Kylant energetinių išteklių kainoms Lietuvos muziejai užsidaryti neketina, tačiau dabartinis j jų finansavimas nėra pakankamas, sako Lietuvos muziejų asociacijos primininkas. Pasak Mariaus Pečiulio, didžiausių iššūkių patiria Jūrų muziejus Klaipėdoje ir Valdovų rūmai Vilniuje.
Šių muziejų vadovų teigimu, išaugus kainoms jų išlaidos elektrai padidėjo 14-15 kartų. Klaipėdos muziejuje jau trumpinamas darbo laikas, svarstoma keisti veiklos modelį. Valdovų rūmų vadovas teigia, jog taupant pavyko tris kartus sumažinti elektros suvartojimą, tačiau kitąmet muziejui gali pritrūkti milijonų eurų.
„Jeigu kalbant apie muziejus, tai dar šią minutę nekalbame apie atskirų muziejų uždarymą, bet mes suprantame, kad nelabai turime galimybės iš ko taupyti (…). Muziejai yra priversti naudoti tas lėšas, kurios galėtų būti paskirtos kultūrinėms veikloms ir naujų ekspozicijų rengimui, kultūrinių veiklų organizavimui“, – BNS sakė Lietuvos muziejų asociacijos primininkas, Kauno IX forto muziejaus direktorius M. Pečiulis.
„Kalbame apie tam tikrą vegetacinę būseną, finansavimas nėra pakankamas, kad galėtume organizuoti kultūrines veiklas“, – pridūrė jis.
Pasak M. Pečiulio, šią savaitę muziejų asociacija kartu su kultūros centrų, archyvarų ir kitomis asociacijomis kreipėsi į Prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę siekdami atkreipti dėmesį į jų padėtį, tačiau atsakymo dar nesulaukė.
„Atkreipėme dėmesį į susidariusią situaciją, kad dėl išaugusių energijos išteklių kainų kyla klausimas, kaip muziejams ir kitoms kultūros įstaigoms toliau organizuoti savo veiklą, nes tai turime dengti iš tų pinigų, kuriuos uždirbame, tuomet jų negalime nukreipti į kultūrines veiklas“, – pažymėjo asociacijos pirmininkas.
M. Pečiulio teigimu, didžiausių iššūkių patiria Jūrų muziejus Klaipėdoje ir Valdovų rūmai Vilniuje.
Kainos padidėjo 14-15 kartų
Pasak Valdovų rūmų direktoriaus Vydo Dolinsko, išaugus kainoms muziejaus išlaidos elektrai padidėjo 15 kartų, artimiausiais mėnesiais joms trūksta beveik 500 tūkst. eurų.
„Per metus buvome numatę ir elektrai, ir šildymui virš 400 tūkst. eurų. Tai už tuos likusius tris mėnesius, kuriems mes jau nebeturime lėšų, nes už rugsėjį susimokėjom padidintą garantinę kainą, mums trūksta beveik 500 tūkst. eurų vien tik elektrai padengti“, – pažymėjo V. Dolinskas.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, muziejui energijos kainos išaugo iki 14 kartų. Tai privertė sutrumpinti darbo laiką.
„Finansinė situacija gali labai suprastėti ir suprastės, nes kainos išauga iki 14 kartų, jeigu skaičiuoti nuo pradinių sutarčių, kurias turėjo muziejai. Praeitą penktadienį mes ir darbo laiką sutrumpinome viena valanda“, – BNS sakė O. Žalienė.
Anot muziejaus direktorės, šiuo metu ieškoma naujo elektros tiekėjo ir kol yra vyksta viešasis pirkimas, muziejus priverstas mokėti didesnes sumas.
„Mes jau ketvirtą kartą atliekame viešąjį pirkimą, nes mums privaloma pirkti per centrinę perkančią organizaciją (…) Mes turėjom iliuzijų, kad galim pirkti fiksuota kaina. Kol vyksta tas pirkimas, mums taikoma garantinė kaina – tai reiškia 25 proc. plius prie tos aukštos rinkos kainos“, – sakė ji.
Ketvirtą kartą konkursą skelbė ir Valdovų rūmai. Pasak V. Dolinsko, jo rezultatas turėtų būti aiškus pirmadienį.
Jūrų muziejaus direktorės teigimu, padidėjusios išteklių kainos lems muziejaus veiklos modelio kitimą. Anot jos, bus organizuojama mažiau veiklų, galvojama apie darbuotojų atlygių peržiūrą.
„Uždirbam pajamas iš lankymo ir bus tada mažiau veiklų, reiks galvoti, ar mes išgalėsime savo darbuotojams mokėtis sutartus atlyginimus. Kol kas tai neplanuojama, bet yra įjungta griežta finansinių išteklių programa“, – nurodė muziejaus vadovė.
V. Dolinsko teigimu, šiuo metu Valdovų rūmų muziejus taupo kiek išgali, todėl pavyko tris kartus sumažinti elektros energijos suvartojimą.
„Mūsų didžiausi energijos suvartojimo šaltiniai yra mikroklimato palaikymas – tai yra drėgmės, temperatūros režimo, ventiliacijos, taip pat liftai, mes perėjom per visus punktus, kur galim sutaupyti, mes ir taip labai taupiai gyvenom (…). Mes galime sutaupyti dešimt procentų, bet kalbame apie milijonų eurų trūkumą kitais metais“, – aiškino muziejaus vadovas.
Jo teigimu, galimi radikalūs taupymo metodai, tačiau kol kas jų naudoti neplanuojama ir tikimasi, kad ateityje jų neprireiks.
„Tolesnis taupymas gali būti tik radikalus, bet jis vis tiek problemos neišsprendžia. Tas žingsnis gali būti toks – uždaryti ekspozicijas, sunešti eksponatus į kelias sales, juose palaikyti reikiamą mikroklimatą, nes kitaip eksponatai ges, bet tada mes neturėsim jokių pajamų“, – pabrėžė Valdovų rūmų direktorius.
