Kai kiekvieną dieną – po naujieną, sunku numatyti, ar neprireiks Kauno miesto savivaldybei papildomai skolintis, kad galėtų apmokėti išaugusias jai pavaldžių švietimo ir ugdymo, socialinės rūpybos bei kitų biudžetinių įstaigų energijos išteklių sąskaitas.
Pagal šiemetinį biudžeto planą, svarbiems projektams tęsti ar pradėti ketinama pasiskolinti apie 10 mln. eurų. Paauginti šiemet skolą naujomis paskolomis tiek, kiek galbūt miesto politikams norėtųsi, įstatymai savivaldybei neleidžia. Todėl iš naujo skolintis galima tiek pinigų, kiek skolos grąžinta. Finansų ministerija šiemet leidusi Kauno miesto savivaldybei dar nepilną milijoną eurų pasiskolinti papildomai.
Kol kas apie kokių nors projektų stabdymą, planų atidėjimą savivaldybėje atvirai nekalbama. Tačiau kai situacija visose šalies ekonomikos srityse įtempta, atidėjimo gali prireikti. Nes tokio kainų šuolio, koks yra dabar, nebuvo įmanoma „nujausti“, formuojant 2022-ųjų Kauno savivaldybės biudžetą. O juk iki metų pabaigos – dar ne vienas mėnuo likęs.
Prisiminkime, kad Kauno miesto savivaldybė pernai biudžeto patikslintą pajamų planą įvykdė 105,8 proc., ir gavo daugiau 23,6 mln. Eur. Įvertinus savivaldybės skolintas lėšas ir 2021 metų pradžios likutį, jos finansiniai ištekliai sudarė 452,3 mln. Eur.
Kaip teigiama Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus (jau buvusio) pernykštės veiklos ataskaitoje, 2021 m. savivaldybės skoliniai įsipareigojimai buvo vykdomi, ir per metus iš viso grąžinta 7,7 mln. Eur įsipareigojimų pagal ilgalaikių paskolų sutartis bei pasiskolinta 14,4 mln. Eur. Bendra likusi skola pagal ilgalaikių įsipareigojimų sutartis 2021-aisiais buvo 62,6 mln. eurų.
„Trečius metus tęsiamas bendradarbiavimas su Europos Tarybos vystymo banku leido sumažinti už Savivaldybės ilgalaikes paskolas mokamas palūkanas nuo 206,6 tūkst. Eur 2020 m. iki 75,8 tūkst. Eur 2021 m., t. y. 130,8 tūkst. Eur arba beveik tris kartus”, -pasakyta dėl įtarimų Lietuvoje rekordinės korupcijos „autoryste“ pagarsėjusio bei skandalingai iš pareigų atleisto savivaldybės administracijos vadovo Viliaus Šiliausko veiklos 2021 metais ataskaitoje.
Svarbiausias biudžeto pajamas sudeda Kauno miesto savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, mokantys savo pajamų mokesčius. Jeigu dėl krizės kai kurios įmonės bus priverstos „mažinti apsukas“ ir atleis dalį darbuotojų, tai neišvengiamai gali lemti ir mažesnį miesto biudžeto pajamų surinkimą.
Šio rudens pradžioje savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus fiksuotais duomenimis, ir šiemet Kaunui sekasi kaupti planuotas biudžeto pajamas. Kaip seksis įvykdyti visą metinį biudžeto planą, dar anksti kalbėti, nes 2022-ieji nėra pasibaigę.
Savivaldybės biudžeto lėšų trumpalaikės mokėtinos sumos 2021-ųjų gale sudarė 7,1 mln. Eur, o 2020-ųjų – buvo 5,4 mln. Eur. (pernai padidėjo 1,7 mln. Eur). Ataskaitoje nurodoma, jog „pagrindinė trumpalaikės skolos priežastis – nuo 2021 metų antro pusmečio pradėjusios augti energetinių išteklių kainos“. Tačiau ta proga galima prisiminti, kad ta kainų augimo pradžia prieš metus nebuvo tokia drastiška ir „visaapimanti“, kaip dabar. Tad diržus veržtis gali tekti ir tiems, kurie gyvena bei dirba, naudodami Kauno miesto savivaldybės biudžeto pinigus.
