bankomatą įnešdamas didelę sumą pinigų atgavo tik dalį - Kas vyksta Kaune

Kaunietis liko apgautas: į bankomatą įnešdamas didelę sumą pinigų atgavo tik dalį

delfi.lt / Edgaras Savickas 2022/10/04 21:16
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Kaunietis Audrius Chmieliauskas pasakoja, kad į bankomatą įnešdamas grynųjų pinigų prarado 900 eurų ir svarsto, kur jie galėjo dingti. Jo bankasLuminor“ pripažįsta, kad kartais pasitaiko atvejų, kai kupiūros užstringa viršutinėje bankomato dalyje arba netvarkingai pasiekia pinigų surinkimo kasetes, tačiau teigia, kad net ir tuomet pinigai nepasimeta.

Tuo metu Lietuvos bankas nurodo gaunantis vartotojų nusiskundimų, susijusių su bankomatuose atliekamomis grynųjų pinigų įnešimo ar išėmimo operacijomis, tačiau tai yra labiau pavieniai ir individualūs atvejai.

Atgavo 50 eurų

Į redakciją kreipęsis A. Chmieliauskas pasakojo, kad kad rugpjūčio 4 dieną į „Luminor“ bankomatą Kauno „Akropolyje“ bandė įnešti 11.160 eurų, tačiau dalis pinigų (tiksliai nežino kiek) buvo atmesti kaip netinkami.

„Man susikaupė daugiau nei 11 tūkst. eurų. Žmona suskaičiavo dvi krūveles, perskaičiavo ir paprašė priduoti. Nuvažiavau į Kauno „Akropolio“ bankomatą, bandau įnešti pinigus, o dar buvo žmonos kortelė.

Įdedu iš vieno voko gal 7 tūkst. eurų, bankomatas juos patikrina, dalį grąžina atgal, kad netinkami. Jis nesupranta, kas ten per pinigai. Klausia, ar likusius priimti, aš sumaišiau skaičius vietomis ir išėjo taip, kad man užblokavo kortelę ir visus pinigus grąžino atgal, kuriuos jis laikė viduje.

Tada juos įsidėjau į savo piniginę, perėjau prie kito bankomato. Turi „Luminor“ savo bankomatą, o dar jie naudojasi bankomatais „Medus“. Įnešiau pinigus į „Medų“ ir man rodo, kad 950 eurų neatitinka suma, kurią turėjau, kurią buvome suskaičiavę“, – „Delfi“ pasakojo jis.

Dėl to A. Chmieliauskas kreipėsi į banką su pretenzija, situacija baigėsi tuo, kad jam priskaičiuoti 50 eurų (iš pirmo bankomato, nes buvo sulaikyti kaip netinkami naudoti), o dar 900 eurų, pasak jo, dingo.

„Greičiausiai problema yra inkasavimo metu. Jei tie pinigėliai kažkur nusimetė. Gali būti, kad įdėjau per didelį kiekį kupiūrų, geriau dėti mažesnį skaičių. Gal dėl to kažkas susimakalavo. Dar dėti reikia, kad aiški suma būtų. 1 ar 2 tūkst. lygiai. O aš įdėjau visą vokelį“, – svarstė pašnekovas.

Pasak A. Chmieliausko, dabar didžiausia problema, kad priduodant grynuosius nebėra tiesioginio kontakto su banko darbuotoju.

Problemų kyla

„Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius paaiškino, kad konkrečiai A. Chmieliausko atvejo komentuoti negali. „Lietuvos įstatymų esame įpareigoti saugoti kliento paslaptį. Su klientu bendraujame tiesiogiai ir apgailestaujame, kad jam kilo nepatogumų“, – sakė jis.

E. Jurevičius nurodė, kad atliekant grynųjų pinigų operacijas dažniausiai problemų kyla ne dėl bankomatų (esant reikalui, techninius nesklandumus stengiamės kuo greičiau pašalinti bendradarbiaudami su partneriais), o dėl įnešamų banknotų būklės ar bankomate pateikiamų instrukcijų nesilaikymo.

„Naudojantis pinigų įnešimo funkcija, klientams visuomet rekomenduojame prieš dedant banknotus į bankomatą atidžiai juos perskaičiuoti ir tuo pačiu įsitikinti, kad kupiūros tvarkingai sudėtos, nėra užlankstytų kampų ar tarp jų neliko pašalinių daiktų – popierėlių, sąvaržėlių ar pan.

Kai bankomato ekrane pasirodo suskaičiuota įnešama suma, reikėtų patikrinti, ar ji sutampa su prieš tai perskaičiuota suma ir tik tuomet tvirtinti operaciją. Jeigu klientas mato, kad suma neatitinka, operacijos reikėtų netvirtinti, taip pinigai bus iš karto sugrąžinti.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bankomato naudojimo instrukcijas – koks galimas vienos operacijos kupiūrų kiekis, kokias kupiūras priima ar išduoda bankomatas ir pan. Po atliktos grynųjų pinigų operacijos vertėtų bankomate atsispausdinti operacijos kvitą“, – patarė jis.

E. Jurevičius dar nurodė, kad bankomatas kai kuriuos banknotus gali atpažinti kaip vis dar mokius, tačiau jau nebetinkamus apyvartai.

„Jie gali būti negrąžinami savininkui, jeigu jis atšaukia įnešimo operaciją, tačiau vis tiek įskaitomi į jo sąskaitą“, – sakė jis. Taip nutiko su A. Chmieliausko 50 eurų.

„Luminor“ banko bankomatus prižiūrinti įmonė teigia, kad pasitaiko atvejų, kai įnešant didelį kiekį banknotų, kurie smarkiai susidėvėję arba netvarkingai sudėti, kupiūros užstringa viršutinėje bankomato dalyje arba netvarkingai pasiekia pinigų surinkimo kasetes.

Tiesa, net ir tuomet pinigai nepasimeta, nes bankomatą aptarnaujantys specialistai kupiūras pašalina inkasacijos metu ir nuveža į saugyklą. Identifikavus, kam šie pinigai priklausė, jie grąžinami savininkui“, – teigė „Luminor“ atstovas.

Reti atvejai

Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė perdavė, kad jų duomenimis, situacijos, panašios į A. Chmieliausko, pasitaiko nedažnai.

„Finansų įstaigoms yra labai svarbu, kad bankomatai veiktų sklandžiai ir patikimai, tad jų funkcionavimas palaikomas reguliaria technine priežiūra.

Šalyje veikiančios finansų įstaigos savo bankomatų veiklą ir priežiūrą koordinuoja individualiai. Klientams, ketinantiems įnešti grynųjų pinigų, patariama vadovautis bankomatuose pateiktomis instrukcijomis“, – sakė ji.

Apie tai, kad problemos retos sakė ir Lietuvos banko finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis teisininkas Laurynas Žižys.

„Lietuvos bankas gauna vartotojų nusiskundimų, susijusių su bankomatuose atliekamomis grynųjų pinigų įnešimo ar išėmimo operacijomis, tačiau tai yra labiau pavieniai ir individualūs atvejai.

Mokėjimo kortelių naudotojai, reikšdami pretenzijas dėl prarastų lėšų, nurodo įvairias aplinkybes, tačiau dažniausiai teigiama, kad bankomatas išdavė mažiau lėšų nei buvo pasirinkta (nuo banko sąskaitos buvo nurašyta visa suma) arba, kad į banko sąskaitą buvo įskaityta mažiau lėšų, nei iš tikrųjų buvo įdėta į bankomato pinigų įnešimo langelį.

Teoriškai į bankomatą įdėtos kupiūros neturėtų pasimesti, nes įvairių techninių sprendimų pagalba informacinėse sistemose yra fiksuojama bankomate vykstančių procesų visuma, vykdomos bankomatų inkasacijos, kurių metu patikrinamas faktinis jame esančių kupiūrų skaičius, jis palyginamas su bankomato sistemose fiksuotu įneštų ir išimtų kupiūrų santykiu“, – sakė jis.

L. Žižys pridūrė, kad kai mokėjimo kortelės naudotojas kreipiasi į savo mokėjimo paslaugų teikėją, šis gali patikrinti minėtus duomenis ir nustatyti, ar nebuvo fiksuota bankomato veiklos sutrikimų, ar bankomate nėra kupiūrų pertekliaus, ir įvertinti klientų keliamų pretenzijų pagrįstumą, esant pagrindui – grąžinti lėšas.

„Nutikus panašiai situacijai, kortelės naudotojas, visų pirma, turėtų kreiptis į savo mokėjimo paslaugų teikėją, t. y. kortelę išdavusią įstaigą, ir paaiškinti jai, kokiomis aplinkybėmis buvo prarastos lėšos.

Jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas negrąžintų lėšų, o kortelės naudotojas mano, jog toks sprendimas nėra teisingas, tai savo teises kortelės turėtojas gali ginti kreipdamasis į Lietuvos banką, ne teismo tvarka nagrinėjantį vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus, ir priimantį rekomendacinius sprendimus“, – patarė jis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA