Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris siekė išsiaiškinti dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe.
„Mirė mano tėtis. Tvarkant paveldėjimo dokumentus sužinojau, jog butas, registruotas jo vardu, buvo įgytas santuokos metu. Santuoką jis nutraukė prieš daug metų, tačiau tuo metu turtas liko nepadalintas. Butą įsigijo jau faktiškai negyvendamas su sutuoktine ir visus tuos metus vienintelis tėtis gyveno bute ir juo rūpinosi. Ar dabar, norėdamas paveldėti jo turtą, pusė buto turėsiu atiduoti buvusiai sutuoktinei?“, – klausė jis.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė.
Aprašytoje skaitytojo situacijoje nėra žinoma kada nekilnojamasis turtas buvo įgytas. Tokios situacijos dažnai pasitaiko, kai nekilnojamasis turtas yra įgytas dar iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui. Tačiau yra nurodoma, jog normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo jam jau įsigaliojus.
Įstatyme yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau yra numatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.
Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos.
Taip pat lėšos ir daiktai, reikalingi sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Iš skaitytojo pateiktos situacijos galima spręsti, jog nekilnojamo turto objektas buvo įgytas sutuoktiniams nevedant bendro ūkio ir panaudojant asmenines lėšas. Tačiau svarbu paminėti, jog net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn.
Atsižvelgiant į tai, kad iki įsigaliojant dabartiniam civiliniam kodeksui buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė.
Todėl, sudarant turto perleidimo sandorius buvo pripažįstama, kad turto įgijimo vieno iš sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė, tai yra, turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn nebuvo reikalaujama.
Atkreiptinas dėmesys, jog butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, yra pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir neturi reikšmės, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.
