Energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys antradienį Seime atsakydamas į jam opozicijos inicijuotos interpeliacijos klausimus teigė, jog didžiausios įtakos išaugusioms elektros kainoms turėjo dėl Rusijos energetinio karo prieš Europą dešimt kartų išaugusi gamtinių dujų kaina.
Be to, anot jo, tokias kainas lėmė rekordiškai sausa vasara Skandinavijoje, tris kartus išaugę CO2 taršos mokesčiai, dėl klimatinių sąlygų ir planinių remonto darbų apriboti jungčių pralaidumai ir situacija didžiųjų Europos Sąjungos valstybių elektros rinkose.
„Itin svarbi aplinkybė, lemianti aukštas energijos kainas Lietuvoje, yra stipriai sumažėję elektros energijos gamybos pajėgumai. (…) Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2010 metais Lietuva staiga atsidūrė giliame elektros gamybos deficite ir pasigamina tik apie trečdalį suvartojamos energijos“, – atsakydamas į interpeliacijos klausimus antradienį Seime teigė ministras D. Kreivys.
Jis taip pat pabrėžė, kad „karas baigsis, Kremliaus režimas grius, Ukraina atsistos ant kojų, o kartu baigsis ir šis Rusijos energetinis karas prieš Europą“.
„Darbietis“ Andrius Mazuronis klausė ministro, kodėl valstybės valdoma bendrovė „Ignitis grupė“ investuoja į projektus kitose šalyse, o ne Lietuvoje, taip pat ar dalies bendrovės akcijų pardavimas nebuvo „kritinė klaida“.
„Valstybė privalo valdyti kritinę energetinę infrastruktūrą ir ją valdo. Tai skirstymo, perdavimo tinklai, dujų skirstymo ir perdavimo tinklai. Gamyba visada buvo ir yra Europoje privačių kompanijų reikalas“, – teigė D. Kreivys.
Jis pažymėjo, kad dalies „Igničio“ akcijų pardavimas buvo praėjusios Vyriausybės sprendimas: „Tai turbūt šiuo klausimu turėtumėte pasiklausti jų, kokios buvo priežastys“.
„Noriu pasidžiaugti, kad „Igničio“ uždirbami pinigai kitose šalyse dažnu atveju yra skiriami mūsų žmonėms kompensuoti energijos kainoms – tą rodo jų balansai“, – tvirtino ministras.
Socialdemokratas Eugenijus Sabutis pabrėžė, kad interpeliacija inicijuota, nes Energetikos ministerija nepasiruošė energetikos išteklių kainų šuoliui.
„Ministras nebegali kratytis atsakomybės bei toliau skleisti sumaištį visuomenėje. Klaidinga būtų manyti, kad ši interpeliacija reikalinga tik opozicijai ir tik dėl politinių dividendų ar papolitikavimo“, – antradienį Seime teigė E. Sabutis.
Pasak jo, ministrui stinga politinės lyderystės, jis nesugeba aiškiai ir nedviprasmiškai komunikuoti, per krizę „nuolat bėga paskui nuvažiuojantį traukinį“: „Tai ir atvedė mus prie šios situacijos, kurią turime šiandien“.
Atsakymuose į interpeliacijos klausimus, D. Kreivys teigė, kad kainų krizei „pagalvių nepadėjo“ ankstesnė valdžia.
Pasak E. Sabučio, jeigu buvo taip blogai, kaip ministras teigia, jis, pareigas eidamas ilgiau nei dvejus metus, turėjo daugiau nei pakankamai laiko taisyti ankstesnių valdžių klaidas.
„Beveik dvejus metus negirdėjome ir to, kokį baisų palikimą jis gavo iš buvusiųjų valdžioje ir kaip energetikos sektorius 10 metų buvo nevystomas. Tokias žinutes iš jo pradėjom girdėti visai neseniai, kai situacija dėl energijos kainų situacija tapo nebekontroliuojama“, – kalbėjo E. Sabutis.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius priekaištavo, kad Energetikos ministerija per vėlai sureagavo į kylančias dujų ir elektros kainas.
„Kodėl jūs nesureagavote rudenį (2021 metų – BNS), kada jau daugelis šalių transliavo Europoje, kad kainos energetikos kyla, o jūsų reakcija buvo tik gegužės mėnesį (2022 metų –BNS)“, – klausė A. Butkevičius.
„Lietuva aktyviai sprendė energetinio saugumo klausimus jau tų metų rudenį. Tuo tarpu elektros kainos, drįsčiau priminti, šuolį įgavo (2022 metų – BNS) liepos mėnesį. Birželio mėnesio vidutinė kaina buvo 168 eurai už megavatvalandę. Taigi, reikia žinoti skaičius ir tada bus aiškiau“, – atsakė D. Kreivys.
„Valstiečiui“ Robertui Šarknickui priminus viešus pranešimus, kad su D. Kreiviu siejama įmonė „Moki-veži“ prekiauja rusiškomis prekėmis, ministras tvirtino, kad joje nedirba, nes jau 12 metų yra politikoje.
Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narys Petras Gražulis D. Kreivio teiravosi, kiek už elektros energiją moka įmonė „Moki-veži“ ir kitos su ministru siejamos įmonės.
„Aš „Moki-veži“ nedirbu, beveik 12 metų esu politikoje ir kur kas perka elektros energiją, šiandien negaliu pasakyti“, – teigė energetikos ministras.
„Valstietis“ Arvydas Nekrošius priekaištavo, kad ministerija nepateikė jokio realaus plano, kaip bus įgyvendinta nepriklausomybė energetikos srityje, o ministras esą nepateikė nė vieno savo realaus darbo.
D. Kreivys paminėjo Seimo pavasarį priimtą atsinaujinančios energetikos proveržio paketą: „Priimtas vienas svarbiausių dokumentų šioje Seimo sesijoje turbūt per visą energetikos istoriją“.
„Per jūsų („valstiečių“ – BNS) Vyriausybės laikotarpį buvo pastatyta 123 megavatai atsinaujinančios energetikos. Per šį laikotarpį – 550. Ir planuojame turėti dėl proveržio paketo beveik 3,6 gigavato. Taigi, gerbiami kolegos, kam kalbėti, bet jums tikrai šiuo atveju reikėtų patylėti“, – teigė D. Kreivys.
Konservatorius Edmundas Pupinis apgailestavo, kad interpeliaciją organizavę opozicijos atstovai ministro atsakymų nesiklauso: „Matosi, kad opozicijai tie atsakymai nelabai rūpi, nes jų pusė pustuštė“.
Išklausius ministro atsakymų sudaryta speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui jiems pritarti arba nepritarti.
Jeigu ministro atsakymas į klausimus pripažįstamas nepatenkinamu, Seimo nutarimo projektas dėl nepasitikėjimo ministru turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.
Nepasitikėjimas energetikos ministrui reiškiamas dėl kritiškos situacijos energetikoje. Dokumentą pasirašė 62 opozicijai priklausantys parlamentarai, o interpeliaciją D. Kreiviui inicijavo socialdemokratai.
Tai yra jau trečioji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. 2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šį birželį dėl susikaupusių problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abiem atvejais ministrai pareigas išsaugojo.
Be to, opozicija žada interpeliacijas rengti aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis (29) parlamentarų.
