Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė apie naują politinį sezoną, Europos paramą Ukrainai ir Lietuvos vidaus politiką.
– Prasidėjo naujas politinis sezonas Europos Parlamente, politikoje dominuoja tebesitęsiančio karo Ukrainoje tema, kylančios energetinių išteklių kainos. Kam jūs skirsite daugiausia dėmesio šiuo metu? Kokie jūsų prioritetai?
Mano prioritetus dabar diktuoja ir mano pareigos, kadangi Europos Parlamento didžiausioje frakcijoje, Europos liaudies frakcijoje, esu atsakinga už užsienio reikalų ir saugumo politiką. Tai labai įpareigoja. Kadangi vyksta karas Ukrainoje, laukia daug darbų – artimiausiu metu, per frakcijos studijų dienas, reikės pristatyti visos mūsų politinės grupės prioritetus užsienio ir saugumo politikos srityje.
Vienas dalykas visiškai aiškus, kad reikia telkti bei vienyti visą Europą tam, kad karas baigtųsi Ukrainos pergale. Todėl mūsų darbas šiame Vakarų fronte yra labai svarbus. Prasideda diskusijos dėl Rusijos ateities ir kyla klausimas, kokia ji bus.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Leyen savo kalboje dėl ES padėties pripažino, kad reikėjo klausytis Lenkijos bei Baltijos valstybių perspėjimų, susijusių su Rusijos ketinimais. Tad labai svarbu būti aktyviais ir kad nugalėtų mūsų pozicija dėl Rusijos, o ne ta, kurią kai kurie Vakarų politikai bando formuluoti, kad su tokia Rusija, kokia ji yra dabar, bus galima kalbėtis. To būti nebegali, nes jeigu dabar sustosime pusiaukelėje, tai atsigavusi Rusija po keleto metų smogs dar skaudžiau ir gal ne tik Ukrainai.
– Kokia būtų jūsų prognozė dėl karo Ukrainoje eigos, kokia ateitis laukia Rusijos?
Kalbant apie Rusiją, mano įsitikinimu, dabar vyksta antrasis imperijos griūties etapas. Pirmasis įvyko 1991-aisiais, kai sugriuvo SSSR, tačiau ji sugriuvo ne iki galo. Ir tai, kas dabar vyksta Pietų Kaukaze, Centrinės Azijos valstybėse, tokiose kaip Kazachstanas ar kitur, akivaizdu, kad Maskvos kontroliuojamos institucijos, kaip Kolektyvinio saugumo organizacija, yra visiškai neveiksmingos.
Tad griūties procesas prasidėjo. Ukrainai laimėjus karą, Rusijos laukia dideli iššūkiai. Tačiau aš tikiu, kad dar mano gyvenime Rusija bus kitokia, svarbiausia, kad ji būtų neagresyvi ir kad ateityje negalėtų grasinti nei Europai, nei visam pasauliui.
– Ką dar Europa galėtų nuveikti remiant Ukrainos pastangas nugalėti Rusiją?
Ukrainai būtina suteikti paramą ginklais, taip pat sutarti dėl rimto, neformaliai vadinamojo Maršalo plano Ukrainai, tokio, koks po Antrojo pasaulinio karo buvo sukurtas Europai, išvaduotai nuo hitlerizmo ir nepakliuvusiai į sovietų okupaciją Europos daliai bei padėjusiam atstatyti sugriautą Europą ir tapti demokratine.
Tokių veiksmų reikia ir Ukrainai, kuri labai aktyviai daro viską, kad kuo greičiau prasidėtų derybos dėl jos narystės Europos Sąjungoje. Kitas dalykas, Ukraina parodė, kad ji yra vienas iš saugumo ramsčių visai Europai.
Mes turime ruoštis Lietuvoje 2023 metais vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, jo metu Ukraina turi gauti aiškią žinią dėl narystės NATO, nes šiandien ji parodė, kad de facto jau yra Aljanse – Ukrainos kariuomenė įgijo patirtį mūšio lauke, ji per trumpą laiką išmoko naudotis naujausiais vakarietiškais ginklais. Tad klausimas dėl Ukrainos narystės abiejose organizacijose – ES ir NATO – tik Vakarų apsisprendimo klausimas.
– Kalbant apie Lietuvos vidaus politiką – opozicija kritikuoja šią Vyriausybę dėl energetikos kainų, infliacijos, rengė interpeliaciją ministrui D. Kreiviui, ją palaikė ir Prezidentas, kalbama apie interpeliaciją užsienio reikalų ministrui. Kaip jūs vertinate, ar ši kritika pagrįsta, ar tai tik eilinis opozicijos bandymas išklibinti, nuversti Vyriausybę?
Dabartinės opozicijos veiksmai karo akivaizdoje man atrodo labai nesolidžiai ir nerimtai. Jie, neturėdami jokių konkrečių alternatyvių pasiūlymų, pasirinko buką, primityvią taktiką interpeliuoti visus ministrus. Tai vaikiški žaidimai smėlio dėžėje.
Aš didžiuojuosi dabartine Vyriausybe. Man sunku įsivaizduoti, kaip atrodytume, jeigu valdžia būtų sudaryta iš opozicinių partijų, kurios tik moka skleisti įtampą, neapykantą ir griauti, o ne statyti.
Vidaus politikoje norėčiau ir solidesnės Prezidento laikysenos, kai kurių jo patarėjų elgesys neatrodo valstybiškas. Šiandien reikia suremti pečius ir atlaikyti didžiulius aplink esančius iššūkius – Putino sukeltas elektros kainas, kurios kyla visose Europos valstybėse, ne tik Lietuvoje, artėjančią Putino žiemą. Čia reikės visų ištvermės, kantrybės, aš tikiu, kad mes tai įveiksime.
– Ačiū už pokalbį.
